- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- N2-107-231/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- P. B.
- Atsakovas
- I. K.
- Išvadą teikia
- Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Irena Maksimova
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Institucijų, duodančių išvadas byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei I. K., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium (nustatymo) pakeitimo ir pagal atsakovės I. K. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovui P. B., dalyvaujant Institucijoms, duodančioms išvadas byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. B., patikslinęs reikalavimus (b.l. 22-23) prašė iš dalies pakeisti 2012-03-02 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą, nustatant jo nepilnamečio sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su juo, P. B.
Su atsakovės pareikštu priešieškiniu dėl jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B. tvarkos nustatymu nesutiko, prašė jį atmesti,
Paaiškino, kad 2012-03-02 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta jo ir atsakovės santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nors teismo sprendimu sūnaus D. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, tačiau sūnus visada gyveno su juo, faktiškai ir iki santuokos nutraukimo ir po santuokos nutraukimo. Nutraukiant santuoką bendru sutarimu viena iš atsakovės sąlygų buvo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Jis su šia sąlyga sutiko, nes norėjo kuo greičiau nutraukti santuoką su atsakove. Sūnų prižiūri jis, sūnus pas atsakovę būna tik per išeigines, jei jos sutampa su atsakovės išeiginėmis (atsakovė 4 dienas dirba, o 4 dienas nedirba). Šiuo metu su sūnumi, jo (ieškovo) drauge ir draugės dukra gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra tame pačiame mieste - (duomenys neskelbtini), kur vaikas baigė pradinę mokyklą ir šiuo metu yra užrašytas tęsti mokymosi procesą (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), kas trukdys vaikui lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini). Vaikas yra pats išreiškęs norą, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškovu. Sūnų išlaiko tik jis, atsakovė vaiko išlaikymui, ugdymui lėšų neskiria. Atsakovė nerodo noro matyti, bendrauti, dalyvauti vaiką ugdant, ji tik retkarčiais vaikui parašo trumpąją sms žinutę arba prašo, kad jis būtų pas ją atvežtas. Ji su vaiku nori bendrauti tik tuomet, kai jai yra patogu, o visais kitais atvejais, net nesiteirauja, kaip vaikui sekasi. Jis turi galimybes ir sąlygas tinkamai prižiūrėti sūnų - gauna nuolatines pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra sąlygos tinkamai rūpintis sūnumi. Neprieštaraus ir ateityje netrukdys, jei vaiko motina išreikš norą lankyti vaiką, su juo bendrauti.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti. Pateikė priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko D. B. bendravimo tvarkos su ieškovu P. B. nustatymo, kurį patikslinusi (b.l. 184-186) prašė nustatyti, kad:
1. P. B. kiekvieno mėnesio II (antrą) ir IV (ketvirtą) savaitgalį paima nepilnametį sūnų D. B. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir gražina į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. Jei buvimo su sūnumi metu po sekmadienio seka nedarbo ar oficiali šventės diena, tai tėvas P. B. turi teisę grąžinti sūnų į motinos gyvenamąją vietą nedarbo ar oficialios šventės dieną iki 20.00 val.
2. Apie tai, kad pasikeitė susitikimo su vaiku galimybės (pavyzdžiui, dėl vaiko ar tėvo ligos, išvykimo), P. B. arba I. K. privalo vienas kitam iš anksto pranešti telefonu, kai tik sužino apie minėtas aplinkybes, tačiau ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki numatyto susitikimo su sūnumi D. datos.
3. P. B. su nepilnamečiu sūnumi D. B. praleidžia visas sūnaus rudens atostogas, pusę žiemos (1 savaitė) ir dvi savaites vasaros atostogų sekančiai:
3.1. P. B. praleidžia pusę – 14 (keturiolika) dienų – savo kasmetinių ar nemokamų atostogų kartu su sūnumi D., išsiveždamas jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos, įskaitant atostogas užsienyje, pranešęs vaiko motinai apie numatomas atostogas ne vėliau kaip prieš mėnesį.
3.2. P. B. porinių metų savaitę nuo šv. Kūčių dienos (gruodžio 24 d.) iki gruodžio 31 d. 12.00 val. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi D., neporiniais metais P. B. praleidžia su sūnumi savaitę nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sausio 6 d. 20.00 val., išsiveždamas jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos, įskaitant atostogas užsienyje ir grąžindamas vaiką į motinos gyvenamąją vietą.
3.3. Tėvas P. B. porinių metų Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį) praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį), paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nurodytos dienos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į I. K. – vaiko motinos gyvenamąją vietą 20.00 val.
3.4. Tėvas P. B. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi D. kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), bei kiekvienais poriniais metais savo bei sūnaus gimtadienio dieną, t.y. gruodžio 9 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, nurodytos dienos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į I. K. – vaiko motinos gyvenamąją vietą 20.00 val.
Atsakovė nurodė, kad ji sudarė sąlygas sūnui bendrauti su tėvu, neribojo jų susitikimų trukmės bei dažnumo, tačiau P. B. piktnaudžiauja savo teisėmis - tuo metu, kai sūnus laiką leidžia su juo, neleidžia jam bendrauti su ja, manipuliuoja vaiku. Taip pat ieškovas jai neleidžia bendrauti su sūnumi net telefonu, nesilaiko šalių susitarimo ir negrąžina vaiko, nors jo gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja. P. B. nuolat su ja konfliktuoja, o taip vaikui yra daroma neatitaisoma psichologinė žala. Sūnus su ja nori bendrauti, tačiau bijo tėvo, yra jo įbaugintas. Skyrybų metu ir po skyrybų, ir prieš skyrybas sūnus 4 dienas, kai jai būdavo išeiginės, gyveno su ja, o 4 jos darbo dienas - pas ieškovą. Ji dirba (duomenys neskelbtini) bazėje apsaugos darbuotoja - 4 dienas dirbdavo, 4 dienos - išeiginių, o šiuo metu dirba kitu grafiku, nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 08.00 iki 17.00, savaitgalį išeiginės. Paaiškino, kad jeigu sūnus norėdavo pabūti pas tėtį ir jos išeiginių dienomis, ji leisdavo, jokių rūpesčių dėl to nekildavo. Po skyrybų kurį laiką dar gyveno Lentvaryje, tačiau taip susiklostė, kad su buvusiu vyru sunkiai sugyveno, todėl iš baimės po skyrybų pakeitė gyvenamąją vietą ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas teigia, kad sūnui gyvenant su ja (duomenys neskelbtini) būtų didelis atstumas jam važinėti į mokyklą (duomenys neskelbtini), tačiau niekuomet dėl važinėjimo nekilo rūpesčių, kai jai būdavo išeiginės, visada nuveždavo sūnų ir parsiveždavo iš mokyklos. Šiuo metu vaikas lanko sporto būrelį Vilniuje, jis pats savarankiškai nuvažiuoja į Vilniuje vykstančius sporto būrelius, todėl mano, kad važinėjimas į mokyklą ir iš jos į (duomenys neskelbtini) jam nebūtų nepatogumas. Jei sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, labai retai matytų savo sūnų. Savo išeiginių metu ji važiuoja pas sūnų į mokyklą, bendrauja su mokytojomis. Sūnus jai nesiskundžia, kad tėtis jį skriaudžia, tik sako, kad tėtis neleidžia jam su ja bendrauti ir sako, kad nevažiuotų pas ją. Taip pat ieškovas nurodo sūnui, kad tuo metu, kai sūnus būna pas ją, daugiau nieko pas ją nebūtų, nors pats gyvena su drauge. Niekada neprieštaravo ir neprieštarauja, kad sūnus bendrautų su tėčiu, kaip tik nuolat aiškina sūnui, kad jis turi bendrauti tiek su tėčiu, tiek su ja. Dėl sūnaus sutiktų su bet kokia sūnaus ir ieškovo bendravimo tvarka, kad tik sūnus nebijotų važiuoti pas tėtį arba pas ją.
Atsakovės atstovė prašė priešieškinį tenkinti visiškai, ieškinį atmesti. Palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė nekeičiant nustatytos vaiko gyvenamosios vietos, nustatyti bendravimo tvarką, kokios prašė atsakovė. Pabrėžė, kad ieškinio reikalavimai turėtų būtu visiškai atmesti, nes faktinės aplinkybės, kurios nurodytos ieškinyje ir įrodymai, kurie pridėti prie ieškinio, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos. Be to, tėvo galimybės bendrauti su vaiku yra visiškai neapribotos.
Institucijos, duodančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad vaiko motyvuotos nuomonės, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, neišgirdo. Galbūt vaikas išgyveno skyrybas, jam psichologinis stresas, bet nagrinėjat šią bylą vaikas neišsakė konkrečios nuomonės, su kuo gyventi. Vaikas tik nurodė, kad Lentvaryje jam geriau gyventi - ten jo namai, mokykla, pusbrolis, kuris gyvena šalia.
Institucijos, duodančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad vaiko nuomonė, išsakyta teismo posėdyje, turėtų būti vertinama labai kritiškai. Vaikas nemotyvavo, kodėl norėtų gyventi su tėvu, jo emocinė būsena tokia, kad jo žodžiai prieštarauja emocinei būsenai, nes tai pasakęs vaikas apsiverkė. Iš kitų veiksmų, jo elgesio, kaip jis atėjo į teismą, iš nusiteikimo, akivaizdu, kad tėvas daro rimtą spaudimą vaiko nuomonei. Būtina įrodyti pakeičiant vaiko gyvenamąją vietą, kad iš esmės pasikeitė sąlygos ir vaikas negali gyventi ten, kur gyveno, o dabar motinos gyvenimo sąlygos yra geros. Iš motinos elgesio akivaizdu, kad ji elgiasi, taip, kad vaiko netraumuotų. Su mama vaikas turėtų saugesnę emocinę aplinką, galėtų bendrauti su tėvu, kada nori. Mama nenori keisti mokyklos, visiškai atsižvelgia į vaiko interesus, vaikas gyvendamas su mama būtų žymiai saugesnis, būtų užtikrintos galimybės ir teisės lavintis. Mama dėjo pastangas prisistaikyti, pakeitė darbo grafiką, yra sudariusi tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.
Sprendžiant klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovas siekė iš dalies pakeisti 2012-03-02 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą ginčo šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatant jo nepilnamečio sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su juo, P. B., o atsakovė siekė, kad šis ieškovo prašymas nebūtų tenkinamas ir vaiko gyvenamoji vieta liktų nepakeista.
Iš byloje esančio 2012-03-02 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad ginčo šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punktu šalys susitarė, jog šalių nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina I. B. (K.) (b.l. 10-11). Šiuo metu D. B. laikina gyvenamoji vieta nustatyta ieškovo P. B. gyvenamojoje vietoje, iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, Trakų rajono apylinkės teismo nustartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 25).
CK 3.53 str. 3 d. nuostatos nustato, jog teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai detaliai aptaria ir nustato be kita ko ir savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos ir tėvų dalyvavimo juos auklėjant klausimus. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog nutraukiant santuoką bendru sutarimu viena iš atsakovės sąlygų buvo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o jis su šia sąlyga sutiko, nes norėjo kuo greičiau nutraukti santuoką, teismo vertinama kritiškai, kaip ieškovo niekuo neįrodyta (CPK 12, 178 str. str.). Ginčo šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra sandoris, kurį teismas patvirtino įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nustatęs, jog ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, o duomenų, kad šalys nutraukdamos santuoką bendru sutikimu dėl vaiko gyvenamosios vietos susitarė tik formaliai, nėra.
Teismo vertinimu atsakovės darbo grafikas negali būti pakankamu pagrindu pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkto sąlygas. Kaip paaiškino atsakovė, tiek prieš skyrybas, tiek jų metu ir po jų sūnus 4 dienas, kai jai būdavo išeiginės, gyveno su ja, o 4 jos darbo dienas - pas ieškovą, vadinasi dar prieš nutraukiant šalims santuoką, šalys buvo susitarę, kad 4 atsakovės darbo dienas vaikas bus su ieškovu, o 4 jos nedarbo dienas – su ja, todėl teismas laiko, kad atsakovės darbo grafikas nėra iš esmės pasikeitusi aplinkybė. Be to, atsakovė, atsižvelgdama į šiuos atsakovo argumentus, pakeitė darbo grafiką ir kaip matyti iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) 2013-05-21 pažymos apie darbą įmonėje Nr. 221, ji nuo 2013-06-03 dirba nuo pirmadienio iki penktadienio 8 val. per dieną (08.00 – 17.00 val.), 40 val. per savaitę (b.l. 188).
Ieškovas nurodė, kad atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena (duomenys neskelbtini), o vaikas ne tik nenori, bet jam būtų ir nesaugu likti jam nepažįstamoje aplinkoje, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra nuolatinė – ji nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini), yra sudariusi šio buto neterminuotą nuomos sutartį (b.l. 187), o ieškovas duomenų, kad vaikui atsakovės nuomojamame bute būtų nesaugu, nepateikė (CPK 12, 178 str. str.). 2012-11-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. A104-4359 (2.13.2.6.-AD15) nurodyta, kad I. K. nuomojamas butas adresu (duomenys neskelbtini), yra su visais patogumais, vaikui yra skirtas atskiras kambarys, bute švaru, tvarkinga ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu atsakovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos buities sąlygos šalių nepilnamečiam vaikui gyventi ir lavintis (b.l. 131-132).
Kritiškai vertinami ieškovo teiginiai, jog šalių nepilnametį vaiką išlaiko tik jis, atsakovė vaiko išlaikymui, ugdymui lėšų neskiria, kadangi pati atsakovė paaiškino, jog po skyrybų sutarė su ieškovu, kad kiekvienas iš jų sūnų išlaikys iš savo lėšų, šios aplinkybės ieškovas nepaneigė, be to, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė išlaikymo vaikui neteikia.
Tai, kad atsakovė sieka ir nori matyti vaiką, su juo bendrauti, dalyvauti jį ugdant, įrodo jos ir vaiko bei ieškovo pokalbių išklotinės (b.l. 46-60, 84-97, 99-119), 2012-08-23 atsakovės prašymas Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su sūnumi (b.l. 77), atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji su vaiku bendrauja telefonu, savo išeiginių , taip pat važiuoja pas sūnų į mokyklą, bendrauja su juo ir mokytojomis. Pats D. B., apklaustas 2013-04-15 teismo posėdyje (b.l. 177-181), taip pat nurodė, jog savaitgaliais būnu pas mamą, būna, kad mama atvažiuoja pas jį ir į mokyklą, tuomet jie pasėdi jos automobilyje, pakalba ir ji nuveža jį pas tėtį. Dažnai su mama bendrauja telefonu, būna, kad ir jis jai paskambina, bet dažniausiai mama skambina jam. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, jog atsakovė nerodo noro matyti, bendrauti, dalyvauti vaiką ugdant, o su vaiku nori bendrauti tik tuomet, kai jai yra patogu, taip pat ir liudytojos B. S., gyvenančios kartu su ieškovu, paaiškinimai, kad atsakovė visai nieko nedaro, jog bendrautų su vaiku, o tai, ką daro yra tik dėl kitų žmonių, t.y. kad žmonės nekalbėtų, jog motina neprižiūri savo vaiko.
Atsakovė nurodė, kad teismui netenkinus ieškinio, ji vaiko mokyklos, kuri yra (duomenys neskelbtini), nekeistų, o problemų dėl atstumo sūnui važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į mokyklą (duomenys neskelbtini) niekada nekilo, kadangi kai jai būdavo išeiginės, visada nuveždavo sūnų ir parsiveždavo iš mokyklos, todėl teismas kritiškai vertina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad vaiko gyvenimas (duomenys neskelbtini), trukdys jam lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini). Be to, ir pats vaikas, 2013-04-15 apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad ir jam nebūtų problema, jei ir tuo metu, kai reikia eiti į mokyklą, nakvotų pas mamą.
Sprendžiant šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo būtina atsižvelgti ir į vaiko norą, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.).
Minėto teismo posėdžio metu D. B., gim. (duomenys neskelbtini), paklaustas su kuriuo iš tėvų nori gyventi, išreiškė norą gyventi kartu su tėvu, tačiau paklaustas, kodėl nori gyventi su tėvu, negalėjo paaiškinti, atsakė, kad nežino, tik nurodė, kad visada su tėvu ir gyveno.
Vertinant teismo posėdyje vaiko išreikštą nuomonę, jo nurodytas priežastis, dėl kurių jis nori gyventi su tėvu ir nenori gyventi su mama, akivaizdu, kad vaikas negalėjo objektyviai suformuluoti savo nuomonės ir atsakyti, kodėl jis nenori gyventi su mama, bet nori gyventi su tėvu. Paklaustas, kodėl nori gyventi su tėvu, jis atsakė: „Nežinau“. Kaip matyti iš vaiko paaiškinimų, jis nurodė, kad visada su tėčiu ir gyveno, todėl teismas sutinka su Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išsakyta pozicija, kad vaikas norą gyventi su tėvu sieja su savo įprastine gyvenamąja vieta. Be kita ko, vaikas nurodė, jog gyvendamas pas mamą turėtų savo atskirą kambarį, galėtų važinėti į Vilniuje vykstančias treniruotes, jei gyventų su mama, mokyklos nenorėtų keisti, todėl teismas daro išvadą, kad vaikas galvoja ir apie gyvenimą su mama, o priežasčių, kodėl nenorėtų su mama gyventi, nenurodo. Kaip matyti iš 2013-03-01 Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados Nr. VT2-270, į klausimą: „Su kuo norėtų gyventi?”, vaikas atsakė, kad nežino, vis dar galvoja, tačiau paklaustas, pas ką labiau patinka leisti laiką, atsakė, kad pas mamą geriau (b.l. 170). Atsižvelgiant į tai, teismas vaiko išreikštą norą gyventi su tėvu vertina kritiškai, kaip visiškai nemotyvuotą ir prieštaraujantį vaiko interesams, ir priimdamas sprendimą į šį vaiko norą neatsižvelgia.
Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas, išanalizuotas aplinkybes bei įrodymus daro išvadą, kad ieškovas neįrodė iš esmės pasikeitusių aplinkybių nuo 2012-03-02 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, įsiteisėjimo. Byloje nėra objektyvių duomenų, rodančių, kad atsakovė negali ar nesugeba pasirūpinti kasdienių šalių vaiko poreikių patenkinimu ar savo elgesiu daro neigiamą įtaką vaiko fiziniam ar dvasiniam vystymuisi. Nors byloje surinktų įrodymų visetas, be kita ko ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-03-01 išvada Nr. VT2-270 (b.l. 170) patvirtina, kad ginčo šalių nepilnamečiam vaikui ir ieškovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos socializacijos sąlygos, tačiau tai nėra pagrindas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui. Juolab, Vilniaus miesto VTAS atstovė teismo posėdyje pateikė savo išvadą, jog vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina ir keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra pagrindo, atsakovė ieškovo bendravimui su sūnumi neprieštarauja.
Atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, į tai, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje nepilnamečiui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, nėra tikslinga keisti vaiko gyvenamosios vietos ir nustatyti jos su tėvu. To, kad tikslinga pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, neišsakė ir Institucijų, duodančių išvadas byloje, atstovės.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad šiuo metu nėra prielaidų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ieškovo nurodytais ieškinio motyvais, todėl jo ieškinys yra atmetamas (CPK 12, 178 str. str., 3.53 str. 3 d.).
Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti tokią ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką:
1. P. B. kiekvieno mėnesio II (antrą) ir IV (ketvirtą) savaitgalį paima nepilnametį sūnų D. B. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir gražina į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. Jei buvimo su sūnumi metu po sekmadienio seka nedarbo ar oficiali šventės diena, tai tėvas P. B. turi teisę grąžinti sūnų į motinos gyvenamąją vietą nedarbo ar oficialios šventės dieną iki 20.00 val.
2. Apie tai, kad pasikeitė susitikimo su vaiku galimybės (pavyzdžiui, dėl vaiko ar tėvo ligos, išvykimo), P. B. arba I. K. privalo vienas kitam iš anksto pranešti telefonu, kai tik sužino apie minėtas aplinkybes, tačiau ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki numatyto susitikimo su sūnumi D. datos.
3. P. B. su nepilnamečiu sūnumi D. B. praleidžia visas sūnaus rudens atostogas, pusę žiemos (1 savaitė) ir dvi savaites vasaros atostogų sekančiai:
3.1. P. B. praleidžia pusę – 14 (keturiolika) dienų – savo kasmetinių ar nemokamų atostogų kartu su sūnumi D., išsiveždams jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos, įskaitant atostogas užsienyje, pranešęs vaiko motinai apie numatomas atostogas ne vėliau kaip pries mėnesį.
3.2. P. B. porinių metų savaitę nuo šv. Kūčių dienos (gruodžio 24 d.) iki gruodžio 31 d. 12.00 val. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi D., neporiniais metais P. B. praleidžia su sūnumi savaitę nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sausio 6 d. 20.00 val. išsiveždamas jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos, įskaitant atostogas užsienyje ir grąžindamas vaiką į motinos gyvenamąją vietą.
3.3. Tėvas P. B. porinių metų Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį) praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį),paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nurodytos dienos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į I. K. – vaiko motinos gyvenamąją vietą 20.00 val.
3.4. Tėvas P. B. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi D. kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), bei kiekvienais poriniais metais savo bei sūnaus gimtadienio dieną, t.y. gruodžio 9 d., paimdamas vaiką iš jo gyevnamoios vietos nurodytos dienos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į I. K. – vaiko motinos gyvenamąją vietą 20.00 val.
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).
2012-03-02 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė, kad P. B. turi teisę tiesiogiai bendrauti su sūnumi. Šalys susitarė, kad atsižvelgiant į vaiko norus, bendravimo su vaiku forma, susitikimų trukmė bei dažnumas neribojami, jeigu susitikimai nekenkia vaiko interesams ir netrukdo mokymosi procesui (8 punktas).
Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 str. 4 d.).
Iš byloje esančių šalių paaiškinimų ir kitų duomenų matyti, kad šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo su jų nepilnamečiu vaiku. Kaip paaiškino ginčo šalys, jie vienas su kitu visiškai nebendrauja, iš to teismas daro išvadą, kad nebendraujant susitarti dėl bendravimo su vaiku nėra įmanoma, todėl šalių bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas.
Įvertinus šalių, Institucijų, duodančių išvadas byloje, išvadas, byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas daro išvadą, kad, nustačius bendravimo su vaiku tvarką, kokios prašo atsakovė, bus užtikrintos abiejų tėvų teisės bendrauti su savo sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, taip pat ir vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Ieškovas nurodė, kad su tokia bendravimo su vaiku tvarka nesutinka, kadangi vaiką matytų tik savaitgaliais, tačiau atsakovė nurodė, kad niekada nedraudė ir nedraus vaikui bendrauti su tėvu, o duomenų netikėti šiais atsakovės paaiškinimais, byloje nėra. Ieškovas nepateikė jokių pasiūlymų, kokia bendravimo su vaiku tvarka, patenkinus priešieškinį jį tenkintų, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priešieškinį tenkintina visiškai ir nustato atsakovės prašomą ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką (CPK 3.170 str. 4 d.).
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Šalys baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos neprašo, todėl teismas, nepaneigdamas šalių valios, jų turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.
Patenkinus priešieškinį, iš ieškovo priteistina 43,05 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).
Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2012-08-22 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi – laikinas D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su P. B. jo gyvenamojoje vietoje, paliekamos nepakeistos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 99, 177-178, 268-270 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti ieškovo P. B., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. P. B. kiekvieno mėnesio II (antrą) ir IV (ketvirtą) savaitgalį paima nepilnametį sūnų D. B. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir gražina į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. Jei buvimo su sūnumi metu po sekmadienio seka nedarbo ar oficiali šventės diena, tai tėvas P. B. turi teisę grąžinti sūnų į motinos gyvenamąją vietą nedarbo ar oficialios šventės dieną iki 20.00 val.
2. Apie tai, kad pasikeitė susitikimo su vaiku galimybės (pavyzdžiui, dėl vaiko ar tėvo ligos, išvykimo), P. B. arba I. K. privalo vienas kitam iš anksto pranešti telefonu, kai tik sužino apie minėtas aplinkybes, tačiau ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki numatyto susitikimo su sūnumi D. datos.
3. P. B. su nepilnamečiu sūnumi D. B. praleidžia visas sūnaus rudens atostogas, pusę žiemos (1 savaitė) ir dvi savaites vasaros atostogų sekančiai:
3.1. P. B. praleidžia pusę – 14 (keturiolika) dienų – savo kasmetinių ar nemokamų atostogų kartu su sūnumi D., išsiveždamas jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos, įskaitant atostogas užsienyje, pranešęs vaiko motinai apie numatomas atostogas ne vėliau kaip pries mėnesį.
3.2. P. B. porinių metų savaitę nuo Šv. Kūčių dienos (gruodžio 24 d.) iki gruodžio 31 d. 12.00 val. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi D., neporiniais metais P. B. praleidžia su sūnumi savaitę nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sausio 6 d. 20.00 val. išsiveždamas jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos, įskaitant atostogas užsienyje ir grąžindamas vaiką į motinos gyvenamąją vietą.
3.3. Tėvas P. B. porinių metų Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį) praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį), paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, nurodytos dienos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į I. K. – vaiko motinos gyvenamąją vietą 20.00 val.
3.4. Tėvas P. B. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi D. kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), bei kiekvienais poriniais metais savo bei sūnaus gimtadienio dieną, t.y. gruodžio 9 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nurodytos dienos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į I. K. – vaiko motinos gyvenamąją vietą 20.00 val.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2012-08-22 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos laikiną nustatymą su P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) P. B. gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš P. B. 43 Lt 05 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.