Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-525-383-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-27
Bylos Nr.
1A-525-383-2011
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01550-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
L. R.
Civilinis ieškovas
D. J., S. B.
Advokatai
Algirdas Sakalauskas
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1A -525-383/2011Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01550-2010-6Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.
(S) Pranešėjas Valdas VitunskasTeisėjas Nerijus Brinevičius(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam L. R., nuteistojo gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendžio, kuriuo

L. R. nuteistas pagal BK 22 str. 1d. 180 str. 1d. ir nubaustas laisvės atėmimu 4 metams;

A. B. nuteistas pagal BK 22 str. 1d. 180 str. 1d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams ir 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d. 9d. 65 str. prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė paskirta 2011-02-02 nuosprendžiu bausmė ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 4 metams.

K. G. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1d. 180 str. 1d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams ir 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1d. 4d. 9d. 65 str. prie griežtesnės paskirtos bausmės iš dalies pridėta švelnesnė paskirta 2011-02-02 nuosprendžiu bausmė ir galutinė subendrinta bausmė K. G. paskirta laisvės atėmimas 3 metams. Taikytos LR BK 92 str. 1d.,2d.,3d. nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 12 mėnesių paskirta auklėjamojo poveikio priemonė- elgesio apribojimas, įpareigojant nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, bei paskirta auklėjamojo poveikio priemonė 70 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Iš L. R. priteista 896 litai 70 ct Valstybinės ligonių kasos naudai.

Civilinės ieškovės D. J. naudai priteista 5000 litų neturtinės žalos solidariai iš L. R., A. B., K. G..

Civilinio ieškovo S. B. naudai priteista 20000 litų neturtinės žalos ir 232,84 solidariai iš L. R., A. B., K. G.. Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. priteista iš L. R., A. B., K. G. S. B. naudai 2000 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1d. 180 str. 1d. už tai, kad jis ir A. B. bei K. G., veikdami bendrai pasikėsino įvykdyti plėšimą, o būtent: 2010-12-17 apie 10 val. 17 min., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, K. G., A. B. ir L. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, ant galvos užsidėję medžiagines kaukes, K. G. rankoje laikant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, pro duris įsiveržė į A.J. B. IĮ juvelyrinių dirbinių parduotuvės, esančios, Kauno g. 29, Marijampolė, klientų aptarnavimo salę, kur K. G., parduotuvėje buvusiems darbuotojams nurodė: „gulti ant žemės, apiplėšimas“, A. B. sugriebė už plaukų parduotuvės darbuotoją G. K. ir nutempė ją iš darbo kabineto į klientų aptarnavimo salę, ten su ja ir parduotuvės darbuotoju Ž. S. susigrūmė, L. R. susigrūmė su parduotuvės darbuotojais S. B. ir D. J., sudavė nukentėjusiam S. B. ne mažiau kaip du smūgius metaliniu raktu į galvos sritį, bei ne mažiau kaip du smūgius rankomis į krūtinę, tuo padarydamas S. B. galvos sumušimą, muštines žaizdas galvoje, krūtinės kairės pusės, dešinio peties sąnario sumušimą, ūmią trauminės kilmės tarpšonkaulinių nervų neuralgiją, žastikaulio galvutės inpresinį lūžimą, labrum plyšimą su vidurinio glenohumeralinio raisčio komponentu, t.m.supraspinali ir t.m.infraspinali nežymų patempimą, kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sudavė D. J. ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvą, veidą bei kitas kūno vietas, padarydamas D. J. galvos ir stuburo kaklinės dalies sumušimą, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą kairio žasto srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą – A.J. B. IĮ priklausantį turtą-įvairius juvelyrinius dirbinius, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi daromam nusikaltimui pasipriešino parduotuvės darbuotojai bei L. R. ir A. B. buvo sulaikyti ,K. G. iš įvykio vietos pasišalino.

L. R. apeliacine tvarka skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendį ir prašo jį pakeisti, paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Skunde nurodoma, jog teismas, skirdamas nuteistajam bausmę pagal LR BK 180 str. 1 d., neatsižvelgė į BK 54 str. nuostatas – teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Nuteistasis nesutinka su tuo, kad teismas nenustatė nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme savo kaltę pripažino pilnai, tyrimą atliekančių pareigūnų jis neklaidino, davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Todėl jam yra neaišku, kodėl teismas šių aplinkybių nepripažino atsakomybę lengvinančiomis, ir pripažino tik tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Tokiu būdu teismas nepilnai ištyrė visas nustatytas aplinkybes, ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Nuteistasis nesutinka su tuo teismo teiginiu, kad jo veiksmai buvo pavojingiausi nukentėjusiųjų sveikatai. Teismas neįvertino to, kad sveikatos sutrikdymus nukentėjusiems jis padarė gindamasis nuo asmenų sulaikymo metu. Šie veiksmai buvo padaryti jau baigus jam inkriminuotą nusikaltimą. Tai aiškiai matyti iš filmuotos medžiagos, matyti, kad nuteistasis smurto plėšimo atveju nenaudojo, jis tik sudavė raktu tada, kai jį apsupo parduotuvės darbuotojai. Todėl teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, visiškai nepagrįstai nurodė šią aplinkybę, kaip veiksmų pavojingumą didinantį požymį. Nuteistojo manymu, teismas galėjo skirti su sankcijos vidurkiu susijusią bausmę, o paskirtoji 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, dėl ko bausmė turi būti paskirta švelnesnė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. R. skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai L. R. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę L. R., atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas bausmės skyrimą motyvavo, atsižvelgė į tai, kad L. R. pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą. Jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinė. Teismas įvertino ir kaltininko asmenybę - L. R. charakterizuotinas patenkinamai, administracine tvarka metų bėgyje baustas, nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiems teistumams už nusikaltimus, - visa tai charakterizuoja jį kaip linkusį nusikalsti asmenį. Teismas, atsižvelgdamas į L. R. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, jo kaip bendrininko vaidmenį veikoje, tai, kad jo smurtiniai veiksmai buvo pavojingiausi nukentėjusių sveikatai, padarė sveikatos sutrikdymus dviem nukentėjusiems, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau sumanymas neįgyvendintas tik dėl nukentėjusių itin aktyvaus priešinimosi, nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisingai nusprendė, kad laikantis BK 54 str., 56 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų, BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant BK 180 str. 1d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę didesnę už vidurkį.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nenustatė nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis savo kaltę pripažino pilnai, tyrimą atliekančių pareigūnų jis neklaidino, davė nuoseklius ir išsamius parodymus, be to, nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, kas turi būti įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tokia nuteistojo pozicija niekuo neparemta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Įstatymų leidėjas šiame punkte nustatė tris alternatyvius lengvinančios aplinkybės pagrindus: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

Šioje byloje L. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. L. R. gi kaltu prisipažino tik duodamas parodymus teisme. Ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino iš dalies, aiškino, kad dėl jokių bendrų veiksmų su kitais asmenimis nesitarė, viską darė juokais, tikslo įvykdyti plėšimą jis neturėjo. Todėl vien formalus gailestis dėl nusikalstamos veikos padarymo šioje byloje negali būti laikytinas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, jis buvo sulaikytas nusikaltimo darymo vietoje ir akivaizdžiai jo dalyvavimą padarant nusikaltimą patvirtina pats faktas jo sulaikymas nusikaltimo vietoje, todėl toks prisipažinimas jau negali būti vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė.

Nuteistojo argumentas, kad jo veiksmai nebuvo pavojingiausi nukentėjusiųjų sveikatai, nepagrįstas. Teismas šioje dalyje jo parodymus teisingai vertino kaip siekimą išvengti griežtos atsakomybės švelninti savo padėtį, toks kaltinamojo aiškinimas buvo paneigtas nuosekliais nukentėjusio S. B. parodymais, kurie atitinka vaizdo įraše užfiksuotą nusikalstamos veikos eigos dalį, abejoti nukentėjusio parodymais nėra pagrindo, teismas jais pagrįstai vadovavosi. Nustatyta, kad L. R. iš karto įbėgęs į patalpas bei pribėgęs prie nukentėjusio sudavė šiam smūgį turimu įrankiu į galvą, šiam priešinantis smurtą naudojo toliau, teismui abejonių nekelia tai, kad L. R. smurtą pradėjo naudoti būtent siekdamas palaužti galimą bei esamą nukentėjusių pasipriešinimą bei užvaldyti svetimą turtą.

Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai skyrė L. R. laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra didesnė, nei BK 180 str. 1d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, neizoliavus L. R. nuo visuomenės, nebus pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo. Jis nusikalto neišnykus teistumui, o pagal BK 56 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas šios nuostatos laikėsi tinkamai.

Jokių kitų įstatyme numatytų pagrindų paskirti švelnesnę bausmę L. R. nėra. Dėl to, kad L. R. yra recidyvistas, jis pakartotinai nusikalto, neišnykus teistumui, pirmosios instancijos teismas, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę teisingai, ir pagrįstai jam netaikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto.

Darytina išvada, kad nuteistojo L. R. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas