Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. M. ir M. Z. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. Z. nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovams J. M. ir M. Z., gyvenantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Z.. 2017-01-30 įsakymu Nr. A-97 J. M. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl smurto šeimoje ir socialinių įgūdžių stokos. Kelmės rajono socialinių paslaugų centro darbuotojams 2017 m. gegužės mėnesį lankant J. M. šeimą, nustatyta, kad ji (duomenys neskelbtini) nebegyvena. Socialinei darbuotojai lankant J. Z. šeimą, kuri įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą nuo 2012 m. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, nustatyta, kad nuo 2017 m. gegužės 31 d. E. Z. augina ir prižiūri jos močiutė J. Z., SMS žinute J. M. socialinę darbuotoją informavo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), pas gyvenimo draugą Saulių. J. Z. namuose gyveno ir jos sūnus, atsakovas M. Z. Po įvykusio konflikto J. Z. namuose 2017 m. liepos 26 d., neteisėtų atsakovo M. Z. veiksmų brolio atžvilgiu, pradėjus ikiteisminį tyrimą M. Z. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, M. Z. sulaikius, mažametė E. Z. iš J. Z. namų buvo apimta ir apgyvendinta Kelmės rajono Vijurkų vaikų globos namuose. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-827 jai nustatyta laikinoji globa. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A-849 mažametės E. Z. globėja paskirta K. Š., kurios šeimoje gyvena iki šiol.

Atsakovės J. M. šeima 2017 m. rugsėjo 5 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-951 išbraukta iš Kelmės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, nes išvyko gyventi į kitą savivaldybę. Nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. J. M. šeima įrašyta į Radviliškio rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro duomenimis atsakovė J. M. 2018 m. sausio mėnesį gyveno (duomenys neskelbtini), J. M. teigimu, ji neturinti galimybių suteikti tinkamų sąlygų dukrai E. Z. Iškėlus civilinę bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, nustatyta, kad ji gyvena Šiauliuose, teisme gautame jos pareiškime nurodyta, kad ji gyvenanti (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 8 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus atsakovės J. M. ir jos sutuoktinio R. M. santuoką, trijų nepilnamečių jų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina J. M.. 2017 m. rugpjūčio 2 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta J. M. ir R. M. sudaryta taikos sutartis, kuria jie susitarė, kad nepilnamečiai vaikai gyvens su vaikų tėvu, pas kurį gyvena nuo 2017 m. sausio 27 d.

Atsakovas M. Z. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jis nuteistas už smurtavimą prieš savo šeimos narius - mažamečius sugyventinės J. M. vaikus, savo motiną, seserį, brolius.

2017 m. lapkričio 22d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu už tai, kad 2017 metų sausio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia ne mažiau kaip šešis kartus ranka sudavė į įvairias kūno vietas mažamečiui J. M., gimusiam 2012 m., padarydamas jam nugaros ir kairės šlaunies poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimus galvoje, nugaroje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat už tai, kad 2017 metų sausio mėnesio pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose tyčia ne mažiau kaip šešis kartus ranka sudavė į įvairias kūno vietas mažamečiui D. M., gimusiam 2010 m., tuo padarydamas jam nugaros ir kairės šlaunies poodines kraujosruvas, kairės rankos ir abiejų blauzdų odos nubrozdinimus, 2017 m. sausio 26 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose ne mažiau kaip vieną kartą diržu sudavė jam į sėdmenis, padarydamas jam kairio sėdmens poodinę kraujosruvą, tuo bendrais veiksmais padarydamas D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą ir emocijų sutrikdymą vaikystėje, t. y. dėl emocijų sutrikdymo vaikystėje padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2017 m. lapkričio 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 26 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą savo mažamečiui broliui G. Z., taip padarydamas nukentėjusiajam G. Z. kraujosruvą kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, M. Z. 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį savo seseriai V. Z., taip padarydamas nukentėjusiajai V. Z. kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, M. Z. 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia du kartus delnu sudavė į veido sritį savo motinai J. Z., tuo nukentėjusiajai J. Z. sukėlė fizinį skausmą. Be to, M. Z. 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą savo mažamečiui broliui G. Z., tuo nukentėjusiajam G. Z. sukėlė fizinį skausmą. Be to, jis 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), namuose, grasino nužudyti savo motiną J. Z., seserį V. Z. ir mažametį brolį G. Z., sakydamas, kad ,,kai jį paleis iš areštinės, pakas po žeme", tuo nukentėjusiesiems J. Z., V. Z. ir G. Z. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2018 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi bausmes M. Z. subendrinus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo manyti, kad atsakovams trūksta socialinių įgūdžių auginti vaikus. Atsakovai, susilaukę dukters, nesirūpino namų buitimi, nesudarė tinkamų gyvenimo sąlygų, neužtikrino saugios aplinkos savo mažametei dukrai, tokiu būdu jie vengė atlikti tėvų pareigas. Atsakovės J. M. elgesys mažametės dukters E. Z. atžvilgiu laikytinas piktnaudžiavimu motinos valdžia, nes ji, mažametę dukrą palikdama socialinių įgūdžių stokojančiai sugyventinio motinai J. Z., sugyventiniui, smurtavusiam prieš jos kitus mažamečius vaikus, sukėlė grėsmę mažamečio vaiko sveikatai. Atsakovas M. Z. amoraliu elgesiu – mažametės dukters akivaizdoje smurtaudamas šeimoje prieš kitus mažamečius, savo motiną, brolius, seserį - darė žalingą įtaką mažametei dukrai. Po vaiko paėmimo iš šeimos atsakovai gyvenimo būdo nepakeitė, jokių pastangų susigrąžinti dukrą neparodė. Šiuo metu jie yra visiškai nusišalinę nuo savo vaiko auginimo ir auklėjimo, daugiau kaip vienerius metus faktiškai savo vaiku visiškai nesirūpina, su dukra nebendrauja, jos nelanko, išlaikymo jai neteikia. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, nenurodė aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad po kurio laiko jie susitvarkys buitį, pakeis gyvenimo būdą ir dukrą augins patys. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovų kaltės, jų abejingumo, asocialaus gyvenimo būdo mažametis vaikas liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvų valdžia atsakovams apribotina neterminuotai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Duomenų apie tai, kad dabartinė laikinoji mažametės E. Z. globėja K. Š. netinkamai atlieka globėjos pareigas nėra, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo mažametės atsakovų dukters gyvenamąją vietą nustatyti su jos laikinąja globėja, ją paskiriant ir išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą vaikui po 60 Eur per mėnesį, nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašomo priteisti išlaikymo suma yra nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Atsakovai šiuo metu niekur nedirba, nuolatinio pragyvenimo šaltinio neturi, tačiau jie abu yra darbingo amžiaus, duomenų, kad kurio nors iš jų darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų poreikius. Tai, kad atsakovė J. M. be E. Z. turi dar tris vaikus, kurių pati neaugina, jų išlaikymui yra įsipareigojusi teikti lėšas, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti dukrą. Prašoma priteisi išlaikymo suma – po 60 Eur per mėnesį iš kiekvieno tėvo – yra labai maža, galinti užtikrinti tik minimalių vaiko poreikių tenkinimą, todėl atsakovai privalo rasti galimybių tokią sumą skirti dukters išlaikymui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti tik minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki vaiko pilnametystės iš atsakovų priteistinas išlaikymas po 60 Eur kas mėnesį iš kiekvieno tėvo, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo po 50 Eur iš kiekvieno (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas); už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš kiekvieno po 21,60 Eur (60x12x3%=21,60) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pašto išlaidos, susidariusios šioje byloje – 12,49 Eur, lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo – po 6,24 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), dukters E. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo E. Z. gyvenamąją vietą nustatyti jos laikinosios globėjos K. Š. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2018 m. rugpjūčio 21 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2018 m. rugpjūčio 21 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti laikinąją globėją K. Š. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos E. Z. nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš J. M. 77,84 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.

Priteisti iš M. Z. 77,84 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.