Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus atstovei I. J., D. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens atstovės I. J. ir D. R. prašo pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti, nes nėra duomenų apie pareiškėjo V. E. darbo santykius Čečėnijos Respublikoje, mokėtas socialinio draudimo įmokas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. E. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis pagal 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkį dirbo Čečėnijos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikoje pavaduotoju, gaunant 1000 JAV dolerių darbo užmokestį per mėnesį iki 1996 gruodžio 30 d., o nuo 1998-06-26 iki 2000-05-31 dirbo Čečėnijos Respublikos gamybinėje-komercinėje įmonėje „D-BIN“ konsultantu, gaunant atlyginimą 1998 metų birželį 1000 Rusijos rublių, o nuo 1998-07-01 iki 2000-05-31 gaunant 10000 Rusijos rublių kas mėnesį. Pareiškėjas V. E. juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti, kad gautų valstybinę socialinio draudimo pensiją.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Rusijos Federacijos Pensijų fondas (b.l.20,21,113-114), Čečėnijos Respublikos V. A. valdyba (b.l.20-23) nurodė, kad archyvuose duomenų apie V. E. darbą ir gautą darbo užmokestį Čečėnijos Respublikoje nėra išlikę, nes dėl karo veiksmų archyviniai dokumentai neišsaugoti. Pareiškėjas V. E. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir aplinkybes įrodinėja rašytinių įrodymų, liudytojų pagalba.

1992 m. rugpjūčio 20 d. Čečėnijos Respublikos Ministrų kabineto potvarkis (b.l.6-9) rodo, kad įsteigta Čečėnijos Respublikos atstovybė Lietuvos Respublikoje ir pareiškėjas V. E. paskirtas Čečėnijos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikoje pavaduotoju. Pagal Rusijos Federacijos Darbo kodekso 16 str. ir 19 str. darbo santykiai atsiranda paskiriant asmenį į pareigas. Rusijos Federacijos Darbo kodekso 16 str. 3 d. numatyta, kad darbo santykiai atsiranda, kai faktiškai darbuotojui pavedamas atlikti darbas darbdavio valia, net tada, kai reikiama forma neįforminama darbo sutartis. Darbo sutarties turinys apibrėžtas Rusijos Federacijos Darbo kodekso 56 str. normoje. Teismui pateiktas pažymėjimas (b.l.63) patvirtina pareiškėjo V. E. einamas pareigas. Liudytojas R. O. (b.l.69,70) LR CPK 192 str. 8 d. tvarka patvirtino aplinkybes dėl pareiškėjo V. E. veiklos dirbant Čečėnijos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikoje pavaduotoju. Liudytojas D. D. parodė, kad pareiškėjas V. E. pastoviai būdavo Čečėnijoje nuo 1993 metų iki 1998 metų, gyveno pas jo seserį, atsimena pokalbį su U. B. dėl uniformų atvežimo. Jam 1992 metais buvo 9 metai. Liudytojas I. K. parodė, kad vyko Lietuvos delegacijos į Čečėniją sudėtyje, o pareiškėjas organizuodavo reikiamus susitikimus tiek Čečėnijoje, tiek Lietuvoje su valstybių vadovais. Liudytojas K. V. parodė, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A. P. liepė paruošti susitarimą su Čečėnijos Respublikos prokuratūra ir priimti Čečėnijos Respublikos prokuratūros delegaciją. Nurodo, kad delegacijoje buvo pareiškėjas V. E. su Čečėnijos prokuratūros atstovais. Pareiškėjas ir liudytojas nurodo, kad teismui pateiktas suredaguotas sutarties tekstas (b.l.87-90), nurodo, kad laikraščiai aprašė susitikimą. Teismui pateiktas rašytinis įrodymas (b.l.10,11) rodo, kad pareiškėjas V. E. nuo 1998-06-26 iki 2000-05-31 dirbo Čečėnijos Respublikos gamybinėje-komercinėje įmonėje „D-BIN“ konsultantu, gaunant atlyginimą 1998 birželį 1000 Rusijos rublių, o nuo 1998-07-01 iki 2000-05-31 gaunant 10000 Rusijos rublių kas mėnesį. Pareiškėjo V. E. darbo santykius Čečėnijos Respublikoje, kuri siekė nepriklausomybės nuo Rusijos Federacijos, įrodo rašytiniai įrodymai (b.l.6-13,63,64,81-103), nuotraukos, susitikimų darbotvarkės, atskaitomybės kvitai, bilietai, darbo žurnalas. Susirašinėjimas su Čečėnijos Respublikos įstaigomis rodo, kad dokumentai apie pareiškėjo V. E. darbą Čečėnijos Respublikoje nėra išlikę dėl karo veiksmų (b.l.20-23,36-38,41-46,65-68).

Teismas suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos procesinę poziciją atitinkančią Rusijos Federacijos Pensijų fondo (b.l.111-114) poziciją atmeta. Pareiškėjas V. E. yra Lietuvos Respublikos pilietis, dirbęs Čečėnijos Respublikoje, kuri siekė nepriklausomybės nuo Rusijos Federacijos. Siekis Čečėnijos Respublikos atsiskyrimo nuo Rusijos Federacijos numalšintas ginkluota jėga, Čečėnijos Respublikos archyvas neišlikęs. Rusijos Federacijos pensijų fondo (111-114) išaiškinimas kaip taikyti 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos F. V. susitarimo „Dėl pensijinio aprūpinimo“ 5 str. pažeidžia teismo nepriklausomumo principą. Teismas atkreipia dėmesį, kad, jeigu Rusijos Federacijoje archyvai neišliko, tai nereiškia, kad pareiškėjas V. E. pagal Rusijos F. C. proceso kodekso 265 str. ir 409 str. tvarką turi nusistatinėti juridinę reikšmę turintį faktą dėl darbo santykių. Pareiškėjas V. E. turi teisę nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, vadovaujantis LR CPK 1 str. ir 5 str. normomis, Lietuvos Respublikoje teisme. 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos F. V. susitarimo „Dėl pensijinio aprūpinimo“ 2 str. (b.l.101,102) nurodo, kad norminis aktas reguliuoja asmenų, nuolat gyvenančių vienos šalies valstybės teritorijoje ir persikeliančių nuolat gyventi į kitos šalies valstybės teritoriją, pensijinį aprūpinimą. Tarptautinio norminio akto 4 str. numatyta, kad susitarimo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims kompetatingos įstaigos pensijas skiria ir moka pagal tos šalies valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus ir iš jos lėšų. 5 str. nurodo, kad skiriant pensijas atsižvelgiama į draudimo (darbo) stažą, kuris įskaitomas skiriant pensijas pagal kiekvienos iš šalių valstybės teisės aktus, taip pat įgytą iki šio susitarimo įsigaliojimo. Susitarimo 6 str. numato, kad skiriant pensijas jų dydis paskaičiuojamas pagal kiekvienos šalies valstybės teisės aktais nustatytą tvarką, o nereikalaujama kitos šalies sutikimo ar paskaičiavimo. Pareiškėjas V. E., vadovaudamasis aplinkybe, kad dokumentai apie jo darbo stažą sudėtinėje Rusijos Federacijos dalyje Čečėnijos Respublikoje nėra išlikę dėl karo veiksmų, siekia nusistatyti teisiškai reikšmingą juridinę reikšmę turintį faktą, kas jam leis pagal 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos F. V. susitarimą „Dėl pensijinio aprūpinimo“ įgyvendinti turimas teises į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.12 str. 1 d., LR Darbo kodekso 6 str., 8 str., Rusijos Federacijos Darbo kodekso 15, 16, 19, 56 str. str., nustato juridinę reikšmę turintį faktą. Rusijos Federacijos Darbo kodekso 16 str. yra išvardinti darbo teisinių santykių atiradimo pagrindai – viena jų yra skyrimas į pareigas, o taip pat darbo sutarties sudarymas. Rusijos Federacijos pensijų fondas nenurodė, kad yra norminiai aktai (jų neįvardino), kuriais pareiškėjo darbas Čečėnijos Respublikos valdymo struktūroje pagal Rusijos Federacijos įstatymus neįskaitomas į darbo stažą. Teismui pateikti įrodymai – rašytiniai įrodymai, liudytojai, nuotraukos, leidimai ginklui, pažymėjimai, rodo, kad pareiškėjas aktyviai dirbo Čečėnijos Respublikos valdymo struktūroje. Teisės į pensiją įgyvendinimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – ir Pensijų įstatymas) (2005 m. gegužės 19 d. redakcija). Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Šio įstatymo 3 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, kai tai nustatyta tarptautinėmis sutartimis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos V. E.,dirbęs Rusijos Federacijoje, turi teisę pagal 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos F. V. susitarimą „Dėl pensijinio aprūpinimo“ pretenduoti į valstybinę socialinio draudimo pensiją ir tai nėra Rusijos Federacijos jurisdikcijos klausimas.

Teismas atmeta suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus argumentą, kad nėra duomenų ar pareiškėjas V. E. dirbdamas Čečėnijos Respublikoje, mokėjo socialinio draudimo įmokas. Konstitucinis Teismas 1997 m. kovo 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad draudžiamo asmens teisei įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo negalima aiškinti atsižvelgiant į tai, ar darbdavys, socialinio draudimo įstaigos tinkamai ar netinkamai vykdė savo pareigas. Konstitucinis Teismas akcentavo, jog skiriant privalomai draudžiamiems asmenims socialinio draudimo pensijas stažas suprantamas kaip tam tikras laikotarpis, per kurį asmenys patys moka ar už juos mokamos įmokos, t. y. kaip laiko tarpas, per kurį asmuo savo darbu kuria vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas. Todėl socialinio pensijų draudimo stažo trukmės negalima sieti su tuo, ar darbdavys sumokėjo įstatymo nustatytas lėšas. Valstybė, įgyvendindama konstitucines (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis) ir tarptautines (1996 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 9 straipsnis; 1961 m. Europos socialinės chartijos 12 straipsnis) teisės normas, nustatė Lietuvos Respublikoje legaliai nuolat gyvenančių ir dirbančių asmenų teisę gauti socialinę aprūpinimą, t. y. prisiėmė pareigą pasirūpinti asmenų, esančių jos jurisdikcijoje, socialine apsauga. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas V. E. 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos F. V. susitarimo „Dėl pensijinio aprūpinimo“ turi teisę reikalauti, kad jo darbo stažas įgytas dirbant Čečėnijos Respublikoje Rusijos Federacijoje būtų įskaitytas į stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu pareiškėjui V. E. realizuoti teisę į valstybinę socialinio draudimo pensiją.

Rezoliucinė dalis

nusprend ė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. E., a.k(duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 20 d. iki 1996 m. gruodžio mėn. 30 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Ministrų kabineto potvarkiu paskirtose pareigose Čečėnijos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikoje pavaduotoju, gaudamas 1000 JAV dolerių darbo užmokestį kas mėnesį, o nuo 1998-06-26 iki 2000-05-31 dirbo Čečėnijos Respublikos gamybinėje-komercinėje įmonėje „D-BIN“ konsultantu, gaudamas už 1998 m. birželio mėnesį 1000 Rusijos rublių darbo užmokestį, o nuo 1998 metų liepos 1 d. iki 2000 m. gegužės 31 d. 10000 Rusijos rublių darbo užmokestį kas mėnesį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.