Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priimdama sprendimą Individualių tarnybinių ginčų komisija neatsižvelgė ir į tai, jog Vertinimo komisija nesiėmė aktyvių veiksmų aiškinantis aplinkybes dėl kurių kilo ginčas. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas įrodo, kad pagrindinė priežastis dėl kurios R. K. nuomone, pareiškėjo tarnybinė veikla negali būti vertinama „labai gerai“ yra tai, jog jis nėra atlikęs išskirtinių užduočių. Pažymi, jog niekur nėra aiškiai reglamentuota kas yra išskirtinės užduotys ir kad tik atlikus būtent tokias užduotis galimas tarnybinės veiklos įvertinimas - „labai gerai“. Ši aplinkybė Individualių tarnybinių ginčų komisijos sprendime nebuvo vertinama. Minėta komisija nurodė, kad Vertinimo komisijos sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti ne „labai gerai“, bet „gerai“ galėjo nulemti tai, jog pritrūko argumentų iš pareiškėjo ir pareiškėjo tiesioginio vadovo D. K. pusės.

Posėdžio Vertinimo komisijoje metu, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo R. K. pateiktais argumentais, dėl kurių jis nesutinka su pareiškėjo tiesioginio vadovo D. K. nuomone jo tarnybinę veiklą įvertinti „labai gerai“. Tai lėmė jo paties galimai nenuoseklią argumentaciją, nes jam nebuvo aišku su kokių konkrečiai užduočių vertinimu yra nesutinkama. Pareiškėjas nurodo, jog 2018 m. atliko visas jam suformuluotas užduotis. Pažymi, jog Vertinimo komisijai paklausus kaip viršijo savo metinių užduočių rodiklius, nurodė, jog tris savaites pavadavo skrydžių skyriaus viršininką, dalyvavo Klaipėdoje vykusiame paieškos ir gelbėjimo centro organizuotame tarpžinybiniame seminare, atstovaudamas VSAT Aviacijos valdybą, taip pat dalyvavo antžeminių ir oro sąveikos pajėgų mokymuose kaip instruktorius. Be jau minėtų papildomų pavedimų, pareiškėjas yra atlikęs ir daugiau papildomų užduočių. Nuolat moko naujus pareigūnus dirbti operatoriaus pareigose. Pareiškėjas yra profesionalus operatorius su didele patirtimi, kasmetinių atostogų metu prisidėjo organizuojant Jaunojo pasieniečio būrelio penkių dienų stovyklą, kurioje dalyvavo neatlygintinai kaip instruktorius. Taip pat viešino VSAT ir Aviacijos valdybos veiklą, reprezentuodamas pasieniečio profesiją bei keldamas jos prestižą. Atsižvelgiant į jam suformuluotas užduotis bei jo pareigybę, jam niekas išsamiai nepaaiškino, kaip geriau galėtų atlikti užduotis ir jas viršyti. Ginčų komisija savo sprendime šių aplinkybių visiškai nevertino.

Nurodo, jog Vertinimo tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, jog užduotys yra nustatomos atsižvelgiant į statutinės įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, statutinės įstaigos metinio veiklos plano priemones bei pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Mano, jog ir jo tiesioginis vadovas, D. K., tinkamai pagrindė savo įvertinimą „labai gerai“, nurodydamas, kad jis įvykdė jam nustatytas užduotis pagal turimus resursus.

Individualių tarnybinių ginčų komisija neatsižvelgė į tai, jog Vertinimo komisija 2019 m. balandžio 9 d, vykusio posėdžio metu mano tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr.l 1-3006 išanalizavo neišsamiai, tinkamai neįvertino mano pateiktų argumentų susijusių su metinių užduočių viršijimu, nusprendė mano 2018 m. tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“ remdamasi bendro pobūdžio, neapibrėžtais argumentais. Vertinimo komisija netinkamai atliko tiesioginio vadovo vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją. Individualių tarnybinių ginčų komisija sutikdama su Vertinimo komisijos argumentais, priėmė neteisėtą sprendimą, nes neatsižvelgdama į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes pažeidė pagrindines procedūrines taisykles, skirtas užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimamo sprendimo pagrįstumą.

K. K. vertinimo komisijos posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti kokius sutartus, t. y. nustatytus Tarnybinės veiklos 2018 m. metų užduotyse, vertinimo rodiklius viršijo, o posėdžio metu išvardino papildomus darbus, kuriuos jis atliko, nors tokios užduotys pareigūnui nebuvo surašytos jo Tarnybinės veiklos 2018 metų užduotyse. Vertinimo komisijai kilo abejonių ar K. K. įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius (t.y. nepasiekė pirmos užduoties rodiklio „iki 2018 m. birželio 1 d. įgyti VSTN (H) kvalifikaciją“ ir 5 užduoties rodiklio „iki 2018-12-31 parengtos ir suderintos bei pateiktos Viešųjų pirkimų skyriui ne mažiau kaip trys paraiškos. Nupirkti numatyti objektai“). Pagrįstų argumentų, kodėl iki 2018 m. birželio 1 d. neįgijo VSTH(H) kvalifikacijos, K. K. posėdžio metu nenurodė (7:55 - 9:02 įrašo min.). Atsakymo į vertinimo komisijos nario klausimą, kiek konkrečiai K. K. parengė pirkimo paraiškų, jo tiesioginis vadovas D. K., nepateikė (2:07 įrašo min.).

Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teisė pasisakyti dėl tarnybinės veiklos įvertinimo buvo suteikta ir vertinamam pareigūnui K. K.. Pareigūno buvo prašoma įvardinti kokias konkrečiai nustatytas užduotis pareigūnas viršijo, teiraujamasi ar pareigūnas noriai dalyvauja mokymuose, ar savo paties iniciatyva bei lėšomis kelia kvalifikaciją ar laiko save atsakingu ir besilaikančiu darbo drausmės pareigūnu, taip pat ko, pareiškėjo nuomone, jam trūksta kad jo veiklos planavimas ir organizuotumas būtų įvertintas aukščiausiu balu.

Iš garso įrašo matyti, kad vertinimo komisijos narių vertinimą lėmė tai, kad jiems pritrūko pagrindimo vertinti pareiškėjo veiklą „labai gerai“. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad vertinimo komisija pagrįstai vertino, jog pareiškėjo tarnybinė veikla vertintina „gerai“, o ne „labai gerai“.

Individualių tarnybinių ginčų komisija 2019 m. gegužės 30 d. išnagrinėjusi K. K. 2019 m. gegužės 10 d. prašymą Nr. ITG-22 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ nusprendė prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Ši komisija išklausiusi vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti vertinimo komisijos narių objektyvumu, išsamumu atliekant pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl VSAT individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 5 d. sprendimo Nr.ITG-27 „Dėl K. K. skundo nagrinėjimo bei VSAT Vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 11 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr.l 1-4989, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas K. K. yra VSAT, Aviacijos valdybos skrydžių skyriaus (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. kovo 13 d. Pasienio pareigūnų profesinės sąjungos narys.

2019 m. vasario 25 d. VSAT Aviacijos valdybos Skrydžių skyriuje buvo atliktas pareiškėjo K. K. 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimas. Tiesioginis vadovas, VSAT Valdybos Skrydžių skyriaus viršininkas, D. K. pareiškėjo 2018 m. tarnybinę veiklą įvertinto „labai gerai“ ir pasiūlė nustatyti 0.5 didesnį jo pareiginės algos koeficientą. Tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas, VSAT Valdybos viršininko pavaduotojas, R. K. su tokiu pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimu nesutiko.

2019 m. balandžio 9 d., pareiškėjo 2018 m. tarnybinė veikla buvo vertinama VSAT Vertinimo komisijoje, kuri pareiškėjo 2018 metų tarnybinės veiklos rezultatus įvertino - „gerai“.

2019 m. gegužės 10 d. pareiškėjas su prašymu Nr. ITGNK-22 kreipėsi į VSAT Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisiją. Minėta komisija, 2019 m. gegužės 30 d. vykusiame posėdyje, įvertinusi prašyme išdėstytas aplinkybes ir argumentus bei išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau– ir Statutas; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.), kuris nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (Statuto 34 straipsnio 1 dalis). Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (Statuto 34 straipsnio 6 dalis). Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (34 straipsnio 7 dalis). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą suderina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija). Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga. (Statuto 34 straipsnio 8 dalis) Pagal minėto teisės akto 34 straipsnio 9 punktą tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą taip pat reglamentuoja ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo 25 punkte nurodyta, jog vertinimo komisijoje turi būti vertinama pareigūno kvalifikacija ir pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos - vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2) pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 str. 19 d. nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados (5 priedas) (toliau - vertinimo komisijos išvada) surašymą (Aprašo 24.1-24.4 punktai). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina: 1) pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms; 2) jo kvalifikaciją; 3) pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis (Aprašo 25 punktas) Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo (Aprašo 26 p.).

Taigi, iš aukščiau minėto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, jog pagal tiek Statute, tiek Apraše numatytas pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procedūras įgaliojimai kaip vertinti pareigūno veiklą suteikti tiesioginiam vadovui suderinus su savo tiesioginiu vadovu ir vertinimo komisijai. Pažymėtina, jog Statutas akcentuoja, jog pareigūno vertinimas yra baigiamas, kai tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą suderina su savo tiesioginiu vadovu. Ginčo atveju pareiškėjo tiesioginis vadovas VSAT Aviacijos valdybos Skrydžių skyriaus viršininkas D. K. vertino pareiškėjo 2018 m. tarnybinę veiklą “labai gerai”, tačiau tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas VSAT Aviacijos valdybos viršininko pavaduotojas R. K. su tokiu pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimu nesutiko. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas R. K. tiesiog padarė įrašą “nesutinku” (b.l. 11), t.y. aiškiai nenurodė su kokiu konkrečiai pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatų vertinimu nesutinka. Teismo nuomone, tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo R. K. nemotyvuotas siūlymo “nesutinku” turinys tiesiogiai lėmė pareiškėjo gynybą Vertinimo komisijoje, turėjo reikšmės jam teikiant paaiškinimus Vertinimo komisijoje, renkant įrodymus, galimai paneigiančius tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo poziciją ir kt. Į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, jog teisė pasisakyti dėl tarnybinės veiklos įvertinimo buvo suteikta ir vertinamam pareigūnui K. K., kurio buvo prašoma įvardinti kokias konkrečiai nustatytas užduotis pareigūnas viršijo, ar dalyvauja mokymuose, ar savarankiškai kelia kvalifikaciją, ar laikosi darbo drausmės, ko trūksta kad jo organizuotumas ir veiklos planavimas būtų įvertintas aukščiausiu balu. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo ir pareiškėjo tiesioginis vadovas bei tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas. Tačiau nagrinėjamu atveju, manytina, jog Vertinimo komisija netinkamai vykdė teisės aktuose jai nustatytą funkciją, kadangi nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant nustatyti su kokiais konkrečiais pareiškėjo tiesioginio vadovo D. K. įvertinimo rezultatais nesutinka pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas R. K.. Teismas pabrėžia, kad pareigūno tarnybinis veiklos vertinimas turi būti išsamus ir visapusiškas. Vertinimo komisijos išvadoje (b.l. 15) nėra nurodyta jokių sprendimo pakeisti pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimą “labai gerai” motyvų, todėl darytina išvada, jog Vertinimo komisija išnagrinėjo pareiškėjo tarnybinę veiklą neobjektyviai ir nevisapusiškai. Pažymėtina, jog Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisija taip pat nevertino aukščiau minėtų pažeidimų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Apibendrinant, darytina išvada, jog pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (esminiai procedūriniai pažeidimai), dėl to teismas pripažįsta neteisėtais ir panaikina VSAT Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 5 d. sprendimą Nr.ITG-27 „Dėl K. K. skundo nagrinėjimo bei VSAT pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 11 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr.l 1-4989 bei įpareigoja atsakovą iš naujo organizuoti pakartotinį pareiškėjo 2018 m. tarnybinės veiklos įvertinimą VSAT pareigūnų tarnybinės veiklos Vertinimo komisijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 11 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr.l 1-4989.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 5 d. sprendimą Nr.ITG-27 „Dėl K. K. skundo nagrinėjimo“.

Įpareigoti atsakovą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo atlikti pareiškėjo K. K. veiklos vertinimą už 2018 metus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.