- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-21
- Bylos Nr.
- eAN2-151-634/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00005-2026-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pareiškėjas
- L. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. vasario 17 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariate (toliau – ir Institucija) buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį, gavus pareiškėjo L. R. 2025 m. spalio 25 d. pranešimą per e-policijos portalą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), greta jam priklausančio žemės sklypo esančio kito žemės sklypo savininkas A. K. savavališkai galimai yra įrengęs pareiškėjo nuosavybėje kelią, kuriuo naudojasi be leidimo patekdamas prie (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Institucija 2025 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pareiškėjas L. R. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo teisenos medžiagą policijai papildomam, išsamiam tyrimui, bei nurodė procesinius veiksmus, kuriuos, pareiškėjo teigimu, yra būtina atlikti objektyvioms aplinkybėms nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir Institucijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, vertindamas A. K. veiksmus ANK 518 straipsnio numatyto nusižengimo kontekste, pažymėjo, kad kaip matyti iš A. K. apklausos protokolo, asmuo nurodė, kad prie ežero vykdavo per savo sklypą, tai yra neigė, kad įgyvendino savo tariamą ar tikrą teisę važiuoti per pareiškėjo sklypą; tai, kad jis, pareiškėjo teigimu, dalyvavo sklypų matavimuose, ir jam žinomos sklypo ribos, A. K. aiškinimo nepaneigia, kaip ir kita pateikta vaizdinė medžiaga. Teismas pažymėjo, kad byloje surinktų duomenų visumos pakanka padaryti išvadą, kad nėra nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnyje požymių visumos tai yra tyčios, bei teisės įgyvendinimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad duomenų rinkimas negali būti savitikslis ir perteklinis, jų turi būti surinkta tiek, kad pakaktų išvadoms padaryti. Teismo vertino, kad tikslių sklypo ribų nustatinėjimas ir kiti pareiškėjo nurodomi kaip būtini atlikti veiksmai yra pertekliniai, ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų pakanka išvadoms padaryti. Teismas sprendė, kad asmenų nesutarimas ir ginčas dėl sklypo ribų rodo, kad tarp asmenų susiklostę ginčo civiliniai teisiniai santykiai ir šiuo konkrečiu atveju, elgesys (pravažiavimas transporto priemone pieva) neturi būti vertinamas kaip nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnyje padarymas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas L. R., nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą, ir grąžinti administracinio nusižengimo teisenos medžiagą Institucijai papildomam tyrimui, įpareigojant atlikti procesinius veiksmus, būtinus objektyvioms aplinkybėms nustatyti. Atlikti įvykio vietos apžiūrą, fiksuojant riboženklius, važiavimo trajektoriją, manevravimo/apsisukimo ir (ar) parkavimo zoną; išreikalauti ir įvertinti kadastrinių matavimų bei ribų duomenis (planus, koordinates, ribų suderinimo dokumentus); ištirti pateiktą vaizdinę medžiagą (vaizdo įrašus ir nuotraukas) ir ją įvertinti kaip įrodymą; identifikuoti transporto priemonę ir asmenis (automobiliu važiavo dviese), apklausti A. K. dėl ribų žinojimo ir faktinio naudojimosi jo sklypu aplinkybių.
1.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 518 straipsnio 1 dalį, savavaldžiavimas nepagrįstai susiaurintas iki formalių „kelio“ sąvokų ar abstraktaus ribų neaiškumo. Pareiškėjo teigimu, tariama (ar tikra) teisė pasireiškia faktiniu naudojimusi pareiškėjo sklypu: važiavimu per sklypo dalį ir manevravimu (apsisukimu) pareiškėjo teritorijoje, nepaisant pareiškėjo valios. Teismas ir Institucija nepagrįstai nukrypo į formalų „kelio“ apibrėžčių vertinimą ir ribų „neaiškumą“, neįvertino, kad ginčo objektas yra faktinis naudojimasis svetimu sklypu.
1.2. Teismas neįvertino pažeidėjo tyčios požymio - veiksmų pakartotinumo ir žinojimo. 2018 m. sausio 30 d. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl analogiškų veiksmų pagal ANK 518 straipsnį buvo nutraukta tik dėl senaties, o ne dėl to, kad savavaldžiavimo faktai neegzistavo. Pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Tai reiškia, kad ginčo pobūdis (naudojimasis svetimu sklypu) A. K. buvo žinomas bent nuo 2018 m., o vėlesni analogiški veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai ar „netyčiniai“ vien dėl to, kad asmuo tai neigia.
1.3. Apeliantas skunde teigia, kad buvo pažeistas išsamumo ir objektyvumo principas - esminės abejonės nebuvo pašalintos, nors tam egzistuoja aiškios procesinės priemonės (apžiūra, dokumentų išreikalavimas, specialisto paaiškinimai). Tiek Institucija, tiek teismas iš esmės pripažino, kad trūksta „objektyvių duomenų“ dėl ribos/trajektorijos, tačiau atsisakė atlikti veiksmus, kurie tas abejones pašalintų. Skunde pažymima, kad Seimo kontrolieriaus 2019 m. vasario 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atkreipiamas dėmesys į ANK 567 straipsnyje įtvirtintą pareigą administracinio nusižengimo bylą ištirti visapusiškai ir objektyviai, aktyviai renkant ir vertinant reikšmingus duomenis. Šio standarto laikytasi nebuvo.
1.4. Skunde teigiama, kad buvo nepagrįstai atsisakyta atlikti įvykio vietos apžiūrą. Įvykio vietos apžiūra reikalinga ne vien provėžoms fiksuoti, kurios gali kisti sezoniškai, bet riboženklių ir orientyrų nustatymui, vaizdo medžiagos susiejimui su konkrečia vieta, važiavimo trajektorijos (įvažiavimas–manevras–išvažiavimas) rekonstrukcijai ir faktinio naudojimosi erdvėje patikrinimui. Atsisakymas atlikti apžiūrą dėl sezoniškumo nepagrįstai eliminuoja vieną iš pagrindinių priemonių nustatyti objektyvią tiesą.
1.5. Skunde nurodoma, kad buvo atliktas neišsamus įrodymų vertinimas - pateikta vaizdinė medžiaga nebuvo įvertinta taip, kad būtų pašalintos esminės abejonės. Pareiškėjo vertinimu, pateikta vaizdinė medžiaga - vaizdo įrašas ir nuotraukos - aiškiai rodo įvažiavimą, manevravimą (apsisukimą) pareiškėjo sklype ir važiavimą „keliuku“, kai dalis trajektorijos patenka į pareiškėjo sklypą, tačiau vietoj to, kad ši medžiaga būtų objektyviai (siejama su riboženkliais ir kadastriniais duomenimis), ji faktiškai buvo „nustumta“ kaip nepakankama, o tai prieštarauja protingam įrodymų vertinimui bei pareigai išnaudoti turimas priemones faktams nustatyti.
1.6. Apeliantas skunde teigia, kad policijos raštuose suformuotas lūkestis „jei gausite naujų duomenų – informuokite“ nebuvo įgyvendintas praktikoje. 2018 m. vasario 2 d. ir 2019 m. liepos 26 d. policijos raštuose nurodoma pareiškėjui gavus naujų duomenų ar informacijos, susisiekti, o atsiradus reikšmingoms aplinkybėms būtų atliekami tolesni veiksmai. Pareiškėjas pateikė naujus duomenis apie pasikartojančius veiksmus ir įrodymus (vaizdinę medžiagą), tačiau institucija administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį nutraukė, nepaisant pareigos pašalinti esmines abejones ir atlikti objektyvius veiksmus.
1.7. Skunde teigiama, kad Aplinkos apsaugos departamentas, persiųsdamas pareiškėjo skundo dalį policijai (Kalvarijos policijos komisariato viršininkui), nurodė, kad važiavimas be aiškios priežasties ir be savininko leidimo žemės ūkio paskirties sklypu gali būti laikomas neteisėtu naudojimusi svetimu turtu (savavaldžiavimu) pagal ANK 518 straipsnį, o ne ANK 282 straipsnį. Šiuo dokumentu Institucijai buvo aiškiai nurodyta teisinga kvalifikavimo kryptis (ANK 518 straipsnis), tačiau tyrimo eigoje šio vertinimo reikšmė nebuvo tinkamai įvertinta: nebuvo atlikti įvykio vietos apžiūra, kadastrinių duomenų išreikalavimas, o abejonės paliktos „neišspręstos“ ir tuo pagrindu teisena nutraukta. Apeliantas prašo, kad teismas šį aspektą įvertintų kaip reikšmingą kvalifikavimo ir tyrimo pilnumo kontekstą.
1.8. Pareiškėjas skunde teigia turįs pagrįstų abejonių dėl galimo interesų konflikto ar institucinio šališkumo, nes jo žiniomis, A. K. yra susijęs giminystės ryšiais su buvusiais ir (ar) esamais policijos pareigūnais (artimo rato asmenimis). Šios aplinkybės savaime nereiškia pažeidimo, tačiau vertinant, kad ginčas dėl savavališko naudojimosi pareiškėjo sklypu tęsiasi ilgą laiką (daugiau kaip dešimtmetį) ir kartotiniai veiksmai nėra efektyviai užkardyti, jos didina poreikį aiškiai patikrinti nušalinimo/tyrimo nepriklausomumo klausimą ir proceso objektyvumą. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo dėl šio aspekto pasisakyti aiškiai ir įvertinti, ar tyrimo eiga atitiko objektyvumo standartą.
Atsiliepimas
5. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė pateikė atsiliepimą į L. R. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. R. skundo netenkinti.
1.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagal byloje esančias nuotraukas negalima nustatyti ar A. K. vairuojama transporto priemonė įvažiuoja kairiuoju ratu į L. R. priklausantį žemės sklypą. Pateiktuose nuotraukose negalima nustatyti tikslios transporto priemonės buvimo vietos, tačiau matoma, kad A. K. važiuoja prie pat baltais žiedais žydinčios augalinės kultūros, kuri pagal pateiktą sklypų ribą ir šalia esantį pravažiavimą būtent ir priklauso A. K. Taip pat įvažiuoti į L. R. žemės sklypo ribą galėjo ir kiti pravažiuojantys pašaliniai asmenys. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad būtent A. K. transporto priemonė užvažiavo ant L. R. priklausančio žemės sklypo.
1.2. Byloje taip pat nenustatyta A. K. tyčia, siekis važiuoti per L. R. priklausančią teritoriją. Net jei A. K. važiuodamas transporto priemone dėl vairavimo įgūdžių stokos ar kitų aplinkybių įvažiavo kairiu transporto priemonės ratu į L. R. žemės sklypą, šie veiksmai negali būti laikytini kaip ANK 518 straipsnio 1 dalies pažeidimas ir neatitinka nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje sudėties.
1.3. Institucijos nuomone, Marijampolės apylinkės teismo nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visetą, juos tinkamai įvertinus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti duomenys buvo pilnai įvertinti ir išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant tiek Institucijoje, tiek Marijampolės apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjo L. R. apeliaciniame skunde nesutinkama su Institucijos sprendimu nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, taip pat skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
7. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
8. Administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.
9. Asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
10. A. K. duodamas paaiškinimus administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui neneigė, kad atvyksta žvejoti prie (duomenys neskelbtini) ežero, tačiau neigė, kad įgyvendino savo tariamą ar tikrą teisę, važiuoti per pareiškėjo sklypą. Pareiškėjo pateikta vaizdinė medžiaga šių A. K. paaiškinimų nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos vertinimu, kad pareiškėjo pateiktą vaizdinę medžiagą vertinti kaip pilnai įrodančią A. K. kaltę dėl L. R. priklausančio žemės sklypo išvažinėjimo būtų neteisėta. Pareiškėjo pateiktų nuotraukų neįmanoma susieti taip, kad A. K. automobilis tikrai įvažiavo į L. R. priklausančią nuosavybę. Byloje pateikta vaizdinė medžiaga nepatvirtina, kad būtent A. K. transporto priemonė užvažiavo ant L. R. priklausančio žemės sklypo. Aplinkybė, kad pareiškėjo L. R. pateikta vaizdinė medžiaga įvertinta kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad atliktas vertinimas nėra išsamus ir objektyvus.
11. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad A. K. dalyvavo sklypų matavimuose ir jam yra žinomos sklypo ribos, neįrodo A. K. veiksmuose tyčios požymio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad iš byloje pateiktos medžiagos – A. K. paaiškinimų, vaizdinės medžiagos, kitų rašytinių įrodymų, A. K. veiksmuose tyčia, t. y. būtent siekis važiuoti per L. R. priklausančią teritoriją, nėra nustatytas.
12. Skunde apeliantas teigia, kad tiek Institucija, tiek teismas atsisakė atlikti veiksmus, kurie pašalintų abejones dėl padaryto administracinio nusižengimo, tam tarpe ir atlikti įvykio vietos apžiūrą dėl sezoniškumo. Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Aptariamu atveju buvo atlikta A. K. apklausa, įvertinta pareiškėjo pateikta vaizdinė medžiaga. Apeliacinės instancijos vertinimu byloje surinktų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti, jog nebuvo padarytas administracinis nusižengimas.
13. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog nebuvo įgyvendintas pareiškėjo jam policijos raštuose suformuotas lūkestis „jei gausite naujų duomenų – informuokite“. Pareiškėjui pateikus duomenis apie pasikartojančius A. K. veiksmus ir įrodymus, Institucija atliko tyrimą - apklausė A. K., vertino jo duotus parodymus, pareiškėjo pateiktą vaizdinę medžiagą, o tai, kad priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną neatitiko pareiškėjo lūkesčių, savaime nepatvirtina, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai.
14. Dėl pareiškėjo skunde išreikštos abejonės Institucijos nešališkumu ir tyrimo nepriklausomumu, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė, o ir byloje nėra duomenų, kurie rodytų Institucijos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi ar norą pakenkti pareiškėjui, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Institucijos šališkumo laikytini niekuo neparemtomis prielaidomis, iš esmės grindžiamomis tuo, kad buvo priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas.
15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tiek nutarimą priėmusi Institucija, tiek apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino apeliaciniame skunde pateiktus duomenis, Marijampolės apylinkės teismo nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visetą. Apelianto skundo argumentai nesuteikia pagrindo surinktus duomenis vertinti kitaip ir teismo išvadų nepaneigia.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo L. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.