Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2023 m. spalio 14 d., apie 21:00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė gulinčiai lovoje sutuoktinei E. L. už abiejų rankų riešų ir juos spaudė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. L. sukėlė fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su sutuoktine E. L. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 14 d. vakare jis išgėrė degtinės ir alaus, bet labai apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Tiksliai neprisimena dėl ko įvyko konfliktas su sutuoktine E.. Namuose tuo metu jie buvo dviese. Jis galėjo vartoti E. atžvilgiu keiksmažodžius, nes buvo pervargęs, todėl vakare tapo piktas, be to prie agresyvaus elgesio prisidėjo išgertas alkoholis. Jis neprisimena, ką tiksliai sakė E., bet pamena, kad nuėjo į miegamąjį, kur E. jau gulėjo lovoje, ir sugriebė jai už abiejų rankų riešų, juos suspaudė. Jis negali paaiškinti dėl ko tokį veiksmą atliko, turbūt buvo ant E. supykęs ir taip išreiškė savo pyktį. Nežino ar šiuo veiksmu galėjo sukelti E. fizinį skausmą, bet jei ji taip sako, tai ja tiki. Daugiau E. nieko nedarė, išėjo į kitą kambarį. Po to atvyko policija ir jis buvo sulaikytas. Jis pirmą kartą sukėlė fizinį skausmą E., anksčiau niekada nėra taip su ja elgęsis. Jei būtų buvęs blaivus, to nebūtų nutikę. Kaltu pripažįsta visiškai, labai gailisi, kad taip pasielgė (1 t. e. b. l. 72-75).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji E. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu A. L.. 2023 m. spalio 14 d., apie 20:00 val., būnat namuose, tarp jos ir A. L. kilo žodinis konfliktas. Sutuoktinis reikalavo, kad ji su juo kartu vartotų alkoholį, bet ji griežtai atsisakė, nes vartoja vaistus. Tada sutuoktinis virtuvėje vienas gėrė alkoholį, o ji buvo kitame kambaryje mezgė pirštines. Po kurio laiko iš virtuvės A. L. nuėjo į miegamąjį ir atsigulė į lovą. Baigusi megzti, ir ji nuėjo į miegamąjį, kur įsijungė televizorių ir susiruošė žiūrėti filmą. Miegamajame kambaryje A. L. pradėjo prie jos kabinėtis ir prikaišioti buitinius dalykus, kad nėra ko valgyti, blogai palesino kalakutus. Jis pradėjo ją įžeidinėti, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. Kai ją įžeidinėjo, tuo metu sutuoktinis buvo išėjęs į virtuvę. Atėjęs iš virtuvės, jis puolė ir, sugriebęs ją už abiejų rankų, stipriai jas suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji A. L. pasakė, kad jai skauda, paprašė paleisti jos rankas. Šis jos rankas paleido. Ji nuėjo į vonios kambarį, kur apsirengė ir išėjo į kiemą, prieš tai užrakinusi lauko duris, kad sutuoktinis nepabėgtų. Ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo kas atsitiko. Pareigūnai iškvietė GPM medikus, kurie atvykę apžiūrėjo ją namuose, į gydymo įstaigą nevežė. Kraujosruvos ant jos abiejų rankų riešų atsirado iš karto, kai A. L. paleido jos rankas. Pas teismo medicinos ekspertus ji nevyks. Sutuoktinis pasidaro agresyvus ir kabinėjasi, kai būna neblaivus. Fiziškai smurtauja pirmą kartą. Konflikto pašaliniai asmenys nematė. Civilio ieškinio ji nereiškia (1 t. e. b. l. 14-22).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t. e. b. l. 14-22, 23-31).

Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios E. L. abiejų rankų riešų yra kraujosruvos (1 t. e. b. l. 37-39, 40-43).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sugriebė gulinčiai lovoje sutuoktinei E. L. už abiejų rankų riešų ir juos spaudė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo A. L. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (1 t. e. b. l. 95-96).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, (1 t. e. b. l. 83-85), administracinių nusižengimų teisena nebaustas (1 t. e. b. l. 86-87), nedirbantis (1 t. e. b. l. 88-90), sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bei prokuroro siūlytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant kaltinamajam šiuo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sutuoktinę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 14 d. 22 val. 40 min. iki 2023 m. spalio 15 d. 12 val. 15 min. (1 t. e. b. l. 63-64, 76-78) – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. L. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. e. b. l. 79-82) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo o įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant šiuo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant šiuo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 14 d. 22 val. 40 min. iki 2023 m. spalio 15 d. 12 val. 15 min. – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.