Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pervita“ ieškinį atsakovui A. P. dėl nuostolių atlyginimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 95-97). Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. ieškovo darbuotojas A. Š. (b. l. 10-13), vairuodamas ieškovui priklausančią transporto priemonę Porshe 911 Carrera, v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, partrenkė į kelią staiga išėjusį pėsčiąją A. P. 2014-09-22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-18770406-14 Vilniaus apskrities VPK kaltu dėl eismo įvykio pripažino A. P. bei paskyrė jam 40,00 EUR baudą (b. l. 15). Remiantis ieškovo su turto vertintoju E. L. 2014-09-17 d. sudaryta sutartimi/užsakymu Nr. L140912 (b. l. 16-17) gauta Transporto priemonės vertinimo išvada automobiliui Porshe 911 Carrera, v/n (duomenys neskelbtini), buvo padaryta 8 149,25 Lt dydžio žala (b. l. 31-55). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014-09-17 d. pažyma patvirtina, kad, 2014-09-17 d. eismo įvykio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu buvo sugadinta transporto priemonė Porshe 911 Carrera, v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 56). Ieškovas patyrė 350,00 Lt išlaidas, susijusias su transporto priemonės vertinimu (b. l. 18-19). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovo patirtus nuostolius.

Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1-2 dalys).

Nagrinėjamu atveju žala ieškovo automobiliui buvo padaryta eismo įvykio metu, kuomet ieškovo automobilis partrenkė pėsčiąjį - atsakovą. Pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas automobilio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytojo civilinė atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės, t. y. jis atsako už žalą visais atvejais, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovo pareiga pagal CK 6.270 straipsnį įrodyti, kad būtent atsakovo, kuris eismo įvykyje nebuvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, tyčia ar didelis neatsargumas nulėmė žalos atsiradimą automobiliui ir kad būtent atsakovas yra atsakingas už visą ieškovo nurodytą žalą automobiliui.

Teismas, įvertinęs faktines eismo įvykio aplinkybes, kurios buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10N-18770406-14, vertina atsakovo veiksmus kaip didelį neatsargumą, t. y. atsakovas gyvenvietėje ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę kelyje su skiriamąją juosta, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvykio metu buvo neblaivus (2.67 prom. girtumo). Taigi atsakovas privalėjo žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatė ir galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė KET 49 ir 55.1 punktų reikalavimus, taip pat ATPK 131 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Tuo tarpu autoįvykyje dalyvavusio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmuose civilinės atsakomybės požiūriu kaltės nenustatyta, todėl nėra pagrindo spręsti dėl atlygintinų nuostolių mažinimo ar skolininko atleidimo nuo atsakomybės klausimo CK 6.248 straipsnio 4 dalies prasme.

Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovui kilusios žalos ryšį su eismo įvykiu patvirtina Vilniaus apskrities VPK 2014-09-17 d. pažyma (b. l. 56), o visų ieškovo patirtų nuostolių suma pagrįsta nepriklausomo eksperto išvada bei mokėjimo dokumentais (b. l. 18-19). Taigi darytina išvada, jog ieškovas įrodė didelį atsakovo neatsargumą, patirtų nuostolių faktą bei dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių (CPK 178 straipsnis), be to, atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2 461,55 EUR (8 499,25 Lt) nuostolių atlyginimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą 2 461,55 EUR (8 499,25 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-10-08 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas patyrė 557,52 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 73,85 EUR (255,00 Lt) žyminio mokesčio (b. l. 61), 434,43 EUR (1 500,00 Lt) teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 57-60) ir 49,24 EUR (170,00 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui per antstolį (b. l. 90). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovo naudai iš viso priteistina 557,52 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, b. l. 4).

Byloje susidarė 4,27 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios taikant valstybei priteistinų sumų apvalinimo taisyklę yra 4,00 EUR (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui UAB „Pervita“, į. k. 124651935, iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 461,55 EUR (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 55 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 461,55 EUR nuostolių atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-10-08 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 557,52 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 4,00 EUR (keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jie turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.