Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės G. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15024-22 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021-11-10 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tai įvykdant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2022 m. balandžio 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro (viešieji darbai) ir (dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose) Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2022 m. balandžio 30 d., apie 21.50 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), esančio buto miegamajame kambaryje smurtavo prieš artimą giminaitį – savo tėvą S. K., tai yra abiejų rankų kumščiais tyčia sudavė sėdinčiam ant sofos savo tėvui S. K. nemažiau kaip 15 smūgių į veidą, galvą, jam nuo smūgių nugriuvus ant grindų, tyčia spyrė nemažiau 3 kartų į galvą, taip sukėlė nukentėjusiajam S. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu jis buvo labai girtas, tas turėjo įtakos jo veiksmams, jis blaivus tikrai nebūtų mušęs tėvo, būtų tiesiog nekreipęs dėmesio, ką šis kalba. Dėl buvusio girtumo jis nelabai atsimena, kas įvyko, todėl smulkiai negali papasakoti visų aplinkybių. Atsimena tiek, kad 2022 m. balandžio 30 d. vakare, gal apie 19-20 val., grįžo iš draugų, buvo girtas. Jo tėvas S. K. buvo namuose, jis antro aukšto kambaryje, kuriame miega, vienas gėrė degtinę, pavaišino ir jį. Jis su tėvu gėrė, sėdėdamas ant sofos, jo tėvas sėdėjo šalia jo, ant tos pačios sofos. Jis buvo tiek girtas, kad neatsimena, kada pabaigė gerti degtinę, ar jiems dar truko alkoholio, ar jis skambino kam nors ir prašė atnešti alaus, irgi negali pasakyti. Jis nepamena, kad į jų namus būtų atėjęs M. T., jam atrodo, kad namuose buvo tik su tėvu. Negali pasakyti, dėl kokios priežasties susipyko su tėvu. Jis atsimena tiek, kad jiems abiems sėdint ant sofos, tėvas dešine, atgalia ranka spaudė jam kaklą, lyg norėdamas parversti ant sofos. Nežino, kodėl jis taip elgėsi, negali pasakyti, ar jis tuo metu jam buvo sudavęs kokį smūgį. Atsimena, kad jie susimušė, tėvas lyg tai jam sudavė delnu į veidą, tačiau ant kaklo, veido jam jokių kraujosruvų ar kitokių sužalojimų nėra, jeigu jam ir skaudėjo, tai trumpai, nieko apie tai neatsimena. Jis smūgiavo tėvui kumščiais į veidą, galvą, bet negali pasakyti, ar jis tuo metu sėdėjo ant sofos, ar stovėjo. Taip pat negali nurodyti, ar tėvas buvo pargriuvęs ant grindų, ar jis šį spardė, bet jeigu tėvas taip sako, tai galėjo būti, kad įspyrė keletą kartų, kur pataikė, nežino, nes neatsimena. Dėl tos pačios priežasties - buvusio girtumo, negali nurodyti savo suduotų smūgių skaičiaus ir kur tiksliai pataikė. Jis labai gailisi dėl savo elgesio, dėl to, kad būdamas girtas smurtavo prieš savo tėvą, nori jo atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Jie su tėvu gyvena jo mirusiai motinai priklausančiame bute, daugiau niekas su jais negyvena, jo mama yra mirusi, kiti broliai ir seserys gyvena ir dirba užsienyje. Labai gailisi, kad smurtavo prieš tėvą S. K., jis tėvo atsiprašė, šiuo metu jų santykiai normalūs (b. l. 115-118, 121-124, 130-133).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi M. K.. 2022 m. balandžio 30 d., apie 18.00 val., grįžo į namus iš laidotuvių. Kai grįžo į namus, namuose nieko nebuvo. Apie 19.00 val. į namus sugrįžo M. K., kuris buvo neblaivus. Jis namuose turėjo 0,5 litro talpos butelį ,,Dainavos“ trauktinės, 40 laipsnių stiprumo. kai buvo savo kambaryje ir gėrė trauktiną, Jam būnant savo kambaryje ir geriant trauktinę, pas jį į kambarį atėjo sūnus, kuris prisijungė prie jo ir jie kartu pradėjo gerti trauktinę. Baigiantis trauktinei, jo sūnus paskambino M. T., kuris atnešė alaus. Šiam atėjus, visi trys antrajame aukšte, kambaryje pradėjo gerti alų. Geriant, tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas dėl senų nuoskaudų. Konflikto metu M., jam sėdinčiam ant sofos-lovos, abiejų rankų kumščiais tyčia sudavė nemažiau 10 smūgių į galvą ir veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po suduotų smūgių jis nuo sofos-lovos nugriuvo ant žemės. Jam, gulinčiam ant grindų, M. rankų kumščiais tyčia sudavė nemažiau 5 smūgių į veidą ir galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dėl įvykių intensyvumo ir girtumo, ne visas įvykio aplinkybes ir suduotų smūgių skaičių atsimena. Jam, gulinčiam ant grindų, M. kažkuria koja nemažiau 3 kartų tyčia įspyrė į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jis neatsimena, kas iškvietė policiją. Tik atsigavęs, pamatė pas save kambaryje atvykusius policijos pareigūnus. Koks tuo metu jam buvo nustatytas girtumas, neatsimena. Pas medikus nesikreipė ir nesikreips. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Jis nuo sūnaus nėra niekaip priklausomas. Jis nepageidauja, kad M. būtų skirti kokie įpareigojimai. Jis neprieštarauja, kad byla būtų baigta supaprastinta tvarka. Mano, kad konfliktas tarp jo ir sūnaus įvyko dėl per didelio alkoholio vartojimo (b. l. 57-60).

Liudytojas M. T. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtame kaime gyvena S. K. su sūnumi M. K.. 2022 m. balandžio 30 d., tikslaus laiko nepamena, tačiau buvo jau tamsu, jis važiavo dviračiu pro S. K. namus. S. K. buvo kieme, pakvietė į svečius. Kai nuėjo pas S. K. į namus, gėrė alų. Kiek pamena, buvo apie 5 litrus alaus. Kai jis nuėjo pas S. K., buvo jau šiek tiek išgėręs. Alkoholį gėrė gyvenamojo buto antrame aukšte. Kambaryje buvo sofa, ant kurios jis ir sėdėjo. Alkoholį gėrė trise: jis, S. K. ir M. K. Kiek pamena, M. K. rankos kumščiu sudavė kelis smūgius S. K. į veidą. Konkrečiai visko nepamena, kadangi minėtame kambaryje nėra šviesos, o dar buvo gerokai išgėręs. Kas skambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112, nežino, jis tikrai neskambino. Konfliktas įvyko labai greitai, jis į jį nesikišo. Atvykus policijos pareigūnams ir apšvietus S. K. veidą, pamatė, kad šio veidas yra kruvinas. Iš kur bėgo kraujas, nematė (b. l. 73-76).

Iš tarnybiniame pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad užfiksuoti smurtą patyrusio S. K. sužalojimai – kraujuojančios žaizdos veide, galvoje, jis nurodė, kad jį sumušė sūnus M. K.. Prie tarnybinio pranešimo pridėti neblaivumo nustatymai – 2022 m. balandžio 30 d., 22.19 val., S. K. nustatytas 2,40 promilių neblaivumas; 2022 m. balandžio 30 d., 22.54 val., M. K. nustatytas 3,58 promilių neblaivumas (b. l. 13-20).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. balandžio 30 d. atlikta S. K. kūno apžiūra, nustatyta, kad jo veidas kruvinas, kraujas ant veido ir kaktos yra nuo žaizdos, esančios virš kairiojo antakio, žaizdos aukštis yra 1 cm, ilgis 1,7 cm. Dar viena kraujuojanti žaizda yra ant viršugalvio kairės pusės, žaizdos plotis yra 1,2 cm, o aukštis 1,6 cm (b. l. 30-36).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) sistemoje 2022 m. balandžio 30 d., 21.57 val. užfiksuoto pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašas. Nustatyta, kad įrašo trukmė yra 02.00 min., skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), naudojamo S. K.. Pranešėjas sako, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas, kad jį beveik užmušė vaikas, sako, kad viskas vyksta (duomenys neskelbtini). Operatorė pasako, kad pranešėjas lauktų policijos (b. l. 46-49).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai. Kamera Nr. (duomenys neskelbtini) nufilmuoti vaizdai iš 2022 m. balandžio 30 d. įvykio, (duomenys neskelbtini). Šia „Body“ kamera naudojasi Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja E. M.. Apžiūrimas failas, kurio pavadinimas „2022_0430_220601_007“. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. balandžio 30 d., 22.05.45 val. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja E. M. atvyksta kartu su Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju M. B. į įvykio vietą. Įėjimas į butą yra pirmame aukšte. Pabarbenus tiek į lauko, tiek į vidines buto duris, niekas jų neatidaro. Policijos pareigūnai įeina į vidų. Durys praviros, neužrakintos. Netrukus pasigirsta vyriškio balsas. Iš antro aukšto laiptais nulipa įtariamasis M. K.. Iš antro aukšto laiptais nulipa dar vienas vyras, liudytoju apklaustas M. T., jie pasako, kad policiją iškvietė ne jie, pareigūnė užsirašo jų duomenis, vyresnysis tyrėjas M. B. užlipa į antrą aukštą. Vaizdo įrašas baigiasi 2022 m. balandžio 30 d., 22.11.02 val.

Apžiūrimas failas pavadinimu „2022_0430_221102_008“. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. balandžio 30 d., 22.11.02 val. Šiame vaizdo įraše M. K. kelis kartus kartoja: „mes nieko nepadarėm“. Atėjęs vyresnysis tyrėjas M. B. pasako, kad: „tėvą primušė“ ir parodo į M. K.. Tuomet tyrėja E. M. užlipa į antrą aukštą, pasišviečia prožektoriumi. Ant sofos sėdi nukentėjusysis S. K.. Jis pasilenkęs bando įjungti stalinę lempą. Kambaryje didžiulė netvarka. Kai S. K. atsilošia, matyti, kad jo galva kruvina. Pareigūnė paprašo išeiti nukentėjusiojo iš kambario, kad galėtų apžiūrėti įvykio vietą. Tačiau S. K. neišeina, jis vis bando įjungti stalinę lempą. Pavykus įjungti stalinę lempą, S. K. išeina iš kambario. S. K. paaiškina, kad tame kambaryje ir buvo sumuštas. Pareigūnė nufotografuoja S. K.. Vaizdo įrašas baigiasi 2022 m. balandžio 30 d., 22.16.01 val.

Apžiūrimas failas pavadinimu „2022_0430_221601_009“. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. balandžio 30 d., 22.16.01 val. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip tyrėja E. M. teiraujasi nukentėjusiojo, ar jam nereikia medikų. Pastarasis atsako, kad nereikia. Pareigūnė paprašo nukentėjusiojo nulipti žemyn, nes reikalinga jam nustatyti blaivumą. Pirmame aukšte S. K. nustatomas 2,40 promilių neblaivumas. Vaizdo įrašas baigiasi 2022 m. balandžio 30 d., 22.21.00 val.

Apžiūrimas failas pavadinimu „2022_0430_222100_010“. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. balandžio 30 d., 22.21.00 val. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip nustatomas neblaivumas liudytojui M. T.. Jam buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas. Vyresniajam tyrėjui M. B. paklausus nukentėjusiojo, kiek smūgių jam buvo suduota, S. K. atsako, kad neskaičiavo, kad buvo smūgiuota ir rankomis, ir kojomis. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi 2022 m. balandžio 30 d., 22.25.58 val.

Apžiūrimi „Body“ kamera Nr. (duomenys neskelbtini) nufilmuoti vaizdai iš 2022 m. balandžio 30 d. įvykio, (duomenys neskelbtini). Šia „Body“ kamera naudojasi Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. B.. Apžiūrimas failas pavadinimu „2022_0430_220612_005“. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. balandžio 30 d., 22.05.44 val. Šiame vaizdo įraše užfiksuoti tie patys vaizdai, kaip ir Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos E. M. naudota „Body“ kamera Nr. (duomenys neskelbtini), kurie aprašyti aukščiau. Todėl toliau aprašomi tik tie vaizdai, kurie dar nebuvo aprašyti. 22.07.45 val. vyresnysis tyrėjas M. B. užlipa į antrą aukštą. Įėjus į kambarį, matyti ant grindų gulintis nukentėjusysis S. K.. Kambaryje nėra šviesos, todėl įvykio vieta apšviečiama pareigūno prožektoriumi. Pareigūnui paklausus, kas jį primušė, S. K. atsako, kad vaikas, sako, kad medikų nereikia. S. K. sako, kad jį spardė, mušė, kaip norėjo. Pareigūnas nufotografuoja S. K.. Matyti, kad jam bėga kraujas per veidą, taip pat matyti žaizda galvoje. Vaizdo įrašas baigiasi 2022 m. balandžio 30 d., 22.11.12 val.

Apžiūrimas failas pavadinimu „2022_04_30_221112_006“. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. balandžio 30 d., 22.11.12 val. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas M. B. sulaiko įtariamąjį M. K. ir jo paklausia, dėl ko šis mušė tėvą. M. K. atsako, kad nemušė. Tuomet pareigūnas paklausia, dėl ko tėvas kruvinas, po šio klausimo M. K. patyli ir paskui pasako: „galva? Taigi aš jo nemušiau“. Girdisi, kaip kalba M. T.: „nu kažkas buvo, bet aš nežinau, kraujo aš nemačiau“. M. K., vedamas link tarnybinio automobilio, kelis kartus pasako: „kad tikrai aš nemušiau“. Įtariamasis M. K. pasodinamas į automobilio sulaikymo patalpą. Vaizdo įrašas baigiasi 2022 m. balandžio 30 d., 22.16.11 val. (b. l. 50-53).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad M. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis M. K. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – tėvą – ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamojo veika – fizinio skausmo sukėlimas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinasis M. K. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 142). Civilinis ieškinys nepareišktas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis M. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytomas M. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

M. K. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – tėvą, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 134-137) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti M. K. galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. K. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 30 d. 22.15 val. iki 2022 m. gegužės 2 d. 11.29 val. – 2 paras, prilyginant jas 4 laisvės apribojimo dienoms ir konstatuoti, kad 4 laisvės apribojimo dienas M. K. yra atlikęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo teimo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.