- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-24
- Bylos Nr.
- AS-63-290-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „AVI valda“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- B. B., Z. G., G. Š., V. Š., H. B., I. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AVI valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AVI valda“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. B. , Z. G. , G. Š. , V. Š. (V. Š. ), H. B. , I. S. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „AVI valda“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir atsakovas) 2009 m. sausio 21 d. sprendimus Nr. 2.4-01-6816, Nr. 2.4‑01-6817, Nr. 2.4-01-6818, Nr. 2.4-01-6815 ir 2009 m. sausio 19 d. sprendimus Nr. 2.4‑01-6795 bei Nr. 2.4-01-6794. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti veiksmus, kuriais būtų atkuriamos natūra piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusiame Buchtos rėžiniame kaime, bei laikinai sustabdyti ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 21 d. sprendimų Nr. 2.4-01-6816, Nr. 2.4-01-6817, Nr. 2.4-01-6818, Nr. 2.4-01-6815 bei 2009 m. sausio 19 d. sprendimų Nr. 2.4-01-6795 ir Nr. 2.4-01-6794 galiojimą.
Pareiškėjas nurodė, kad bendrovė kartu su Lietuvos Respublika, kurią atstovauja patikėtinis Vilniaus apskrities viršininko administracija, yra žemės sklypų, esančių Gariūnų ir Titnago gatvių sankirtoje, Vilniaus mieste, bendrasavininkiai (žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)). 2008 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-651 „Dėl teritorijos tarp Gariūnų ir Titnago gatvių detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sprendiniai (sklypų Nr. 1 – 2 nustatytas naudojimosi būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, o sklypų Nr. 3 – 6 – inžinerinės infrastruktūros teritorijos). Šiuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, tvirtinančiu minėtą teritorijos tarp Gariūnų ir Titnago gatvių detalųjį planą, bendrąja nuosavybe valdomuose žemės sklypuose yra numatyta teritorija pastatams, statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Įgyvendinant detaliojo plano sprendinius žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), ribos turi būti panaikinamos ir formuojami keli žemės sklypai. Paaiškino, kad vadovaudamasis minėtu sprendimu dėl detaliojo plano tvirtinimo 2008 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Vykdydama šį prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracija skundo pateikimo metu rengia įsakymo projektą dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, jog skundžiamais Vilniaus apskrities viršininko veiksmais yra pažeidžiamos ne tik jo, kaip bendrasavininkio teisės, tačiau ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, dėl šios priežasties priėmus jam palankų teismo sprendimą, itin svarbu, kad jo vykdymas būtų užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėjo, kad priėmus jam palankų sprendimą, trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės privalės būti išregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau kol vyksta teisminis nagrinėjimas minėti asmenys gali savo nuosavybės teises perleisti tretiesiems asmenims, kurie būtų laikomi sąžiningais įgijėjais, dėl šios priežasties pareiškėjo skundą tenkinančio teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Be to, pabrėžė, kad nagrinėjant skundą dėl jau priimtų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų panaikinimo, Vilniaus apskrities viršininkas turi teisinę galimybę priimti kitus, su ginču susijusius sprendimus, kuriais atkuriamos nuosavybės teisės į ginčo sklypus, taip sudarant prielaidas neteisėtų veiksmų tęstinumui (kuomet ginčijant vienus veiksmus, yra galimybė priimti analogiškus teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises bei teisėtus interesus pažeidžiančius sprendimus). Teigė, jog patenkinus jo skundą ir panaikinus skundžiamus sprendimus, teisės aktus pažeidžianti situacija nebūtų ištaisyta, pažeidžiantys įstatymus veiksmai tęsiami, jo teisės toliau pažeidinėjamos, kadangi būtų priimami nauji sprendimai, kurie nėra skundžiami 2008 m. vasario 12 d. skundu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčijamais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra vadovaujantis jau negaliojančio detaliojo plano sprendiniais (naujas detalusis planas, kuris yra galiojantis ir privalomas teisinių santykių dalyviams, buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-651 „Dėl teritorijos tarp Gariūnų ir Titnago gatvių detaliojo plano tvirtinimo“). Manė, kad dėl šios priežasties nuosavybės teisių atkūrimas natūra tol, kol nebus užbaigtas teritorijų planavimo procesas, sudarytų prielaidas, kad tenkinantis pareiškėjo skundą sprendimas neištaisytų jo teises pažeidžiančios situacijos, jo teisėti interesai ir toliau būtų pažeidžiami, o sprendimo priėmimas neturėtų jokios teisinės ar faktinės įtakos jo pažeistų teisių atstatymui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas pažymėjo, kad skundžiamais Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 21 d. sprendimais Nr. 2.4-01-6816, Nr. 2.4-01-6817, Nr. 2.4-01-6818, Nr. 2.4-01-6815 bei 2009 m. sausio 19 d. sprendimais Nr. 2.4-01-6795 ir Nr. 2.4-01-6794 jau yra atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Kaip nurodo pats pareiškėjas, panaikinus skundžiamus įsakymus, trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės turės būti išregistruotos. Teismas laikė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, jog yra reali grėsmė, kad tretieji suinteresuoti asmenys ketina perleisti nuosavybės teises tretiesiems asmenims. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog būtų atlikta trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisinė registracija pagal skundžiamus sprendimus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus apskrities viršininkas turi teisinę galimybę priimti kitus su ginču susijusius sprendimus. Tačiau pabrėžė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindas yra ne prielaidos ar teisinės galimybės priimti sprendimus, bet reali grėsmė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendinio įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Akcentavo, jog tai, kad ginčijami sprendimai buvo priimti vadovaujantis jau negaliojančio detaliojo plano sprendiniais, nesudaro pagrindo manyti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Įvertinęs situaciją, teismas padarė išvadą, kad realios grėsmės, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, nėra.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį ir jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti. Atskirajame skunde iš esmės pakartojami prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentai, taip pat atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, atsisakydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą atlikti veiksmus, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija ketina atkurti nuosavybės teises visiems Buchtos rėžinio kaimo pretendentams. Tai įrodo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. 20‑925, kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog nepaisant pareiškėjo argumentų ir motyvų dėl bendrasavininkio teisių ir teisės aktų pažeidimo „artimiausiu metu <...> bus atkurtos nuosavybės teisės grąžinant jas natūra buvusio Buchta rėžinio kaimo pretendentams“. Todėl teismo argumentai, kuriais teigiama, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad yra reali grėsmė, jog bus priimti kiti pareiškėjo teises pažeidžiantys Vilniaus apskrities viršininko sprendimai, yra nepagrįsti.
2. Po skundo ir prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pateikimo teismui buvo priimti kiti Vilniaus apskrities viršininko sprendimai, kuriais buvo atkuriamos nuosavybės teisės buvusiame Buchtos rėžiniame kaime. Taigi atsisakymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones kelia realią grėsmę, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
3. Atsisakymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones negali būti grindžiamas vien neabejotinais įrodymais apie ketinimą perleisti nuosavybės teises, o pakanka vien realios grėsmės, kad dėl galimybės perleisti nuosavybės teisę gali susiklostyti situacija, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Pareiškėjas negali pateikti neabejotinų įrodymų apie ketinimą perleisti nuosavybės teises tretiesiems asmenims tol, kol Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše apie nekilnojamąjį daiktą nėra žymos apie pažymos sandoriui išdavimą, kuri galioja vieną mėnesį. Pareiškėjo duomenimis jau buvo išduotos pažymos sandoriui dėl kai kurių žemės sklypų.
4. Teismo argumentai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog buvo atlikta trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių registracija, negali būti laikomi pagrįstais, kadangi nuosavybės teisės perleidimo momentas yra siejamas su daikto perdavimo momentu, o ne su nuosavybės teisių registracija viešame registre, be to, nuosavybės teisių registracija atlieka tik sandorio išviešinimo funkciją, tačiau neriboja teisės perleisti nuosavybės teisės tretiesiems asmenims net neįregistravus savo nuosavybės teisių viešame registre.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. AS5‑155/2005, AS5-230/2005.
Šiuo atveju, kaip matyti ir pareiškėjo teismui pateikto skundo, pareiškėjas prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamų aktų (Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 21 d. sprendimų Nr. 2.4-01-6816, Nr. 2.4-01-6817, Nr. 2.4-01-6818, Nr. 2.4-01-6815 bei 2009 m. sausio 19 d. sprendimų Nr. 2.4-01-6795 ir Nr. 2.4-01-6794), kuriais atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims, galiojimo laikinąjį sustabdymą iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas.
Pažymėtina, kad sustabdyti galima tik tokio ginčijamo akto galiojimą, kuris dar nėra įvykdytas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 21 d. sprendimai Nr. 2.4-01-6816, Nr. 2.4-01-6817, Nr. 2.4-01-6818, Nr. 2.4-01-6815 bei 2009 m. sausio 19 d. sprendimai Nr. 2.4-01-6795 ir Nr. 2.4-01-6794 dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems asmenims jau yra įvykdyti – iš paties pareiškėjo pateiktų Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad į ginčo sklypus tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisė įregistruota. Darytina išvada, kad įvykdytų sprendimų galiojimo laikinas sustabdymas jokių teisinių padarinių negali sukelti, todėl pagrindo taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamoje byloje nėra.
Taip pat pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti veiksmus, kuriais būtų atkuriamos natūra piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusiame Buchtos rėžiniame kaime.
Kaip minėta, būtina sąlyga skundo reikalavimo užtikrinimui taikyti – būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimas arba negalėjimas jo įvykdyti, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tačiau pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti atsakovui atkurti nuosavybės teises į žemę tretiesiems asmenims, kuri su pareikštu reikalavimu tiesiogiai, kaip numato ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis, nesusijusi. Todėl įvertinus pareiškėjo reikalavimo pobūdį, darytina išvada, jog nėra pagrindo uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais būtų atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusiame Buchtos rėžiniame kaime natūra, kadangi nėra pagrindo manyti, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomu.
Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmestas teisėtai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AVI valda“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.