- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-375-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02115-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- O. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4293-902/2021 pagal ieškovo E. M. ieškinį dėl išlaikymo ir įsiskolinimo už išlaikymą pilnamečiui vaikui priteisimo atsakovui A. V., trečiajam asmeniui O. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo A. V. priteisti po 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą iki kol jis mokysis (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis nei 24 metų amžiaus, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 1660 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2021 m. gegužės 20 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu.
3. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių nuostatomis ir pažymėjo, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas turi būti aiškus, atitinkantis faktines ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prie jo pridėtus įrodymus, kad teismas turėtų galimybę apibrėžti teisinio nagrinėjimo dalyką, pasirengti bylos nagrinėjimui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad ieškinyje nenurodyta, kokia suma per mėnesį yra reikalinga ieškovo, sulaukusio pilnametystės, išlaikymui, kiek per mėnesį prie ieškovo išlaikymo prisideda jo mama, todėl neaišku, kodėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur išlaikymo per mėnesį. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų apie turimą nekilnojamąjį turtą, jo vardu registruotas transporto priemones ir gaunamas pajamas (nenurodyta, ar ieškovas gauna/gavo pašalpą iš valstybės, kitokias išmokas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas E. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
6. Nurodo, kad ieškovas aiškiai suformulavo kokio dydžio išlaikymą prašo priteisti iš atsakovo, pabrėžė, kad atsižvelgia į minimalią mėnesinę algą, kaip orientacinį išlaikymo vaikui priteisimo kriterijų, o ši suma gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Pažymi, kad prašo priteisti ½ dalį netto minimalaus darbo užmokesčio ir nemano, kad turėtų kaip nors specialiai motyvuoti tokio dydžio reikalingumą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, turėtų aiškintis aplinkybes dėl to, kokio dydžio suma ieškovui reikalinga pragyventi per mėnesį, kiek prie to prisideda jo mama.
7. Nesutinka, kad rašytinių įrodymų apie ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą, registruotas transporto priemones ir gaunamas pajamas nepateikimas yra kliūtis priimti ieškinį, kadangi teismas galėjo nurodyti juos pateikti vėliau arba tokius duomenis gauti savo iniciatyva. Pažymi, kad teisminėje praktikoje pasisakyta, jog vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, jų nepakankamumas negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Kadangi teismas ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi spręsti dėl įrodymų (ne)pakankamumo materialiniam reikalavimui patenkinti, tai sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą, apsunkino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
9. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti, kokia suma per mėnesį yra reikalinga ieškovo, sulaukusio pilnametystės, išlaikymui, kiek per mėnesį prie ieškovo išlaikymo prisideda jo mama, pateikti rašytinius įrodymus apie turimą nekilnojamąjį turtą, jo vardu registruotas transporto priemones ir gaunamas pajamas.
10. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Pažymi, kad ieškinyje aiškiai nurodė, jog prašo priteisti išlaikymą, kurio dydis atitinka ½ dalį netto minimalaus darbo užmokesčio, ir nemano, kad turėtų kaip nors specialiai motyvuoti tokio dydžio reikalingumą, teismas, bylą nagrinėdamas iš esmės galėjo aiškintis aplinkybės dėl to, kokia suma reikalinga ieškovui pragyventi, kokia dalimi prie to prisideda jo mama.
11. Atsižvelgus į apelianto nurodytus argumentus, daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai nustatė ieškinio trūkumus, nutardamas taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.
12. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Pagal CPK135 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti reiškiamo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui).Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas tik su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą.
13. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą. Tačiau ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą.
14. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas aiškiai suformulavo savo reikalavimą prašydamas iš atsakovo (tėvo) priteisti ieškovui (pilnamečiui sūnui) kasmėnesinį išlaikymą (paramą), susidariusį įsiskolinimą, nurodė aplinkybes, kad šiuo metu mokosi, stipendijos, vaiko išmokų negauna, neturi nekilnojamojo, vertingo kilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių santaupų, pragyvena tik iš mamos teikiamos paramos, tuo tarpu tėvas vengia jį remti materialiai. Taigi tokioje situacijoje tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, pirmosios instancijos teismas gali kelti klausimą dėl materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių egzistavimo, kurios yra susijusios su į teismą besikreipiančio asmens teise į reikalavimo patenkinimą. Šiuo atveju įrodymų apie materialinio reikalavimo patenkinimą nebuvimas gali lemti tik bylos išnagrinėjimo iš esmės rezultatą, tačiau negali apriboti ieškovo teisės į teisminę gynybą.
16. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
17. Nors apeliantas ieškinyje nenurodė, kokie yra jo poreikiai, kokia suma reikalinga tų poreikių patenkinimui, tačiau pažymėjo, kad, prašydamas priteisti iš atsakovo paramą, jis atsižvelgia į minimalią mėnesinę algą, kaip orientacinį išlaikymo vaikui priteisimo kriterijų, o ši suma gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Sutiktina su apeliantu, kad bylą nagrinėjant iš esmės, teismas, manydamas, kad reikalinga nustatyti aplinkybes dėl konkrečių poreikių, patiriamų išlaidų, kokia suma reikalinga ieškovui pragyventi ir kiek prie to prisideda jo mama, tokias aplinkybes gali išsiaiškinti. Tai, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, nelaikytina ieškinio trūkumu, sudarančiu esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, tai yra priimti ieškinį ir nagrinėti bylą. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesant kitų ieškinio trūkumų, turėjo priimti ieškovo ieškinį, o dėl papildomų įrodymų spręsti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
18. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, ir nepagrįstai nustatė apeliantui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.