- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-695-945/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20450-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Secure Nordic Payments“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Secure Nordic Payments“ dėl indėlio grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. V. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Secure Nordic Payments“ (toliau – atsakovė) pervestų bitkoinus į ieškovo nurodytą sąskaitą arba išmokėtų eurais pagal bitkoinų didžiausią kursą nuo 2021 m., priteisti ieškovui iš atsakovės 10 proc. nuo bitkoinų vertės moralinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti: 1) suformuluoti konkrečius ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką); 2) nurodyti ieškinio sumą; 3) patikslinti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai (aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą); 4) pateikti įrodymus, patvirtinančius faktines aplinkybes; 5) pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, dėl ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu; 6) sumokėti žyminį mokestį.
3. Ieškovas 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą ieškinio papildymais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovas pašalino tik dalį 2024 m. spalio 30 d. nutartimi nustatytų trūkumų. Teismo vertinimu, ieškovas pagal savo galimybes suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, pateikė tam tikrus įrodymus, taip pat sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, tačiau kiti ieškinio trūkumai liko nepašalinti. Teismas nurodė, kad nei iš pradinio ieškinio, nei iš ieškinio papildymų neaišku, kokios konkrečios teisinės gynybos ieškovas siekia: ieškinyje yra kalbama apie neįvardintų sumų priteisimą, neturtinės žalos atlyginimą, ieškinio papildymuose nurodomas abstraktaus pobūdžio reikalavimas dėl įpareigojimo sutvarkyti buhalteriją ar vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Įvertinęs ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, teismas sprendė, kad liko neaiškūs reiškiami reikalavimai ir jų apimtis, t. y. ieškovas nepašalino teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, susijusių su ieškinio reikalavimų suformulavimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nešalino ir kitų ieškinio trūkumų, susijusių su nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, taikos sutarties sudarymo pareiškimu ir pan. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovas savarankiškai nesugeba tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių ir ginti galimai pažeistų interesų teisme, pasiūlė ieškovui pasirūpinti atstovavimu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nevisiškai atsižvelgė į ieškovo pateiktus ieškinio papildymus. Ieškovas atsisakė siekio atgauti įgytų bitkoinų piniginę vertę ir reikalavimo atlyginti patirtą moralinę žalą, paliko tik reikalavimą atsakovei sutvarkyti indėlių buhalterinę apskaitą ir pildyti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus.
1.2. Teismas nepagrįstai atmetė visą ieškovo pareikštą ieškinį. Teismo pastabos dėl nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo ar taikos sutarties sudarymo nepateikimo įrodo, kad teismas iki galo neperskaitė ieškovo pateiktų ieškinio papildymų. Neaiškumus buvo galima aiškintis paprašius naujo ieškinio patikslinimo.
1.3. Teismas nesigilino į ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl to nesuprato, kokios teisinės gynybos galėtų siekti ieškovas. Ieškovas aiškiai įvardino savo siekį, o teisinė gynyba galėtų keistis bylos eigoje. Ieškovas šiuo metu neturi atsakovės nuomonės dėl ieškinio, todėl iš pradžių ją reikėtų užklausti, kur dabar yra ieškovo bitkoinai.
1.4. Ieškinio faktinis pagrindimas buvo išsamiai išdėstytas ieškinyje ir jo papildymuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismui padarius išvadą, kad ieškovas nepašalino visų procesinio dokumento trūkumų. Taigi šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.
9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškiniu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
10. CPK nustatytas trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
11. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – suformuluoti konkrečius ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodyti ieškinio sumą, patikslinti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai (aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą), pateikti įrodymus, patvirtinančius faktines aplinkybes, pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, dėl ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, sumokėti žyminį mokestį. Ieškovui pateikus procesinį dokumentą, pavadintą ieškinio papildymais, pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas nepašalino visų teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų ir ieškinį laikė nepaduotu, grąžindamas jį ieškovui. Pagrindiniu nepašalintu ieškinio trūkumu, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nurodė negalintis priimti ieškinio, buvo įvardintas tinkamas ieškinio reikalavimų nesuformulavimas. Kitų nepašalintų ar iš dalies nepašalintų ieškinio trūkumų pirmosios instancijos teismas nevertino kaip esminių, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, ar nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai suformulavo ieškinio dalyką. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad jis tinkamai suformulavo ieškinio reikalavimus, jie nėra galutiniai, esant būtinybei, pirmosios instancijos teismas dar kartą galėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
12. Vertindamas šiuos ieškovo atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio dalyku suprantamas ieškovo atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaip matyti iš pradinio ieškinio turinio, ieškovas suformulavo šiuos ieškinio reikalavimus: įpareigoti atsakovę pervesti bitkoinus į ieškovo nurodytą sąskaitą arba išmokėti eurais pagal bitkoinų didžiausią kursą nuo 2021 m., priteisti ieškovui iš atsakovės 10 proc. nuo bitkoinų vertės moralinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismui nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti, procesiniame dokumente, pavadintame ieškinio papildymais, ieškovas nurodė prašantis sutvarkyti indėlių buhalterinę apskaitą ir įpareigoti atsakovę pildyti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Atskirajame skunde ieškovas paaiškino, kad toks jo ieškinio reikalavimo suformulavimas reiškia, jog ieškovas atsisakė siekti bet kokio piniginio atlygio ir paliko tik prašymą dėl sutartyje su atsakove numatytų teisingų santykių palaikymo.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl jo pareikštų ieškinio reikalavimų, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškinio reikalavimų netinkamo suformulavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai suformuluoti nekonkrečiai ir neaiškiai, ieškovas painiai nurodo pažeistas teises ir/ar įstatymų saugomus interesus, pirminiame ieškinyje ir jo patikslinime ieškinio reikalavimai įvardijami skirtingai, nepaaiškinant ir aiškiai nenurodant, kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas. Nors atskirajame skunde ieškovas aiškina, jog jis atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, apie ieškinio reikalavimų atsisakymą procesiniame dokumente, pavadintame ieškinio papildymais, nėra pasisakyta. Kadangi procesinis dokumentas pavadintas ieškinio papildymu (ne patikslintu ieškiniu ar kitu pavadinimu, iš kurio būtų galima spręsti, kad ankstesnis procesinis dokumentas nėra aktualus), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šiame procesiniame dokumente išdėstytus reikalavimus vertinti kartu su pirminiame ieškinyje nurodytais reikalavimais. Pats ieškovas procesiniame dokumente, pavadintame ieškinio papildymais, akcentavo pirminiame ieškinyje išdėstytų aplinkybių svarbą ir būtinybę jomis remtis nagrinėjant civilinę bylą, jeigu ji būtų iškelta. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada apie netinkamai suformuluotus ieškinio reikalavimus pripažintina pagrįsta.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, o dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teismui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Iš ieškovo pateikto procesinio dokumento, pavadinto ieškinio papildymais, turinio tebėra neaišku, kokio konkretaus materialinio teisinio rezultato siekiama bylos iškėlimu, todėl pagal ieškovo pateiktą procesinį dokumentą, kurį pirmosios instancijos teismas reikalavo patikslinti, tinkamas civilinis procesas nėra įmanomas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išaiškinimui apie ieškovo teisę pasinaudoti profesionalių teisininkų pagalba, kad kreipimosi į teismą teisė būtų realizuota tinkamai.
15. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovo atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pats ieškovas atskirajame skunde nurodo manantis, jog ieškinio trūkumus pašalino tinkamai, todėl kaip abejotina vertintina papildomo termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo nauda.
16. Atkreiptinas dėmesys į procesinio dokumento, kuriuo inicijuojamas teisminis ginčas, turinio svarbą tuo aspektu, kad pats teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ieškinio priėmimo metu, nes pradėjęs nagrinėti bylą teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį – ieškovą. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir bylos šalių (ieškovų, atsakovų) lygybės prieš įstatymą principams (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to teismui priėmus netinkamai parengtą ieškinį, kurio pagrindas ir (ar) dalykas nėra visiškai tiksliai ir aiškiai identifikuojamas, neabejotinai būtų suvaržytos kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės, šiems neturint galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl tų reikalavimų ar nurodyti savo argumentų (CPK 12, 142 straipsniai). Be to, ir pačiam teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieškinį, kuris neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko, negali būti laikomas ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.
17. Ieškovas atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad jis, gavęs duomenis iš atsakovės, tikslintų ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką (tik vieną iš jų) nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nagrinėti CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkantį ieškinį. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškovas tik iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, o tokios teisės ribojimas taikomas jau vėlesnėje – bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Be to, teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo net ir tuo atveju, kai toks pareiškimas pareikštas iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos, jeigu tai vilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas ieškinio dalykui ir pagrindui visiškai suformuluoti ir nurodytomis aplinkybėmis jis galėjo remtis jau ieškinio pareiškime (CPK 141 straipsnio 3 dalis).
18. Ieškovas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jo ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškinys nebuvo priimtas, todėl civilinė byla nebuvo iškelta. Ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą, pareikšdamas įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.