Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. B. atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016 m. gegužės 11 d., 2 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai nustatytas lengvas 0,15 promilės neblaivumo laipsnis, neturėdama 2 metų stažo vairuoti tos rūšies transporto priemonę.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2016 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje ir jai skirta 260 Eur bauda.Nesutikdama su šiuo nutarimu G. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2016 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą ir G. B. skundą atmetė.Apeliaciniame skunde G. B. atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog G. B. kaltė įrodinėjama tik asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais bei su jais susijusiais duomenimis (alkotesterio patikros sertifikatu, pareigūnų paaiškinimais ir pan.), visiškai ignoruojant duomenis (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, specialisto išvadą, G. B. paaiškinimus, liudytojo V. B. paaiškinimus, liudytojo L. L. parodymus) paneigiančius, kad G. B. vairavo transporto priemonę neblaivi. Taip pat teigiama, jog G. B. savo neblaivumą medicinos įstaigoje pasitikrino per įmanomai trumpiausią laiką ir jos blaivumas buvo tikrinamas nepraėjus nei valandai po pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu. Svarbu pažymėti ir tai, kad ne G. B. privalo įrodyti savo nekaltumą, o institucija surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą, privalo įrodyti asmens kaltumą. Manytina, kad apylinkės teismas, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų tarp iš skirtingų šaltinių gautos informacijos dėl G. B. neblaivumo laipsnio, nepagrįstai didžiausią įrodomąją reikšmę suteikė būtent policijos pareigūnų atliktos patikros metu alkotesteriu užfiksuotiems duomenims, kurie negali būti laikomi patikimu įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį, nes prieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai. G. B. atstovas akcentuoja, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apskrities priklausomybės ligų centre atlikto G. B. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų. Taigi akivaizdu, kad tai kelia pagrįstas abejones, kad G. B. padarė administracini teisės pažeidimą. Be to, teismas visiškai nevertino G. B. paaiškinimų, kuriuose ji kategoriškai neigė vartojusi alkoholį ir nurodė, kad visiškai jo nevartoja. Šiuos jos parodymus patvirtino V. B., kuris nurodė, kad prieš sustabdymą G. B. buvo namuose ir alkoholio nevartojo, pabrėžė, kad dukra nusistačiusi prieš alkoholį ir visiškai jo nevartoja. Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad etilo alkoholio kiekis žmogaus organizme oksiduojasi vidutiniškai 0,10 promilės per valandą. Taigi atsižvelgiant į etilo alkoholio skilimo organizme intensyvumą (0,10 promilės per valandą) darytina išvada, kad pažeidimo padarymo metu G. B. organizme 0,15 promilių etilo alkoholio nebuvo ir negalėjo būti.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad G. B. vairuojamas automobilis buvo pastebėtas prie naktinės gėrimų parduotuvės. Sustabdžius „Audi Q5“ automobilį, priėjus prie vairuotojos, buvo pasiteirauta ar ji nevartojo alkoholinių gėrimų. Ji atsakė, jog nevartojo, tačiau patikrinus alkotesteriu, buvo parodyta 0,15 promilės. Pūstuko pakuotės dalį nuėmė prie vairuotojos. Abejoti prietaiso parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo, kadangi iš minėto alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0236061 matyti, jog sertifikatas buvo galiojantis iki 2016 m. birželio 10 d. Kaip matyti, nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą duotame paaiškinime, nei pareigūnams pažeidėja neminėjo, jog valėsi ir skalavo dantis skalavimo skysčiu. Šią versiją iškėlė vėliau. Be to, pagal mokslinį tyrimą suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 - 0,2 promilės per valandą. Taigi tai neprieštarauja tam, kad beveik po valandos laiko G. B. neblaivumo koncentracija iškvėptame ore atitinkamai sumažėjo iki 0,00 promilių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. B. atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinis skundas tenkinamas.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas G. B. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo netinkamai – neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių, neteisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Iš bylos duomenų matyti, jog G. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, kur nustatyta, jog atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, pradedantiesiems vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės). Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, ir jį nubausti, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014).Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad G. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje. Ši išvada buvo padaryta remiantis policijos pareigūnų R. L. ir E. P. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, alkotesterio parodymais bei jo patikros sertifikatu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Tačiau kitus byloje esančius įrodymus – nuoseklius G. B. parodymus, kuriuose ji kategoriškai neigė vartojusi alkoholinius gėrimus, liudytojų V. B. ir L. L. parodymus, kuriuose jie patvirtino, kad G. B. alkoholio nevartojo ir išvis nevartojo bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 3552/2016(01), kurioje nustatyta, kad G. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta, teismas atmetė. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nenurodė, kodėl atmeta būtent G. B. ir liudytojų V. B., L. L. parodymus, kad G. B. alkoholio nevartojo ir jo išvis nevartoja. Tuo tarpu vertindamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 3552/2016(01) teismas pasisakė, jog yra svarbus apsvaigimo fakto nustatymas būtent vairavimo metu. Teismas taip pat akcentavo, jog policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duoti parodymai yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, sutampa su anksčiau tarnybiniuose pranešimuose pareigūnų išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Taigi iš aukščiau išdėstytų duomenų matyti, jog pirmos instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Vertinant alkotesterio parodymus, kuriuose nustatytas 0,15 promilių girtumas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 3552/2016(01), kurioje nustatyta, kad G. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta, pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Šis laipsnis parodo tai, ar vairuotojas buvo neblaivus kraujo paėmimo metu. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3552/2016(01) nustatyti neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų. Teigti, jog 0,15 promilių girtumas iš organizmo pasišalino dėl natūralių procesų, negalima, nes 2016 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio metu ekspertas G. A. C. paaiškino, jog alkoholis iš kūno šalinamas 0,05-0,30 promilės/val. Ekspertui kategoriškai nepatvirtinus, koks būtent alkoholio kiekis gali pasišalinti iš G. B. kūno, aukščiau nurodytas kiekis privalo būti vertinamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t.y. laikant, jog alkoholis iš kūno šalinamas 0,05 promilės/val. Atkreipiamas dėmesys, jog alkotesteriu nustatytas 0,15 promilių girtumas buvo 02 val. 18 min., o kraujas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre paimtas 03 val. 15 min. Todėl tai, kad, praėjus mažiau nei 1 valandai po to, kai G. B. alkotesteriu buvo nustatytas 0,15 promilės girtumas, atlikus G. B. kraujo tyrimą etilo alkoholio jame nerasta, negali būti laikytina natūralia fiziologinių organizmo procesų pasekme. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti specialisto išvados teisingumu, todėl pagrindo abejoti specialisto išvadoje pateiktais duomenimis, nėra. Be to, kaip jau minėta, G. B. nuosekliai tiek 2016 m. birželio 17 d. paaiškinime, tiek apklausta teismo posėdyje tvirtino, jog alkoholio nevartojo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai V. B. bei L. L., kurie parodė, kad G. B. alkoholio iš vis nevartoja. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų tarp iš skirtingų šaltinių gautos informacijos dėl G. B. neblaivumo, nepagrįstai didžiausią įrodomąją reikšmę suteikė būtent policijos pareigūnų atliktos patikros metu alkotesteriu užfiksuotiems duomenims, kurie nagrinėjamu atveju dėl anksčiau nurodytų aplinkybių negali būti laikomi patikimu įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog G. B. padarė ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius G. B. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir G. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.