- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- N-575-2015-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00596-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimo T. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
T. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas T. L. ūkio savininku, leido nuo 2010 m. birželio 25 d. iki 2010 m. birželio 28 d. prekyvietėje pardavėjos pareigose dirbti J. J., tačiau su ja nesudarė darbo sutarties, neišdavė darbo pažymėjimo. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais T. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93, 95, 98 bei 99 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas (toliau – ir Teismas) 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimu nutarė T. L. paskirti 3000 Lt baudą ir baudos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis po 1000 Lt kas mėnesį per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Teismas iš bylos medžiagoje esančio J. J. paaiškinimo nustatė, kad dėl esminių darbo sąlygų ji tarėsi su T. L. sutuoktine – užmokesčio, darbo laiko ir vietos, be to, jau buvo gavusi darbo užmokestį. Teismo nuomone, tai patvirtina nelegalaus darbo faktą ir paneigia T. L. aiškinimą, kad J. J. buvo atėjusi pažiūrėti kaip reikia dirbti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. L. (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Teigia, kad jis su J. J. nebuvo konkrečiai susitaręs, kad ji dirbs pas jį, o jis jai mokės konkretų atlyginimą, be to, J. J. pas jį realiai nebuvo pradėjusi dirbti, o tik stebėjo darbą, norėdama įsitikinti, ar šis darbas jai tiktų. Apeliantas mano, kad paaiškinimo forma, kurią užpildė J. J., kelia abejonių dėl jos tikrumo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiškvietė ir neapklausė pačios J. J., kuri patvirtintų, jog pas jį nedirbo, bei jo sutuoktinės D. L., be to, Teismas nenurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad konkrečiu atveju buvo nustatytas J. J. darbo faktas bei buvo susitarta dėl esminių darbo sąlygų – darbo užmokesčio, darbo laiko ir vietos. Taip pat nurodo, kad paaiškinimo forma, kurią užpildė J. J., yra patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-201, todėl abejoti dėl jos tikrumo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2) seka, kad šioje byloje T. L. kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė bylos aplinkybes. Teisingam bylos išnagrinėjimui būtina surinkti papildomų įrodymų.
Šilutės rajono apylinkės teismas savo nutarime padarė išvadą, kad tarp T. L. ir J. J. buvo susiklostę darbdavio ir darbuotojo santykiai. Šią išvadą teismas padarė, įvertinęs J. J. ir T. L. paaiškinimus bei T. L. ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus atstovo A. J. parodymus, duotus teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. L. ir A. J. duotų parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu negali objektyviai įvertinti, nes prie bylos medžiagos nėra pridėtas teismo posėdžio protokolas, o šių asmenų parodymai išdėstyti tik skundžiamame teismo nutarime. Pažymėtina, kad teismo posėdžio protokolas yra dokumentas, patvirtinantis bylos nagrinėjimo eigą teismo posėdžio metu, be kurios nėra galimybės objektyviai įvertinti teismo posėdžio metu apklaustų asmenų duotų parodymų ir paaiškinimų tikrumo, išsamumo ir teisingumo. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 12).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neiškvietė į teismo posėdį ir neapklausė J. J. bei D. L., kurios šioje byloje yra svarbios liudytojos. Šių liudytojų parodymai galėtų aiškiau ir detaliau atskleisti bylos aplinkybes.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas nukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, be to, bylos medžiagoje nėra teismo posėdžio protokolo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas negali objektyviai įvertinti parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.