Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

gynėjams advokatams Romualdui Šeporaičiui, Lionei Musteikienei, Algirdui Zakrasui, Edmundui Jankaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J., R. Ž. ir Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

A. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto pagrobimo organizavimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Remiantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2007 m. rugsėjo 25 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2007-02-28 iki 2007-08-02.

R. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl G. J. turto vagystės) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2007-11-15 iki 2007-11-29.

Nukentėjusiajam G. J. iš A. J., R. Ž., M. B. solidariai priteisti 800 Lt žalos atlyginimo.

Pinigai 170 Lt, esantys Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Nr. 44800070062, įskaityti civilinio ieškinio padengimui.

H. K. išteisintas pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl G. J. turto vagystės) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

K. S. išteisintas pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl G. J. turto vagystės) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad suorganizavo svetimo turto pagrobimą, tai yra veikdamas bendrininkų grupėje su nusikalstamos veikos vykdytojais M. B., R. Ž. 2007 m. vasario 18 d. apie 21 val. savo automobiliu nuvežė M. B. ir R. Ž. į Radviliškio rajoną, ,,duomenys neskelbtini“ kaimą, ,,duomenys neskelbtini“ gatvę, kur parodė jiems G. J. garažą, esantį Radviliškio rajone, ,,duomenys neskelbtini“ kaime, ,,duomenys neskelbtini“ namo kieme ir nurodė iš garažo pagrobti G. J. priklausančius keturis automobilio ratus, nusikaltimo vykdytojams M. B. ir R. Ž. įsibrovus į nukentėjusiojo G. J. garažą ir pagrobus G. J. priklausančius 4 automobilio ratus su padangomis po 200 Lt, bendros 800 Lt vertės, nuvežė nusikaltimo vykdytojus M. B. ir R. Ž. į Radviliškį, prie ,,duomenys neskelbtini“ namo, kur kartu su nusikaltimo vykdytojais M. B. ir R. Ž. paslėpė pagrobtus 4 G. J. ratus, o 2007 m. vasario 20 d. pavogtus ratus realizavo – taip parengė nusikalstamą veiką ir vadovavo nusikalstamos veikos vykdytojams M. B., R. Ž..

R. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., kartu su nusikaltimo organizatoriumi A. J., vykdydamas jo nurodymus 2007 m. vasario 18 d. apie 21 val. Radviliškio rajone, ,,duomenys neskelbtini“ kaime, ,,duomenys neskelbtini“ gatvėje nuplėšė pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – G. J. garažą, iš kur pagrobė svetimą G. J. turtą – 4 automobilio ratus su padangomis po 200 Lt, viso už 800 Lt.

H. K. ir K. S. buvo išteisinti dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje 2007 m. vasario 14 d. apie 18 val. Radviliškio rajone, ,,duomenys neskelbtini“ kaime, ,,duomenys neskelbtini“ per duris įsibrovė į patalpą – G. J. garažą, iš kur pagrobė svetimą, G. J. priklausantį, turtą – 4 automobilio ratus už 800 Lt.

Nuteistasis R. Ž. skundu prašo skirti švelnesnę bausmę, kadangi nėra recidyvistas, būdamas laisvėje dirbo, yra patenkinamo elgesio ir nori taisytis. Skunde nurodoma, kad M. B. ir A. J. pripažinti recidyvistais, tačiau teismas jiems skyrė daug mažesnes bausmes.

Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nes jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, iš kart po sulaikymo, tą pačią dieną prisipažino apie savo įvykdytas vagystes, įvardino nusikaltimo bendrininkus. Skunde nurodoma, kad teisėjas V. Butvilas jau yra jį teisęs prieš kelis mėnesius už ratų vagystę, todėl teigia, kad tas pats teisėjas negali teisti tą patį teisiamąjį eilę kartų. Skunde teigia, kad teismo šališkumą įrodo ir tai, kad 10 mėnesių jį gynė advokatas Stasys Rauktys., tačiau teisme jo nebuvo, penkis teisiamuosius gynė tik keturi gynėjai, o teisėjas nepaklausė jo nuomonės dėl gynėjo ir teismo nušalinimo. Be to skunde nurodo, jog teisiamas jis yra su išankstine nuostata, nes 2000 metais dalyvavo Šiaulių STT pareigūnų operacijoje, kuomet už kyšininkavimą buvo sulaikytas prokuroras R. D., kurio žmona iki šiol dirba Radviliškio rajono apylinkės teisme, o buvę kolegos – policijoje ir prokuratūroje, taigi, teisėjas V. Butvilas yra šališkas ir neobjektyvus. Be to, skunde nurodoma, kad nors teisėjas V. Butvilas ir nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau tai bausmei jokios reikšmės neturėjo ir paskirta bausmė nustatyta tokia, kokios paprašė prokuroras – 3 metai 6 mėnesiai. Skunde taip pat teigia, kad nepertraukiamai suimtas jis yra nuo 2007-02-28, o teisėjas V. Butvilas į paskirtą bausmę neįskaitė laiko nuo 2007-08-02 iki 2007-12-27. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo dėka buvo atskleistos visos trys nusikalstamos veikos, nuteisti kiti asmenys, kas įrodo jo atvirumą ir nuoširdų gailestį, todėl ir bausmė galėjo būti bendrinama apėmimo būdu. Skunde taip pat nurodo, kad turi žmoną ir vaikus, kad įvykdė nesunkius nusikaltimus, yra neįgalus – serga plaučių tuberkulioze.

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-12-27 nuosprendžio dalį, kurioje H. K. ir K. S. išteisinti pagal LR BK 178 str. 2 d. ir priimti naują nuosprendį:

- H. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. ir už 2007-02-14 įvykdytą G. J. turto vagystę skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams; vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2005-03-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir H. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti H. K. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2007-02-19 iki 2007-02-21; kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įtariamojo įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti;

- K. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2d. ir už 2007-02-14 įvykdytą G. J. turto vagystę skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2007-09-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir K. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis LR BPK 75 str. l d., 2 d. l, 7 p., 3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. S. atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant jį per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. S. paskirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti; į bausmės laiką įskaityti K. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2007-01-11 iki 2007-01-22 ir nuo 2007-04-12 iki 2007-09-27;

- kitą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-12-27 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde nurodoma, kad teismo išvados, jog H. K. ir K. S. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d. neatitinka bylos aplinkybių. Teigiama, kad teismas vertindamas vieną įrodymą, nesusiejo jo su kitais byloje esančiais įrodymais į vieną loginę grandinę, tokiu būdu neteisingai įvertino įrodymus. Skunde teigiama, kad H. K. ir K. S. kaltę įrodo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. J., kaltinamųjų H. K., K. S., A. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, kita bylos medžiaga. Taip pat skunde teigiama, kad K. S. neprisipažinimas važiavus kartu su H. K. ir vežus pagrobtus ratus, turėtų būti vertinama kaip jo gynybos versija, nes H. K. patvirtino, jog iš G. J. pagrobtus ratus jis su K. S. vežė į sodybą, kad automobiliu kartu grįžo H. K. ir K. S. patvirtino A. J., ir dar pats H. K. parodė, kad K. S. atėjęs pasakė, jog ,,padarė ratus“ ir reikia juos išvežti, o po to slėpė pagrobtus ratus – uždengdami ,,fanera“.

Be to, skunde nurodoma, kad H. K. parodymus apie tai, jog ratus su K. S. išvežė į sodyba, siekiant, kad jie nebūtų realizuoti – teismas turėjo vertinti kritiškai ir jais nesiremti, nes iš kaltinamųjų K. S., A. J. parodymų, iš nukentėjusiojo G. J. parodymų matyti, jog ratai nukentėjusiajam buvo gražinti tik po to, kai nukentėjusysis pagrasino iškviesti policiją, o tai reiškia, kad pavogti automobilio ratai buvo grąžinti ne savo noru, bet siekiant nusikaltimo neišaiškėjimo fakto.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuteistojo A. J. parodymų dėl H. K. ir K. S. dalyvavimo padarant vagystę neaptarė ir nemotyvuotai jais nesivadovavo. Be to, nurodoma, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad kaltinamieji H. K. ir K. S. būtų veikę kaip bendrininkai, pasiskirstę vaidmenimis, nes jie buvo kaltinami bendrininkų grupėje padarę vieną nusikalstamą veiką, o vaidmenų pasiskirstymas nėra būtinas bendrininkų grupės požymis.

Be to, skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, aprašomojoje dalyje turėjo išdėstyti nusikalstamos veikos aprašymą, atitinkantį kaltinamąjį aktą, tačiau nenurodė kiekvieno pagrobto automobilio rato vertės ir kokia žala padaryta nukentėjusiajam G. J.. Teigiama, kad teismas nepagrįstai kaltinamuosius vadina teisiamaisiais, nes LR BPK tokia sąvoka nenumatyta ir nepagrįstai vieną nusikalstamą veiką išskiria į atskirus epizodus, nes byloje nėra jokių duomenų, kad buvo padaryta tęstinė veika.

Skunde teigiama, kad ta aplinkybė, jog H. K. ir K. S. vėliau pagrobtus ratus grąžino, negali būti pagrindas išteisinti nusikaltimą padariusį asmenį, nes vagystė yra baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę naudotis pagrobtu turtu savo nuožiūra – konkrečiu atveju tada, kai H. K. ir K. S. automobiliu išvežė ratus iš nusikaltimo vietos į kitą vietą, kur juos paslėpė. Tokiu būdu, pagrobtų ratų sugrąžinimas nukentėjusiajam galėtų būti vertinamas, nebent, kaip kaltininkų atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Nuteistasis R. Ž. ir jo gynėja prašo tenkinti R. Ž. apeliacinį skundą.

Nuteistasis A. J. atsisakė apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl teisėjo V. Butvilo šališkumo ir dėl teisės į gynybą pažeidimo, prašydamas tik sumažinti jam paskirtą bausmę.

Nuteistojo A. J. gynėjas prašo tenkinti A. J. skundą ir sušvelninti jam bausmę.

Išteisintieji H. K., K. S. bei jų gynėjai prašo atmesti Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą.

Prokurorė prašo nuteistųjų R. Ž. ir A. J. apeliacinius skundus atmesti, o Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį H. K. ir K. S. atžvilgiu, iš esmės pripažino, kad 2007 m. vasario 14 d. apie 18 val. buvo padaryta nusikalstama veika ir nukentėjusiojo G. J. turtas – keturi automobilio ratai, buvo pagrobti. Tuo pačiu, apylinkės teismas, nurodęs, kad nei H. K., nei K. S. padarę nusikalstamą veiką neprisipažino, įrodymų, atskleidžiančių H. K. ir K. S. veikime nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nėra – konstatavo, kad pastarieji nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kolegija nepritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pažymi, kad jos nepagrįstos, neatitinkančios byloje nustatytų aplinkybių.

Pirmosios instancijos teisme H. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis kartu su K. S., A. J. automobiliu nuvežė į savo brolio sodybą G. J. priklausančius 4 automobilio ratus (t. 3, b. l. 69-70). H. K. aiškino, kad nematė, kas sukrovė automobilio ratus į A. J. automobilį, tačiau tvirtino supratęs, kad tai nukentėjusiojo G. J. ratai. Be to, H. K. parodė, kad jis pats pasiūlė nuvežti tuos G. J. ratus į savo sodybą ir tokį savo sprendimą motyvavo siekimu apsaugoti G. J. ratus, kad pastarieji nedingtų, kad po to juos galėtų grąžinti nukentėjusiajam.

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, H. K. detaliau nupasakojo įvykių eigą, o teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 71-72). Ikiteisminio tyrimo metu H. K. nurodė, kad jam būnant pas G. J. namuose, apie 16 val., grįžo A. J. su K. S. ir atbulą automobilį įvarė į kiemą. Po to A. J. įėjo į vidų, K. S. pasiliko lauke ir po 10 minučių atėjęs pasakė, kad ratai jau pakrauti ir reikia juos išvežti.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-02-14, įvykio dieną, G. J. namuose be A. J., H. K. ir K. S. buvo tik nukentėjusiojo tėvas P. J., kuris su jais gėrė alų (t. 3, b. l. 73). Iš esmės tą patį tvirtino ir H. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t. 1, b. l. 74; 81-83) bei ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 85-87), nurodydamas, kad tuomet kitų žmonių nebuvo, todėl į A. J. automobilį ratus galėjo sukrauti tik K. S., nes pastarasis buvo vienas pasilikęs lauke. Tuo metu H. K., A. J. ir P. J. buvo namo viduje. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, H. K. nurodė, kad pasiūlydamas nuvežti G. J. ratus pas save į sodybą, norėjo pažiūrėti, ką sakys grįžęs G. J., todėl kartu su K. S. ratus nuvežė ir padėjo ūkiniame pastate, uždengė faneros lakštu, kad nesimatytų (t. 1, b. l. 85-87).

Įvykio vietoje buvęs, šioje byloje už kitą nusikalstamą veiką nuteistas A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno (t. 1; b. l. 217-218), ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1; b. l. 221-222), kuriam duotus parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 71), parodė, kad H. K. su K. S. buvo išvykę, kuomet į namus grįžo nukentėjusysis G. J. ir šaukdamas klausė, kur yra jo ratai. A. J. patvirtino ir tai, kad keturiese – jis pats, G. J., K. S. ir H. K. vyko į H. K. sodybą paimti G. J. ratų.

K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neigė savo kaltę, nurodydamas, kad nežino, kaip ratai atsirado mašinoje, kad su H. K. jokių ratų niekur nevežė, nes tuo laiku buvo su A. J. name, kartu nevažiavo ir tuomet, kai ratai buvo atiduoti G. J. (t. 1, b. l. 130-131; t. 3, b. l. 69-71).

Tokią K. S. iškeltą versiją paneigia ne tik H. K. ir nuteistojo A. J. parodymai, tačiau nuoseklūs ir vienodi nukentėjusiojo G. J. parodymai viso baudžiamojo proceso metu (t. 1, b. l. 26; 27-28; 29; t. 3, b. l. 72-73).

Nukentėjusysis G. J. parodė, kad grįžęs į namus pastebėjo praviras garažo duris, o garaže pasigedo savo automobilio ratų. Nuėjęs į namą rado A. J., kuris paaiškino, kad nežino, kur yra tie ratai. Tuo metu automobiliu į kiemą grįžo H. K. ir K. S., kurių G. J. taip pat klausė, kur yra ratai iš garažo, grasino iškviesiąs policiją ir tik tuomet H. K. pasakė, kur jie yra. Kartu su H. K. ir K. S. nuvažiavo į H. K. sodybą, kurią parodė pats H. K., kur ūkiniame pastate po medine plokšte buvo paslėpti 4 jo automobilio ratai, kuriuos jis pasiėmė.

Taigi, K. S. parodymus kolegija vertina kaip pasirinktą jo gynybos taktiką, siekiant išvengti atsakomybės. Tačiau, be jau aptartų nukentėjusiojo G. J., nuteistojo A. J. ir H. K. parodymų, kurie iš esmės paneigia K. S. pateiktą versiją, negalima nekreipti dėmesio ir į paties K. S. dviprasmišką įvykio aplinkybių aiškinimą. Akistatos tarp H. K. ir K. S. metu (t. 1, b. l. 88-89), K. S. patvirtino, kad H. K. pasiūlė nuvežti ratus į sodybą, tuo pačiu teigdamas, kad jokių ratų nematė ir niekur nevažiavo.

Taigi, iš aptartų įrodymų yra aišku, kad H. K. su K. S. realizavo vagystės objektyviuosius požymius. K. S. įsibrovė į patalpą, iš ten paėmė svetimus automobilio ratus ir sukrovė juos į automobilį. Po to, H. K. pasiūlius, o K. S. sutikus, jie išvežė svetimą turtą į kitą vietą, kur jį paslėpė. Kolegija pripažįsta, kad išsamiausiai įvykio aplinkybes atskleidė H. K., kurio parodymus iš dalies patvirtino nukentėjusysis, A. J. ir liudytojas P. J.. Tačiau visgi, savo kaltės dėl svetimo turto pagrobimo H. K. nepripažino. H. K. aiškino, kad G. J. automobilio ratus iš namo kiemo pasiūlė išvežti ir išvežė ne dėl to, kad užvaldytų svetimą turtą, o siekdamas kitų tikslų. Ikiteisminio tyrimo metu H. K. teigė, kad išveždami su K. S. G. J. automobilio ratus, norėjo pagąsdinti pastarąjį, pažiūrėti ką jis sakys, o po to būtų ratus atidavę (t. 1, b. l. 71-72). Teisiamojo posėdžio metu H. K. teigė, kad tikslas buvo kitas – norėjo, kad tie ratai niekur nedingtų, norėjo juos apsaugoti, kad nepagrobtų kiti asmenys, o po to grąžinti nukentėjusiajam (t. 3, b. l. 69-70). Tokiu būdu H. K. įvardijo iš esmės skirtingą sumanymo turinį, kurių nei vieno nepatvirtina nustatyta įvykių raidos dinamika.

Pasak H. K., grįžę A. J. ir K. S. automobilio galu įvažiavo į nukentėjusiojo kiemą, į namą įėjo tik A. J., o K. S. įėjo tik po kurio laiko ir pasakė, kad ratai jau pakrauti, reikia juos išvežti. Byloje nėra nustatyta, kad K. S. su H. K. būtų iš anksto taręsi pagrobti G. J. ratus, tačiau tolesnė įvykių seka akivaizdžiai parodo, jog H. K., suprasdamas, kad automobilyje sukrauti ratai yra pagrobti iš G. J. garažo, sutiko baigti nusikalstamą veiką ir pasiūlė išvežti ratus iš nukentėjusiojo kiemo bei paslėpti juos savo sodyboje. H. K. veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar jis fiziškai buvo patekęs į G. J. garažą, ar ne. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo apie 2007-02-14 įvykius namuose pas nukentėjusįjį G. J., H. K. parodė – ,,...garažo kampe buvo 4 ratai...“ (t. 1, b. l. 85-87). Tai reiškia, kad H. K. žinojo, kur buvo sudėti G. J. automobilio ratai, vadinasi – suprato ir iš kur K. S. juos pagrobė ir, kaip buvo minėta, prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos.

Tokiu būdu byloje nustatytų ir ištirtų nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų visuma leidžia daryti išvadą, kad tarp bendrininkų H. K. ir K. S. nusikalstamos veikos ir atsiradusių bendrų padarinių yra priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad dėl jų padarytų veiksmų visumos atsirado nusikalstami padariniai, o būtent neteisėtai užvaldytas svetimas turtas. Kolegijai nekyla abejonių, kad H. K. suvokė, jog dalyvauja bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje, suprato kad kėsinamasi į svetimą turtą, suvokė kilsiančius padarinius ir to siekė – įsibraunant į patalpą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą.

Taigi K. S. ir H. K., abu padarė nusikalstamą veiką – vagystę įsibraunant į patalpą, todėl abu yra lygiaverčiai nusikaltimo vykdytojai – bendrininkai (BK 25 str. 2 d.), todėl jų atsakomybė kvalifikuotina pagal tą patį Baudžiamąjį įstatymą – LR BK 178 str. 2 d.

Ta aplinkybė, kad vėliau G. J. iš jo garažo pagrobti automobilio ratai buvo grąžinti, kad H. K. pasakė ir parodė, kur jie yra, kolegijos nuomone, nevertintina, kaip savanoriškas H. K. atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 str.). Nors H. K. viso proceso metu neigė girdėjęs G. J. grasinimą iškvieti policiją, jei automobilio ratai jam nebus grąžinti, tačiau pastarąją aplinkybę kategoriškai tvirtino nukentėjusysis G. J. apklausų metu (t. 1, b. l. 26; 27-28; 29; t. 3, 72-73) ir akistatos su H. K. metu (t. 1, b. l. 90-91). Apie nukentėjusiojo grasinimą iškvieti policiją parodė ne tik A. J. (t. 1, 217-218; 221-222; t. 3, 71), bet ir K. S. (t. 1, b. l. 130-131; t. 3, b. l. 70-71).

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad nusikaltimą H. K. ir K. S. jau buvo pabaigę – buvo užvaldę svetimą turtą ir turėjo galimybę jį valdyti savo nuožiūra. Ta aplinkybė, kad H. K., dėl minėtų priežasčių nusprendė grąžinti G. J. jo turtą, gali turėti įtakos tik sprendžiant bausmės klausimą.

Tokiu būdu, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad H. K. ir K. S., veikdami bendrininkų grupėje, 2007 m. vasario 14 d. apie 18 val. Radviliškio rajone, ,,duomenys neskelbtini“ kaime, ,,duomenys neskelbtini“ per duris įsibrovė į patalpą – G. J. garažą, iš kur pagrobė svetimą, G. J. priklausantį, turtą – 4 automobilio ratus už 800 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam G. J. 800 Lt turtinę žalą.

Taigi, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl H. K. ir K. S. kaltės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl priimtas išteisinamasis nuosprendis jų atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Kaip buvo minėta, K. S. ir H. K. nusikaltimą įvykdė veikdami bendrininkų grupėje. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė pripažintina K. S. ir H. K. atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), kadangi iš aptartų įvykio aplinkybių matyti jog abiejų kaltininkų bendras veikimas buvo pavojingesnis, tokiu būdu veikiant, nusikalstamas sumanymas buvo įgyvendintas greičiau ir paprasčiau.

Kolegijos nuomone, tai, kad nukentėjusiajam pagrobti automobilio ratai buvo sugrąžinti, nelengvina H. K. ir K. S. atsakomybės BK 59 str. prasme. Kaip buvo minėta, nukentėjusiajam pagrobtas turtas buvo sugrąžintas, ir taip, žinoma, atlyginta jam padaryta žala. Tačiau automobilio ratai buvo sugrąžinti tik po to, kai nukentėjusysis pastebėjo vagystę, pagrasino kaltininkams, jog iškvies policiją, kas kolegijos nuomone, ir turėjo įtakos kaltininkų apsisprendimui. Toks H. K. ir K. S. elgesys neatskleidžia neigiamo savo paties veiksmų vertinimo, nes žalą jie atlygino ne savo gera valia, o siekdami išvengti policijos dėmesio dėl savo neteisėtų veiksmų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdama bausmę H. K., kolegija atsižvelgia į tai, kad apysunkį tyčinį nusikaltimą jis padarė neišnykus teistumui, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o toks asmuo kelia didesnį pavojų visuomenei, todėl jam paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad H. K. ankščiau teismo buvo teisiamas 4 kartus, paskutinį kartą už plėšimą (BK 180 str. 1 d.), nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. nuosprendžiu (t. 1, b. l. 112-113; 118; t. 3, 18-23), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 120-121). Tai rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, jo teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas jam pozityvaus poveikio nedaro, jis toliau pažeidinėja įstatymus. Teisėjų kolegija nustatė vieną H. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Visos paminėtos aplinkybės byloja apie tai, kad H. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo jo atsitiktinis neigiamas poelgis, tačiau įvertinus nukentėjusiojo poziciją dėl H. K. nubaudimo (t. 3, b. l. 78), tai, kad pavogti automobilio ratai, H. K. iniciatyva tą pačią dieną buvo gražinti nukentėjusiajam, kolegija daro išvadą, jog H. K. bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę, nei numatytas BK 178 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-23-14, įsigaliojusio 2004 m. liepos 13 d., redakcija) sankcijoje tokios bausmės vidurkis.

Kadangi naują nusikalstamą veiką H. K. padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, paskirta bausmė jam subendrintina su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams 3 dienomis, prie pastarosios pridedant paskirtos bausmės dalį.

Kolegija, skirdama bausmę K. S., atsižvelgia į tai, kad apysunkį tyčinį nusikaltimą jis padarė išnykus teistumui už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, už kurias praeityje buvo teisiamas 8 kartus (t. 3, b. l. 24-32), todėl yra laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d.). Nors, kaip buvo minėta, K. S. apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas neteistas, tačiau akivaizdu, kad jo neigiamas poelgis nebuvo atsitiktinis. Ankstesniais teismų sprendimais K. S. buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai pozityvaus poveikio jam nepadarė. Atlikęs laisvės atėmimo bausmes jis toliau pažeidinėjo įstatymus, 2006-12-08 bendrininkų grupėje padarė vagystę (BK 178 str. 1 d.), už kurią buvo nuteistas 2007 m. rugsėjo 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (t. 2; 288-290). Kolegija nustatė vieną K. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad K. S. veikimas bendrininkų grupėje buvo aktyvesnis, ne jo, o bendrininko H. K. iniciatyva pagrobtas svetimas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad K. S. skirtina griežčiausia iš bausmės rūšių, numatytų BK 178 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-23-14, įsigaliojusio 2004 m. liepos 13 d., redakcija) – laisvės atėmimas, nustatant terminą mažesnį, nei minėto Baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis.

Kadangi K. S. nusikaltimą, už kurį nuteistas šiuo nuosprendžiu, padarė iki Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio priėmimo, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. nuostatomis, dalinio sudėjimo būdu subendrinama su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams, kurios vykdymas buvo atidėtas.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, tai kad apysunkį nusikaltimą K. S. padarė išnykus teistumui, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) gali būti pasiekti, suteikus galimybę įvertinti savo nusikalstamą poelgį ir padaryti pozityvias išvadas – atidėjus K. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam terminui ir įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių yra aišku, kad nukentėjusiajam G. J. 2007-02-14 pagrobti automobilio ratai buvo grąžinti – vadinasi padaryta turtinė žala atlyginta, todėl nepriteistina. Tačiau byloje, kurioje Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė 2007 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir paskyrė K. S. laisvės atėmimo bausmę, atidėdamas jos vykdymą, įpareigojo K. S. per 1 metus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (t. 2, b. l. 288-290). Tokiu būdu, šiuo nuosprendžiu subendrinus K. S. paskirtą bausmę su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio paskirta bausme ir galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėjus, kolegijos nuomone, siekiant išvengti galimų neaiškumų nuosprendžio vykdymo procese, yra pagrindas skirti K. S. ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą per 1 metus nuo minėto nuosprendžio priėmimo dienos atlyginti 2007-09-27 nuosprendžiu priteistą turtinę žalą (BK 75 str. 2 d. 1 p.).

Dėl nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo

Be to, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2007-02-18 G. J. turto vagystės buvo nuteisti M. B., R. Ž. ir A. J.. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir konstatuoja, kad M. B., R. Ž. ir A. J. pagrįstai buvo pripažinti kaltais dėl minėto nusikaltimo padarymo. Savo kaltės neginčija ir apeliacine tvarka Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendį apskundę R. Ž. ir A. J., prašydami skirti švelnesnes bausmes.

Nuteistasis R. Ž., apeliaciniu skundu prašydamas skirti jam švelnesnę bausmę, argumentuoja tuo, kad nėra recidyvistas, būdamas laisvėje dirbo, yra patenkinamo elgesio ir nori taisytis.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo, kad R. Ž. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, tačiau neįvardijo jo recidyvistu, nors teisinis pagrindas tam buvo. Nusikaltimų recidyvas yra tuomet, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui vėl padaro bent vieną tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.). R. Ž. 2000 m. spalio 5 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams už nepilnametės išžaginimą pagal 1961 metų BK 118 str. 3 d. (t. 2, b. l. 99-103), kas atitinka dabar galiojančio BK 149 str. 3 d., kuriame numatyta atsakomybė už sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Atlikęs visą laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2006-12-22 (t. 3, b. l. 50). Asmuo nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą laikomas teistu bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo 5 metus (BK 97 str. 3 d. 3 p. ,,b“ pp.). Taigi, R. Ž. tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui – tai yra 2007-02-18, todėl, vadovaujantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, laikomas recidyvistu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 109-110), Radviliškio miesto seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (t. 2, b. l. 105), tačiau tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė nepraėjus nei 2 mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kas leidžia daryti išvadą apie R. Ž. ankščiau susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir spręsti, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis nusikalstamas elgesys, nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, todėl kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai R. Ž. paskirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė R. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. BK 61 str. reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Tokiu atveju teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, parenka bausmę ir nustato jos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaip buvo minėta, R. Ž. atsakomybės lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena sunkinanti atsakomybę apylinkė, todėl, kolegijos nuomone, apylinkės teismo R. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri mažesnė nei BK 178 str. 2 d. numatytas tokios bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta.

R. Ž. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dirbo ir nori pasitaisyti, apibūdina jį teigiamai, tačiau, dėl ankščiau minėtų, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tai nesumenkina jo asmens pavojingumo, todėl skunde nurodytais motyvais, R. Ž. švelninti bausmės nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo A. J. apeliacinio skundo

Nuteistasis A. J., prašydamas sumažinti jam paskirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę argumentuoja tuo, kad jo dėka buvo atskleistos visos nusikalstamos veikos ir nuteisti kiti asmenys, kad nuo pat pradžių prisipažino padaręs vagystes ir įvardino bendrininkus, kas parodo jo nuoširdų gailestį dėl padaryto nusikaltimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino A. J. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Be to, įvertino tai, kad A. J. buvo nusikaltimo organizatorius, tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), turi daug galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, 36-40). Recidyvistas kelia didesnį pavojų visuomenei, todėl tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Tokiu būdu kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai skirti griežčiausią iš BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotą laisvės atėmimą.

Nuteistasis A. J. be to, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, teigia suteikęs pagalbą aiškinant nusikalstamą veiką. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės A. J. atsakomybę lengvinančia. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Iš pradžių A. J. prisipažino pavogęs G. J. automobilio ratus ir nurodė bendrininką – M. B. (t. 1, b. l. 215-216; 217-218; 221-222), tačiau vėliau atsisakė duoti parodymus, nurodė, kad jokių ratų nevogė (t. 1, b. l. 225; 229), o 2007-03-30 akistatos su M. B. metu atsisakė savo ankščiau duotų parodymų, pareikšdamas, kad M. B. apkalbėjo, nes norėjo išeiti į laisvę (t. 2, b. l. 174-175). Kaltininko pagalbos suteikimas aiškinant nusikalstamą veiką pirmiausia yra grindžiamas jo gera valia ir savanoriškumu, kas leistų daryti išvadą apie neigiamą asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Iš aptartų A. J. parodymų galima daryti išvadą, kad jis klaidino ikiteisminį tyrimą. Tokiu būdu, pripažinti dar vieną A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytą vieną A. J. atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kitas nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – laisvės atėmimo bausmės dydį pagal BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 2 d. nustatė nepažeisdamas BK 54 str., 61 str. nuostatų. A. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 3 mėnesiams yra mažesnė už BK 178 str. 2 d. numatytą tokios bausmės vidurkį, todėl, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta.

Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. J. paskirta bausmė buvo subendrinta su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Tokiu atveju, A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta. Prie griežčiausios subendrintos bausmės (2 metų 6 mėnesių) pirmosios instancijos teismas pridėjo mažiau nei pusę skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl, įvertinus ankščiau minėtas A. J. bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jo asmenį, mažinti galutinės subendrintos bausmės terminą nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino vadovaudamasis BK 63 str. 9 d. nuostatomis su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paskirta bausme. Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarties (t. 2, b. l. 287) matyti, kad minima nutartimi bausmių apėmimo būdu buvo subendrintos 2007 m. balandžio 13 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. nuosprendžiu (t. 2, b. l. 27-32), ir 2007 m. birželio 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Sutinkamai su BK 41 str., nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmė skiriama teismo nuosprendžiu, o bausmių bendrinimą reglamentuojantys baudžiamieji įstatymai numato, kad bendrinamos bausmės, paskirtos nuosprendžiais, bet ne nutartimis. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodant ankstesnius nuosprendžius, kuriais paskirtos bausmės bendrinamos.

Pirmosios instancijos teismas, A. J. paskirtas bausmes subendrinęs pagal BK 63 str. 9 d. taisykles, į paskirtą galutinę bausmę neįskaitė bausmių, iš dalies atliktų pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. ir 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžius. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 str. 9 d. reikalavimus ir tokiu būdu neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad turi šeimą, yra neįgalus – serga plaučių tuberkulioze. Byloje yra duomenų, patvirtinančių tokius A. J. teiginius – pažyma apie šeimos sudėtį (t. 2, b. l. 46), neįgaliojo pažymėjimo kopija, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. A. J. įstatymų pažeidinėjimo dinamiškumas byloja, kad nei apelianto šeiminė padėtis, nei jo sveikatos būklė neįtakoja jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Byloja nėra duomenų, kad nuteistais dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistųjų sveikatos priežiūrą vykdo Laivės atėmimo vietų ligoninė, todėl A. J. apeliaciniame skunde nurodytais ir aptartais motyvais nėra pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

Dėl civilinio ieškinio

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis G. J. pareiškė 800 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos (t. 1; b. l. 31). Apylinkės teismas iš nuteistųjų A. J., R. Ž. ir M. B. priteisė solidariai atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą 800 Lt, tuo pačiu nepagrįstai nurodydamas 170 Lt, kurie buvo išimti iš nusikaltimo bendrininko A. J. asmens kratos metu (t. 1, b. l. 166), įskaityti civilinio ieškinio padengimui. Minėtai sumai pinigų (170 Lt) buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas galimam civilinio ieškinio padengimui (t. 1, b. l. 172). Nuosprendžio vykdymo stadijoje, į minėtą pinigų sumą bus nukreiptas išieškojimas, o turto, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, įskaitymo civilinio ieškinio padengimui Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Dėl minėtų priežasčių skundžiamas nuosprendis keistinas ir iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalintinas 170 Lt įskaitymas civilinio ieškinio padengimui (BPK 328 str. 4 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria H. K. ir K. S. išteisinti pagal LR BK 178 str. 2 d. ir jų atžvilgiu priimti naują nuosprendį:

H. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-23-14 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2005 m. kovo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir H. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į H. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007-02-19 iki 2007-02-21.

K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-23-14 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2007 m. rugsėjo 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir K. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. l d., 2 d. 1 p., 7 p., 3 d., K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir įpareigojant atlyginti 2007 m. rugsėjo 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą iki 2008-09-27.

Į K. S. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme, suėmime išbūtą laiką ir pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. atliktą bausmės dalį nuo 2007-01-11 iki 2007-01-22 ir nuo 2007-04-12 iki 2007-09-27.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendį A. J. atžvilgiu pakeisti:

A. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. nuosprendžiu) ir 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, subendrintomis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti sulaikyme, suėmime išbūtą laiką, iš dalies atliktas bausmes pagal 2007 m. balandžio 13 d. ir 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžius – nuo 2007-02-28 iki 2008-04-23.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria 170 Lt įskaityti civilinio ieškinio padengimui

Nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.