Kauno apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „2M Company“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ikiteisminiame tyrime, kuris tęsėsi beveik trejus metus, buvo atlikta eilė veiksmų: buvo tiriami nukentėjusiojo M. S. pateikti vaizdo kamerų įrašai, 2021 m. gegužės 20 d. atlikta krata(duomenys neskelbtini), A. Š. įmonės patalpose, ir(duomenys neskelbtini), A. Š. ir R. Š. gyvenamosiose patalpose ieškant avalynės, drabužių, padegimo priemonių, kitų daiktų, panaudotų sukeliant gaisrą. Tačiau kratos metu ieškotų įrodymų nerasta. Taip pat 2021 m. gegužės 20 d.(duomenys neskelbtini)., tačiau šių automobilių padangų protektoriaus raštas nesutapo su gaisro vietoje surastu automobilio padangos protektoriumi. Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki rugpjūčio 5 d. buvo kontroliuojama A. Š. mobiliojo telefono numerio pokalbių ir susirašinėjimo informacija, tačiau vertingų tyrimui duomenų negauta. Lygiagrečiai buvo tiriama versija, kad pastatą padegė M. T., kuris dirbo pas M. S., ir buvo atleistas iš darbo dėl taisyklių nesilaikymo, agresijos kolektyvo atžvilgiu, tyčinio turto sugadinimo. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo leista kontroliuoti M. T. mobiliojo telefono pokalbių ir susirašinėjimo informaciją nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d., tačiau vertingų tyrimui duomenų negauta. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 25 d. 22 val. iki 23.30 val. buvo tikrinama informacija, ar dviejų įtariamųjų ( M. T. ir A. Š.) naudojami mobilaus ryšio telefonai jungėsi prie judriojo ryšio bokštų (celių), kurie aptarnauja gaisro įvykio vietovę, tačiau tokių prisijungimų nenustatyta.

Konkrečiai, nukentėjusiojo M. S. pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad prieš gaisro įvykį, 22:47:22 val. į A. Š. teritoriją per tvorą įlipa asmuo ir nueina už mūrinio pastato, 23:08:30 val. pasimato gaisro pašvaistės už mūrinio pastato, 23:10:52 val. pasimato šviesos, užsidegančios A. Š. priklausančio mūrinio pastato languose, 23:12:00 asmuo išeina iš už mūrinio pastato, eina per kiemą, asmens vaizdas už medžio tampa neryškus, beveik nematomas (USB laikmena „Apacer“ Nr.1, 1 ir 2 failai, ikiteisminio tyrimo t.1). Teismas pastebi, kad vaizdo įrašo dalyje, kai asmuo eina per A. Š. teritoriją 2021 m. balandžio 25 d. 22:47 val. ir kai grįžta prie vartų 23:12 val., šuns prie asmens beveik nesimato. Taip pat nesimato, kokiu būdu asmuo išeina iš teritorijos į gatvę: ar perlipa tvorą, ar išeina pro vartus. Tuo tarpu asmens patekimas į teritoriją matyti aiškiau, kad asmuo įlipo per tvorą 2021 m. balandžio 25 d. apie 17 val. Matyti, kad šalia asmens bėga šuo, neagresyvus, vizgina uodegą.

Pažymėtina, kad pagal šiuos vaizdo įrašus tyrimo metu buvo bandoma specialiomis techninėmis priemonėmis nustatyti, ar abiem atvejais (ir apie 17 val., ir apie 22 val.) vaizdo įrašuose užfiksuotas tas pats asmuo, tačiau 2021 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad dėl blogos vaizdo medžiagos kokybės nėra galimybės atsakyti į pateiktą klausimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų dar buvo prašoma techninėmis priemonėmis paryškinti ar padidinti vaizdo įrašą, tačiau tokių galimybių ekspertai atsakė neturintys (ikiteisminio tyrimo 3 t.). Atsakovas A. Š. neneigia, kad gaisro dieną, 2021 m. balandžio 25 d., apie 17 val. jis buvo atvykęs į savo įmonės teritoriją(duomenys neskelbtini), pasiėmė reikalingus daiktus, pašėrė šunį, ar paliko jį palaidą, ar uždarė į voljerą, neprisimena. Atsikirsdamas į kaltinimus, A. Š. nurodė, kad keletą dienų prieš gaisro įvykį jis buvo išleistas iš ligoninės, kur gydėsi sunkios formos COVID ligą, buvo silpnas fiziškai, nebūtų pajėgęs perlipti tvorą, bėgti, lipti kopėčiomis norėdamas pasiekti antrą pastato aukštą.

Dėl vaizdo įrašuose užfiksuoto šuns elgesio ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta keletas išvadų: nukentėjusiojo atstovė pateikė Baltijos kinologijos centro direktoriaus V. G. išvadą, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) esantis vokiečių aviganių veislės šuo svetimų žmonių neprisileidžia, pašaliniai asmenys negali prieiti prie šuns, o vaizdo medžiagoje matosi, kad šuo bendrauja su jam gerai pažįstamu asmeniu, bėgdamas džiaugiasi, vizgina uodegą. 2023 m. balandžio 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai apklausė liudytoju S. R. (šunų elgsenos ir bendrojo paklusnumo specialistas, šunų treneris, dresuotojas), kuris parodė, kad (duomenys neskelbtini) laikomas šuo neturi pasitikėjimo savimi, svetimam žmogui patekus į teritoriją tikimybė, kad šuo puls atsirastų tik tokiu atveju, jeigu šuo būtų įspraustas į kampą, ( ...) šuo atrodo apleistas, mažai prižiūrimas, matosi maisto trūkumas, tikimybė patekti į teritoriją ir siekiant, kad šuo nebūtų agresyvus, yra gan didelė, davus šuniui daug skanaus maisto, kadangi jis linkęs eiti į kompromisą, valgo bet kokį jam paduodamą maistą.

Dėl vaizdo įraše iškart po gaisro kilimo, t. y. 2021 m. balandžio 25 d. 23:10:52 val., pasirodžiusių šviesų A. Š. pastato languose, 2022 m. gegužės 24 d. buvo atliktas tyrimo eksperimentas tikslu nustatyti, ar šviestuvas(duomenys neskelbtini). Eksperimento metu nustatyta, kad šviestuvas (duomenys neskelbtini) neapšviečia angaro (duomenys neskelbtini) langų. Kai įjungiama šviesa angare(duomenys neskelbtini), pasirodo vaizdas - šviesa galiniuose languose. Sutiktina, kad eksperimentas paneigė A. Š. versiją, kad vaizdo įraše pasirodžiusi šviesa buvo dėl (duomenys neskelbtini)kieme užsidegusio šviestuvo. Tikėtina, kad šviesa buvo uždegta A. Š. pastate. Atsakovas A. Š. nenurodė, kad jo pastato įėjimo durų spyna buvo išlaužta, sugadinta. Vadinasi, kažkas atsirakino duris ir įėjo į pastatą, uždegė šviesą, vėliau ją užgesino.

Taip pat ieškovo direktorius M. S. akcentavo, kad jis su A. Š. jau kurį laiką nesutaria, yra priešiškuose santykiuose su A. Š., jie bylinėjasi teismuose dėl įvairių turtinių ginčų (dėl skolos pagal vekselį, dėl negrąžinto automobilio ir pan.). Todėl A. Š. esąs vienintelis žmogus, kuris turi interesą/motyvą padegti M. S. turtą ir padaryti jam žalos. Dėl aplinkybės, kad kitas asmuo, turintis interesą/motyvą pakenkti M. S., galėtų būti M. T., ieškovas nurodė, kad ši versija ikiteisminio tyrimo metu buvo atmesta patikrinus M. T. mobilaus ryšio telefono buvimo vietą gaisro įvykio metu.

Apibendrindamas ieškovas, nepaisydamas nesėkmingo ikiteisminio tyrimo, teigė, kad jo pastatą padegė atsakovas A. Š., todėl jam turi būti pritaikyta civilinė atsakomybė, priteista ieškovo patirta žala. Ieškovo teigimu, civilinėje byloje įrodinėjant galima taikyti didesnio tikėtinumo taisyklę ir spręsti, kad gaisrą sukėlė būtent atsakovas.

Kaip žinia, civilinės atsakomybės taikymui reikalinga įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Tačiau teisės teorijoje visi teisės pažeidimai pagal pavojingumo visuomenei laipsnį dar yra skirstomi į nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ir kitus teisės pažeidimus – nusižengimus, prie kurių priskiriami administracinės teisės pažeidimai, civilinės teisės pažeidimai ir drausminiai nusižengimai. Lietuvos Respublikos K. T. savo jurisprudencijoje, analizuodamas nusikaltimo sąvoką, netiesiogiai pabrėžia pavojingumo požymio svarbumą: nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija), 4 straipsnio (2001 m. birželio 26 d., 2003 m. balandžio 3 d. redakcijos), 6 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies ir 8 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). D. P. savo 2012 m. daktaro disertacijoje „Nusikalstamos veikos ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo koncepcija Lietuvos baudžiamoje teisėje“ pažymėjo pavojingumo laipsnį kaip vieną iš esminių kriterijų atribojant nusikaltimą nuo civilinės teisės pažeidimo, nurodė, kad nusikaltimams būdingas didesnis pavojingumo laipsnis, negu kitiems teisės pažeidimams.

Šios bylos situacijoje nekyla abejonių, kad asmens veika 2021 m. balandžio 25 d. apie 23 val. padegant svetimą turtą buvo ne neteisėti veiksmai, kvalifikuotini kaip civilinės teisės pažeidimas, bet tai buvo nusikaltimas, nes turtas sunaikintas visuotinai pavojingu būdu, įmetus degaus skysčio butelius, kilo pavojus ir aplinkiniams pastatams.

Todėl teismas šioje byloje kelia klausimą, ar civiliniame procese taikomą įrodinėjimo standartą galima naudoti įrodinėjant nusikaltimą padariusį asmenį, jo kaltę? Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktika įrodinėjimo standarto klausimu civiliniame procese nuo 2004 m. gruodžio 4 d. LAT Senato nutarimo Nr. 51 dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimas) suformavo teiginį, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, esant didesnei tikimybei, kad tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytus. Akivaizdu, kad šis išaiškinimas Lietuvos civiliniame procese įtvirtino ne pagrįsto įsitikinimo, bet didesnės tikimybės standartą. Tačiau apie 2010 m. LAT pozicija pradėjo keistis, pereita prie pagrįsto teisėjo įsitikinimo standarto. 2024 m. vasario 8 d. LAT civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 priėmė nutartį, kurioje pateikė išaiškinimą, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, pagal kurį reikalaujama, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių egzistavimo. Kaip nurodo LAT, pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-08 nutartis civilinėje byloje), (V. N., J. B.. Įrodinėjimo standarto paieškos Lietuvos Respublikos civiliniame procese. Teisė. Vilniaus universiteto leidykla, Vol.132).

Jeigu civilinėje teisėje yra priimtina priimti sprendimą pašalinus esmines abejones, tačiau visų abejonių nepaneigus, tai baudžiamojoje teisėje įrodinėjant nusikalstamas veikas yra taikomas in dubio pro reo (lot. abejojant – kaltinamojo viršus) principas, kai nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas??? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr.2K-30-689/2018).

Pavyzdžiui, situacijoje, kai patalpose gaisras kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos, pakanka nustatyti, kas buvo patalpų savininkas, netinkamai rūpinęsis turtu, ir atitinkamai šiam savininkui atsiranda pareiga atlyginti žalą, nors gali likti abejonių, ar elektros instaliacija užsiliepsnojo savaime dėl susidėvėjimo, ar tam turėjo įtakos kokie kiti papildomi veiksniai. Tačiau esant nustatytam padegimui, t. y. nusikaltimui, teismo nuomone, nepakanka prielaidų ar net subjektyvių įsitikinimų, kad buvo padegta iš atsakovo teritorijos, kad kažkas buvo užėjęs į atsakovo patalpas, kažkas paėmė atsakovo kopėčias, uždegė šviesą, kažkas draugiškai sutarė su atsakovo šunimi ir pan. Kitaip tariant, apkaltinti asmenį nusikaltimo padarymu taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas, negu kad įprastai taikomas civilinėje teisėje. Todėl teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad atsakovas A. Š. įvykdė nusikaltimą padegdamas ieškovo patalpas, nes asmuo, užfiksuotas vaizdo kamera, yra neatpažįstamas, šuns elgesys palieka abejonių, šviesos uždegimas A. Š. patalpose neįrodo, kad tai asmeniškai A. Š. užėjo į patalpas ir uždegė šviesą, o kitų šalutinių įrodymų, susiejančių A. Š. asmenį su gaisro kilimu, teismui nepateikta. Ieškovo direktoriaus svarstymai apie tai, kad A. Š. turėjo piktumą ir dėl to padegė pastatą, negali būti laikomi įrodymais.

Ieškovas nurodė, kad dėl kilusio gaisro patyrė 44 252,17 Eur (be PVM) žalos, nes tiek jau išleido apdegusio pastato ir jame buvusių daiktų atstatymui, ir dar reikalinga 125 425 Eur visiškai pašalinti gaisro padarinius (pagal UAB „Milija“ komercinį pasiūlymą, UAB „LitSana“ statybos darbų pasiūlymą). Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl šių išlaidų dydžio iš esmės nebuvo, todėl teismas detaliau dėl žalos dydžio nepasisako.

Atsakovas prašė atmesti ieškinį dar ir tuo pagrindu, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Taigi, ieškinio senaties klausimas yra vienas iš spręstinų klausimų šioje byloje. Ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis. Atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, inter alia (be kita ko), kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr.??? 3K-3-363-469/2015).

Šioje byloje pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti padarytą žalos atlyginimą ( CK 6. 245 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 9 dalis nustato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, dėl 2021 m. balandžio 25d. įvykusio gaisro buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame M. S. (ieškovo direktorius ir akcininkas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu. Ikiteisminis tyrimas tęsėsi iki 2024 m. balandžio 30 d., taigi, laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. į ieškinio senaties terminą negali būti įskaičiuojamas, nes tyrimo metu, laikytina, kad civilinis ieškinys buvo pareikštas ir nagrinėjamas (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu nutraukus, laikytina, kad ieškinio senaties termino eiga pradedama skaičiuoti toliau nuo 2024 m. balandžio 30 d., tačiau ieškovas 2024 m. gegužės 30 d. pareiškė ieškinį šioje byloje. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas ieškinio senaties termino pareikšti ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo nėra praleidęs.

Ieškinys yra atmetamas dėl to, kad neįrodyti atsakovo padaryti neteisėti veiksmai (nusikaltimas). Atitinkamai atmetami išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovui iš ieškovo UAB „2M Company“ priteisiamos bylinėjimosi išlaidos 4089,80 Eur (CPK 93 straipsnis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 263 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „2MCompany“, j.a.k. 302526938, 4089,90 Eur (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt devynis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.