- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-14
- Bylos Nr.
- e2YT-18867-808/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14180-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vitalij Burinskij
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sodo žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Mėta“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - SB „Mėta“), turėjo teisę išsipirkti V. K., o pareiškėjui tapus pastarojo asmens turtinių teisių įpėdiniu, tokia teisė perėjo pareiškėjui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašomas nustatyti faktas pareiškėjui neturėtų jokios juridinės reikšmės, t. y. šio fakto nustatymas nesukurtų pareiškėjui jo siekiamų teisių, kadangi nagrinėjamu atveju iki 1995 m. gegužės 18 d. nebuvo priimtas administracinis aktas dėl šio žemės sklypo Nr. 1 pardavimo mirusiajam V. K., o prie pareiškimo pateikti įrodymai yra prieštaringi ir neįrodo, kad žemės sklypas buvo skirtas mirusiajam V. K., todėl pareiškimas turėtų būti atmestas.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. K. palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai nurodė, kad sodo žemės sklypas visada buvo pareiškėjo šeimos žinioje, t. y. jis nuo vaikystės prisimena, kad tėvas gyveno tame sode (nuo 1980-jų) ir žadėjo sutvarkyti žemės sklypo dokumentus. Tačiau po tėvo mirties paaiškėjo, kad žemės sklypo dokumentai taip ir liko tinkamai nesutvarkyti.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Vitalijus Burinskij palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai nurodė, kad teisės aktai suteikia teisę privatizuoti žemės sklypą ne tik sodų bendrijos nariams, bet ir jų įpėdiniams. Dėl to, pareiškimu yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvui V. K. buvo leista išsipirkti minimą žemės sklypą, kuris buvo jam skirtas ir kuriuo jis faktiškai ir teisėtai naudojosi, o mirus pareiškėjo tėvui, pareiškėjas aiškiai išreiškė valią privatizuoti paveldimą turtą.
5. Teismo posėdžio metu liudytoja S. S. paaiškino, kad yra SB „Mėta“ buhalterė, todėl žino, jog pareiškėjo tėvas V. K. nuolat mokėjo bendrijos nario mokestį. Taip pat paaiškino, kad savo žemės sklypą ji (liudytoja) įsigijo iš asmens, kuris perkamo žemės sklypo nebuvo privatizavęs. Todėl įsigijusi žemės sklypą, jį privatizavo pati.
6. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, nedalyvavimo priežastys nežinomos, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3.1.1. punkte nurodyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami valstybinės žemės sklypai, sodininkų bendrijų nariams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti.
8. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; kt.). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad SB „Mėta“ V. K. (mirusiam (duomenys neskelbtini) buvo suteikusi sodo sklypą Nr. 1 (plotas 930 m²), kurį jis iš valstybės įsigijo pagal 1995 m. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau pareiškėjas, kaip V. K. įpėdinis, minėto sodo sklypo privatizuoti negali, nes nėra išlikęs SB „Mėta“ sprendimas, kuriuo šis sodo sklypas buvo suteiktas V. K. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2022 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 48SD- 4.48.136E nurodė, kad neturi Vilniaus rajono valdybos potvarkio, kuriuo aptariamas žemės sklypas būtų skirtas kokiam nors asmeniui. Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2022 m. gegužės 30 d. rašte Nr. SP-1139 nurodyta, kad potvarkis egzistuoja, tačiau jo priedų nėra.
10. Apie tai, kad sprendimas dėl sodo sklypo Nr. 1 (plotas 930 m²) suteikimo V. K. buvo priimtas, liudija byloje esantys duomenys: 1996 m. spalio 26 d. sodo sklypo planas, patvirtintas sodo bendrijos pirmininko (plane atvaizduotas minimas žemės sklypas ir nurodyta, kad sklypo savininkas yra V. K.); žemės sklypo įkainojimo aktas; mokėjimo pranešimas; valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismo posėdžio metu liudytojos pateikti paaiškinimai, kad V. K. visą laiką naudojosi minėtu sklypu ir mokėjo reikiamus mokesčius.
11. Byloje nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2019 m. gegužės 7 d. pažyma patvirtina, kad šio asmens palikimą priėmė pareiškėjas. Taigi, pareiškėjas yra V. K. įpėdinis.
12. Teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, išklausęs pareiškėjo ir liudytojos parodymų, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, todėl pareiškimas laikomas pagrįstu ir įrodytu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypo pirkimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444 – 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sodininkų bendrijoje „Mėta“ buvo priimtas vidinis sodininkų bendrijos „Mėta“ kompetentingo organo sprendimas dėl sodo sklypo Nr. 1, plotas 930 m², skyrimo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (valstybinės žemės sklypo įsigijimui ne aukciono būdu).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.