Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2984-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
1-2984-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40937-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2984-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40937-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12; 1.1.8.13.; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.16.1.13.; 2.12.1.3; 2.12.1.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Ritos Raulynaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinus 1/3, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2017 m. gruodžio 8 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. T. 2019 m. rugsėjo 23 d., apie 13.00 val., namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš šeimos narę – sugyventinę B. Z., tai yra tyčia kumščiu penkis kartus sudavė jai į galvą bei rankas, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai B. Z. fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad apie 30 metų gyvena kartu su sugyventine B. Z.. Su sugyventine sutaria gerai, tačiau kartais susipyksta dėl buitinių dalykų. 2019 m. rugsėjo 23 d. nuo pat ryto namuose vienas vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė keturis 1 litro talpos, 7,5 laipsnių stiprumo butelius alaus bei vieną skardinę alaus. Tuomet B. jam padarė valgyti. Nuo to laiko ne viską ir atsimena. Atsimena, kad jie konfliktavo, tačiau dėl kokių tiksliai priežasčių nežino. Mano, kad konfliktas galėjo kilti dėl to, kad vartojo alkoholį, nes B. tai labai nepatinka. Kas vyko toliau pasakyti negali, tačiau jeigu B. sako jog jis sudavė jai penkis kartus į galvą bei rankas, reiškia taip ir buvo. Tikrai galėjo taip pasielgti, dėl savo stipraus neblaivumo, o B. tikrai nemeluotų ir neišsigalvotų tokių dalykų. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, supranta, kad tai jai galėjo sukelti fizinį skausmą (b. l. 75–78).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji B. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis V. T. nuo ankstyvo ryto vienas vartojo alkoholinius gėrimus, matė, kad jis gėrė alų. Jis taip pat gėrė alų ir nakties metu. Apie 13.00 val., sugyventinis pradėjo prie jos kabinėtis, plūdo necenzūriniais žodžiais. Ji neapsikentusi jo įžeidinėjimo jam kažką atsakė atgal. Tuomet jis pasidarė labai agresyvus, prispaudė ją prie sienos ir sudavė kumščiu penkis kartus į galvą. Kadangi ji galvą dengėsi rankomis, todėl kelis smūgius pataikė į galvą, o kelis į rankas. Išsigandusi tokio sugyventinio elgesio, išbėgo iš buto ir nubėgo pas kaimynę, iš kur paskambino policijos pareigūnams. Tokiais savo veiksmais sugyventinis sukėlė jai fizinį skausmą. Net ir kitą dieną po įvykio jai skaudėjo galvą ir rankas. Ir dabar skauda ranką, ją liečiant. Po šių sugyventinio veiksmų ant rankos liko mėlynės, tačiau ant galvos jokių sužalojimų nesimato. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, pas jokius kitus gydytojus nesikreipė, niekur nesigydė. Jai yra išaiškinta apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jo nereikš. Sugyventinis taip elgiasi jau ne pirmą kartą, prieš metus laiko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl smurto artimoje aplinkoje. Prašo sugyventinį nubausti įstatymų numatyta tvarka. Po šio įvykio su juo daugiau kartu negyvens, nes butas kuriame gyvena nuosavybės teise priklauso jai (b. l. 9–14, 30–33).

2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–21).

2019 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto atvejo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 13.00 val. vykstant žodiniam konfliktui tarp sugyventinių B. Z. ir V. T., B. Z. patyrė smurtą artimoje aplinkoje, kuris pasireiškė kelių smūgių paeiliui kumščiu į galvos sritį- pakaušį, viršugalvį, sudavimu. B. Z. gindamasi užsidengė ranka savo galvą, dėl to ant kairės rankos plaštakos srityje išorinėje pusėje liko patinimas, sumušimas, kuris akivaizdžiai matomas. Galvos srityje akivaizdžių sužalojimų nematyti, žaizdų nebuvo, guzo nesimatė. Tokiais veiksmais B. Z. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 22–23).

2019 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokole aprašyta atlikta nukentėjusiosios B. Z. kūno apžiūra, užfiksuotos kraujosruvos ant kairės rankos plaštakos ir ant dilbio (b. l. 34–38).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2357 matyti, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. 14.55 val. V. T. nustatytas 1,28 promilių neblaivumas (b. l. 48).

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad V. T. 2019 m. rugsėjo 23 d., apie 13.00 val., namuose, būdamas neblaivus, žodinio konflikto su sugyventine B. Z. metu, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – nukentėjusiajai kumščiu penkis kartus sudavė į galvą bei rankas, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai B. Z. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino pilnai, jo kaltė įrodyta jo paties parodymais apie įvykio aplinkybes ir nukentėjusiosios B. Z. parodymais, iš kurių matyti, kad neblaivus V. T. pradėjo žodinį konfliktą necenzūriniais žodžiais koneveikdamas B. Z. ir, pasirinkęs smurtinį konflikto sprendimo būdą, kumščiu penkis kartus sudavė į galvą, o nukentėjusiajai ginantis, nuo smūgių dengiantis galvą, pataikė suduoti ir į rankas. V. T. kaltė patvirtinta ir tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti analogiški nukentėjusiosios B. Z. parodymai, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios B. Z. kūno apžiūra, nurodytos jai padarytos kraujosruvos ant kairės rankos plaštakos ir ant dilbio, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2357, kuriuo konstatuotas V. T. nustatytas 1,28 promilių girtumas ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. T. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo B. Z., visiškai įrodyta. Nukentėjusioji B. Z. ir kaltinamasis V. T. yra sugyventiniai, jie 30 metų gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b. l. 86–88), nukentėjusiajai pranešimas įteiktas (b. l. 90), prašymų negauta.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. T. teistas už analogiškos veikos padarymą, teistumas išnykęs taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 40–42, 91–94), nebaustas administracine tvarka (b. l. 43), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b. l. 46), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 44), nedirba (b. l. 47).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. T. nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendį dėl analogiško veikos. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę yra atlikęs. Taip pat, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. baudžiamojo įsakymo, 2013 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, V. T. atžvilgiu BK 38 straipsnio pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tai V. T. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį smurtauti artimoje aplinkoje. Kaltinamasis V. T. nebaustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis yra pakaltinamas, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu,– įpareigoti neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam V. T. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, nedirba, todėl tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus V. T. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinį nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu prieš šeimos narę sugyventinę B. Z., į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties, toks kaltinamojo elgesys linkęs kartotis, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. T. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81–83) panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. 14.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. 13.34 val., tai yra dvi paras (b. l. 49–50, 58–60), todėl šis laikas įskaitytinas į laisvės apribojimo bausmės laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. T. per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu V. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. 14.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. 13.34 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

V. T. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis