Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Masioko ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nuosprendis, kuriuo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendis panaikintas – R. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti be pakeitimų, išteisintojo R. B. ir jo gynėjo, prašių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus, papildomus prokuroro ir išteisintojo paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Apeliacinės instancijos teismas, dėl R. B. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, motyvuodamas tuo, kad viso bylos tyrimo metu R. B. kaltės nepripažino; be to, 2006 m. balandžio 20 d. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas K. B., nuteistojo R. B. žmonai, ir už šį administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 176 straipsnį Girstupio policijos nuovados viršininko nutarimu ji nubausta 250 Lt bauda, o Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutarimu už šio administracinės teisės pažeidimo metu sugadintą durų akutę nubausta 100 Lt bauda pagal ATPK 50³ straipsnį. Abu šie nutarimai galioja ir iki šiol nepanaikinti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad BK 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą, tačiau R. B. už tą pačią veiką (viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį) nuteistas antrą kartą. Kolegijos nuomone, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymas už tą patį teisės pažeidimą yra negalimas ir prieštarautų konstituciniam principui, draudžiančiam bausti už tą pačią veiką antrą kartą. Kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįtikinamai ir nepakankamai motyvavo, kodėl tokią veiką, kuri teismo įvertinta kaip administracinis teisės pažeidimas, laikė nusikaltimu, numatytu BK 284 straipsnio 1 dalyje, taip pat konstatavo, kad duomenų, patvirtinančių sukeltą didelį išgąstį namo gyventojams, nėra, padaryta žala yra nežymi, civilinio ieškinio nukentėjusioji atsisakė. Kolegija, atsižvelgdama į Ž. D. skundo padavimo tikslą (R. B. per savaitę neišsikraustė iš buto), jos parodymus ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl rimties sutrikdymo bei padarytos žalos dydžio (iki 1 MGL), kurios atsisakė, liudytojų V. T. ir E. M. parodymus, sprendė, kad tokie veiksmai laikytini administracinės teisės pažeidimu, o ne nusikaltimu.

Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad R. B. yra nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Pagal BVK 157 straipsnį Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus vienerių metų trijų mėnesių 15 dienų paskirtos bausmės. Naują nusikalstamą veiką R. B. padarė 2006 m. balandžio 2 d., t. y. lygtinio paleidimo laikotarpiu. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. B. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskyręs bausmę, turėjo vadovautis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir prie Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės (vienerių metų trijų mėnesių 15 dienų) pridėti nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išteisinamasis nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Dėl BK 2 straipsnio 6 dalies taikymo ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo

Kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo netinkamo BK 2 straipsnio 6 dalies taikymo bei nemotyvuotų išvadų dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties nebuvimo pagrįsti.

BK 2 straipsnio 6 dalies nuostata, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalį bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 7 dalį, pagal kurią „niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, už kurį jis yra išteisintas ar nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal konkrečios šalies įstatymą ar baudžiamąjį procesą“.

Pagal šios nuostatos turinį akivaizdu, kad toks draudimas taikomas tik tam pačiam asmeniui, kuris jau buvo nuteistas ar išteisintas dėl tos pačios veikos. Tokios situacijos nagrinėjamoje byloje nėra.

R. B. už teismo nuosprendžiu pripažintą įrodyta veiką buvo teisiamas ir nuteistas pirmą kartą, anksčiau jis už šią veiką nebuvo baustas. Administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas K. B. ir ji šia tvarka nubausta. Aplinkybė, kad policijos pareigūno ir teismo nutarimai, kuriais ji nubausta pagal ATPK 176 ir 50³ straipsnius, galioja, pirmosios instancijos teismui nebuvo kliūtis spręsti R. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį klausimą, nustačius, kad šiuos veiksmus padarė ne K. B., o R. B.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. būtent šią teismo išvadą ginčijo, teigdamas, kad veiką padarė ne jis, o jo žmona K. B., argumentuodamas tuo, kad tai nustatyta galiojančiais nutarimais dėl ATPK 176 ir 50³ straipsnių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje dėl šio esminio skundo argumento motyvuotų išvadų nepateikė, o teismo teiginys, kad R. B. nuteistas už tą pačią veiką (viešosios tvarkos pažeidimą) kaip ir K. B. ir kad šie veiksmai teismo įvertinti kaip administracinės teisės pažeidimas, prieštarauja bylos duomenims.

Pagal Girstupio policijos nuovados viršininko 2006 m. balandžio 20 d. nutarimą K. B. 2006 m. balandžio 2 d., apie 9.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, neteisėtai šaudė iš dujinio pistoleto ir padarė ATPK 176 straipsnyje numatytą pažeidimą (neteisėtas šaudymas iš šaunamojo ginklo), o pagal Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2006 m. gegužės 3 d. nutarimą K. B. tyčia iššovusi iš dujinio pistoleto į 37–ojo buto duris apgadino durų akutę, padarydama 20 Lt turtinę žalą; taip padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas). Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, atsižvelgiant ne tik į jo konkrečius veiksmus, bet ir jų sukeltus padarinius nukentėjusiajai ir kitiems namo gyventojams – didelį išgąstį, sutrikdytą gyventojų rimtį, pademonstruotą nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Taigi pagal šias aplinkybes, tai nėra ta pati veika, už kurią administracine tvarka nubausta K. B., o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra byloje duomenų apie šiuos sukeltus padarinius, nemotyvuota.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, ne tik netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, kasatoriaus prašymą tenkina iš dalies, panaikinus išteisinamąjį nuosprendį byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasatoriaus argumentai dėl BK 64 straipsnio netaikymo nepagrįsti, nes po to, kai pagal 2005 m. sausio 6 d. nutartį R. B. buvo lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos vieneriems metams trims mėnesiams 15 dienų (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. nuosprendis), Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi įskaitė į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo subendrintą bausmę laikotarpį nuo 2004 m. vasario 23 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. kaip atliktą už paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 23 d. nuosprendį. Tokio sprendimo pagrindu atitinkamai (aštuoniais mėnesiais ir 10 dienų) sumažėjo neatliktos bausmės laikas iki penkių mėnesių ir 5 dienų. Taigi 2006 m. balandžio 2 d. neatliktos bausmės laikas jam buvo pasibaigęs ir teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje pagrįstai nurodyta, kad R. B. ankstesnę bausmę yra atlikęs.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nuosprendį dėl R. B. ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.