Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. C. (V. C.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. C. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. vasario 29 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. C. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytomis dalimis iš nenustatyto asmens ir nenustatytu būdu įgijo ne mažiau kaip 0,000132 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,503 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), Δ (delta) 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose – 10,3 %, kurias neteisėtai laikė ir gabeno savo drabužių kišenėje iki tol, kol 2021 m. gruodžio 6 d. 20.30 val., būdamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 0,000111 g narkotinės medžiagos – karfentanilio išplatino už 48 eurus, parduodamas P. V., bei 2021 m. gruodžio 7 d. apie 15.10 val., būdamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 0,000021 g narkotinės medžiagos – karfentanilio už 30 eurų, parduodamas V. Z., po ko, laikydamas prie savęs neteisėtai gabeno likusias medžiagas savo drabužių kišenėje iki tol, kol 2021 m. gruodžio 7 d. 18.19 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalinės asmens apžiūros metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai rado ir paėmė ne mažiau kaip 0,503 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), Δ (delta) 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose – 10,3 %.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. C. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. gruodžio 7 d. 17 val. 50 min. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 1 d. nutarimu kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta. Nustatyta, kad kaltinamojo atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo 2022 m. gegužės 3 d. ir yra vykdytinas, todėl taikyti V. C. kardomąją priemonę – suėmimą nėra pagrindo.

3. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 2 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo pranešimas, kad V. C. laisvės atėmimo bausmės pabaiga yra 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi kaltinamajam V. C. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. C. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo V. C. skundą ir įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai ir teisėtai. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino ne vien kaltinamojo ankstesnius teistumus, kaip nurodoma skunde, bet visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. C. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kitų kaltinamųjų parodymuose, slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti V. C. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju V. C. kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam V. C. suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama arba jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

11. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. V. C., kuris anksčiau teistas net 22 kartus, kaltinamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą kaltinamajam gresia, kaip minėta, laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo V. C. socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.

12. Per laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d., kai kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, naujų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie tvirtus V. C. socialinius ryšius, nenustatyta. Kaip nurodyta ir ankstesniuose teismų sprendimuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo taikymo, V. C. nevedęs, ir byloje esantys duomenys nepatvirtina apie jo turimus tvirtus šeiminius ryšius, kurie paneigtų tikimybę, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors duomenų apie asmenį Sodros duomenų bazėje išraše užfiksuota, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. V. C. dirba V. C. firmoje „I“, tačiau Darbo biržos sistemos išraše pateikti duomenys rodo, kad V. C. nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. kovo 2 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, apie turimus realius darbinius santykius nenurodė ir pats kaltinamasis. Iš VĮ Registrų centro duomenų bazės duomenų taip pat matyti, kad V. C. firma „I“ jokių finansinių atskaitomybės duomenų neteikė, kas leidžia abejoti dėl jos vykdomos veiklos ir realiai gaunamų iš to pajamų. Šios nustatytos aplinkybės rodo kaltinamojo socialinių ryšių nebuvimą su jokia darboviete.

13. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis V. C. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

15. V. C., kuris praeityje teistas 22 kartus, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, patenkantį į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti ir tai, kad per minėtą laikotarpį V. C. didelį skaičių kartų baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už pažeidimus, susijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu viešoje vietoje bei laisvės atėmimo vietoje. Be to, ankstesnių baudžiamųjų procesų metu kaltinamajam buvo skirtos ir už suėmimą švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jų taikymas įtakos kaltinamojo veiksmams nepadarė, jis nesilaikė įstatymo reikalavimų, vėl darydavo nusikalstamas veikas bei administracinės teisės pažeidimus. Be to, vertinant visus šiuos duomenis ir nagrinėjamos baudžiamosios bylose kontekste, akivaizdu, kad kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis. Pažymėtina ir tai, kad nesant duomenų apie oficialiai gautas V. C. pajamas, pakankamai tikėtina ir pagrįsta, kad pajamas, būdamas laisvėje, V. C. galėjo gauti iš nusikalstamų veikų darymo, taip pat ir galimai platinant narkotines medžiagas. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad nuo maždaug 1996 m. V. C. darė nusikalstamas veikas, absoliučia dauguma savanaudiško pobūdžio, t. y. vagystes, plėšimus, kas rodo siekį gauti lėšas pragyvenimui iš nusikalstamų veikų. Šioje baudžiamojoje byloje V. C. taip pat kaltinamas ir tuo, kad galimai ne mažiau kaip 0,000111 g narkotinės medžiagos – karfentanilio išplatino už 48 eurus, parduodamas P. V., bei ne mažiau kaip 0,000021 g narkotinės medžiagos – karfentanilio išplatino už 30 eurų, parduodamas V. Z..

16. Šios išdėstytos aplinkybės leidžia pritarti apygardos teismo išvadai, kad būdamas nesuimtas V. C. gali ir toliau daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatuotas pagrįstai.

17. Svarstant dėl galimybės vietoje taikomo suėmimo skirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu asmuo yra kaltinamas ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo galima sumokėti 400 eurų užstato suma nėra adekvati galimai padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, o pats užstatas, kaip kardomoji priemonė (net ir jį taikant kartu su kitomis už suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis), vertinant galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kuris galimai susijęs su turtinės naudos gavimu, apskritai neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Net ir aiškus kaltinamojo supratimas apie galimą jo fizinės laisvės netekimą (teismų sprendimais V. C. anksčiau jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmė) jo neatgrasė nuo galimai naujos nusikalstamos veikos padarymo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo prašoma kita švelnesnė karomoji priemonė – intensyvi priežiūra, siekiant eliminuoti galimą kaltinamojo pasislėpimą bei apsaugoti visuomenę nuo naujų V. C. nusikalstamų veikų padarymo, bent jau šioje proceso stadijoje taip pat nebūtų pakankama ir negali būti taikoma. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodyta skunde, švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo klausimas glaustai yra apsvarstytas ir skundžiamoje nutartyje, taip pat joje nurodyti ir kaltinamojo argumentai, išdėstyti teismo posėdžio metu, t. y., kad jam galėtų būti skiriama intensyvi priežiūra ir (ar) užstatas.

18. Taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati V. C. galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių ar nacionalinių įstatymų reikalavimų. Priešinga išvada negali būti padaryta ir atsižvelgiant į skundo argumentus, kad kitiems kaltinamiesiems šioje ar kitose bylose yra skiriamos ir už suėmimą švelnesnės kardomosios priemonės ar, kad šioje byloje V. C. inkriminuojama nusikalstama veika padaryta ne įkalinimo įstaigoje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog kitiems asmenims šioje baudžiamojoje byloje (ar kitose baudžiamosiose bylose) pareikšti panašūs ar net analogiški kaltinimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija yra vienoda. Aplinkybė, jog asmenys kaltinami tų pačių nusikalstamų veikų padarymu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Taip pat ta aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką galimai padarė ne įkalinimo įstaigoje, pati savaime niekaip nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju V. C. turi būti taikoma ne pati griežčiausia, o švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas. Kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad būdamas laisvėje, V. C. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, jam pagrįstai yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

19. Skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia ir skunde nurodyta aplinkybė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, keitėsi byloje dalyvaujantis prokuroras. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžiuose dalyvavo prokurorė Agnė Stankevičiūtė arba prokurorė Marina Ridikienė. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia valstybinį kaltinimą toje pačioje byloje palaikyti skirtingiems prokurorams. Posėdžio metu aiškinantis šias aplinkybes, net ir kaltinamojo gynėjas patvirtino, jog prokurorai buvo ir yra susipažinę su bylos medžiaga.

20. Nei bendra V. C. taikomo suėmimo trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam pratęstas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgi ir yra adekvatūs kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, jo asmenybės pavojingumui, viešojo intereso užtikrinimui, o taip pat ir bylos eigai. Nepagrįstas skundo argumentas, kad ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama trečius metus. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2023 m. gegužės 19 d. gauta apygardos teisme, 2023 m. gegužės 23 d. perduota teisiamajam posėdžiui. Ir nors bylos nagrinėjimas iš esmės nuo 2023 m. birželio mėnesio iki 2023 m. rugsėjo 25 d. nebuvo pradėtas, teismo posėdžiai buvo atidedami pagrinde dėl kurio nors iš kaltinamųjų neatvykimo (taip pat buvo gautas ir kaltinamojo gynėjo prašymas atidėti teismo posėdį), tačiau apygardos teismui taikius procesines priemones, 2023 m. spalio 4 d. ir lapkričio 16 d. teismo posėdžiai įvyko, tačiau kitas teismo posėdis, numatytas 2023 m. gruodžio 21 d. 9.30 val. vėl neįvyko dėl kito kaltinamojo neatvykimo. Todėl daryti išvadą, kad teismas vilkina bylos nagrinėjimą pagrindo taip pat šiai dienai nėra.

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia būtinumo taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi kaltinamajam V. C. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.