- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- A6.-260-1129/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00038-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Grąžinti bylą iš naujo tirti.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. V.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad D. K. 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 19.30 val. į M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 eurų avansą už sutartą pirkti automobilį, tačiau iki šiol M. V. automobilio nepardavė, telefonu neatsiliepia, pinigų negrąžino, tokiu būdu M. V. sukčiavimo būdu įgijo svetimą, D. K. priklausantį, turtą – 50 eurų ir jais disponavo, padarydamas D. K. 50 eurų turtinę žalą.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija M. V. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį (Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, apie neatvykimo priežastis nepranešta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: 2020 m. gruodžio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3-4); el. paštu gautas M. V. prašymas administracinio nusižengimo protokolą surašyti jam nedalyvaujant ir baudą išdėstyti dalimis (b. l. 5-6); D. K. 2020 m. rugsėjo 27 d. protokolas-pareiškimas (b. l. 8-10); įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 11); 2020 m. spalio 13 d. nutarimas pripažinti D. K. nukentėjusiuoju dėl patirtos 50 eurų turtinės žalos (b. l. 12); skelbimo apie parduodamą automobilį, el. susirašinėjimo išrašai (b. l. 14-31); mokėjimo nurodymo Nr. 80020 išrašas, patvirtinantis, kad iš D. K. sąskaitos 2020-09-26 į M. V. sąskaitą buvo pervesta 50 eurų - avansas už parduodamą automobilį „VW SHARAN“ (b. l. 33); fotonuotrauka (b. l. 35); M. V. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad pažįstamam asmeniui, vardu Darius, nieko blogo nepagalvodamas, leido pasinaudoti savo sąskaita, nes šis nurodė, kad jis savo sąskaita naudotis negali dėl įsipareigojimų antstoliams, į sąskaitą gavo 50 eurų perlaidą, nesuprato, kodėl buvo parašyta už mašiną, nes jis tokiais dalykais neužsiima, gautus pinigus atidavė tam asmeniui, sau nieko nepasiliko, minėto asmens duomenų nurodyti negali, nežino, asmuo gali būti išvykęs į užsienį, savo sąskaitą atsidarė tam, kad galėtų gauti pinigus iš valstybės už individualią veiklą, tam, kad galėtų padėti mamai (b. l. 39); informacijos apie M. V. paieškos rezultatai (b. l. 40-42); gyventojų registro išrašas apie asmenį (b. l. 43); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad M. V. nusižengimo padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 43-44).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 108 straipsnyje nustatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tačiau pažymėtina, jog administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia: kad 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.
Tiriamoje situacijoje M. V. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad jis galimai sukčiaudamas pasisavino į jo banko sąskaitą D. K. pervestus pastarajam priklausančius 50 eurų kaip avansą už parduodamą automobilį, tačiau M. V. nors ir neneigia, kad į jo sąskaitą buvo pervesta 50 eurų, tačiau teigia, kad šiuos gautus pinigus perdavė kitam asmeniui, vardu Darius, sau nieko nepasiliko, apie šių pinigų paskirtį ar galimai vykdomą neteisėtą veiklą nežinojo (b. l. 39) – jokių objektyvių duomenų, galinčių neginčijamai paneigti M. V. nurodytas aplinkybes, nenustatyta.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinus visus surinktus duomenis, daroma išvada, kad nėra pakankamai objektyvių įrodymų, jog M. V. konkrečioje situacijoje suvokė, jog galimai sukčiavimo būdu buvo pasisavinti nukentėjusiajam D. K. priklausantys 50 eurų, t. y. M. V. veiksmuose nenustatyta tyčia pasisavinti svetimus pinigus, todėl konstatuotina, kad M. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties.
Tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad įvykis, dėl kurio buvo gautas pareiškimas, faktiškai buvo – D. K. 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 19.30 val. į M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 eurų avansą už sutartą pirkti automobilį, tačiau automobilio negavo, pinigai jam grąžinti nebuvo, taigi galimai sukčiaujant buvo pasisavinti D. K. priklausantys 50 eurų, todėl negalima padaryti neginčytinos išvados, jog visai nebuvo jokio įvykio, o jei buvo, tai šis nelaikytinas administraciniu nusižengimu, ar kad buvo be niekieno kaltės. Šiuo metu nėra nustatytas asmuo, kuris galimai sukčiavo D. K. atžvilgiu ir galimai pasinaudojo nepilnamečiu M. V., todėl nėra galimybės nustatyti ir jo kaltės. Tokiu atveju svarbu, kad įvykį tirianti institucija atliktų visus įmanomus veiksmus šiam asmeniui nustatyti, ir tik jei bus išnaudotos visos įmanomos galimybės tą padaryti, administracinio nusižengimo byla gali būti nutraukiama. Byloje būtina atlikti papildomą tyrimą, tikslu nustatyti su kuo bendravo M. V., kokiomis priemonėmis ar būdais vyko bendravimas, koks to asmens telefono numeris, kieno prašymu buvo įdėtas skelbimas dėl automobilio pardavimo, taip pat kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini), kokiu būdu ir kam M. V. perdavė pervestus pinigus ir kitas susijusias su šiuo įvykiu aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra esminių įrodymų trūkumų (nenustatytas asmuo, galimai padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje), kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.