Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. Š. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 29 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-260-348/2015 kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, tai yra kaltinamas tuo, kad 2013 metų vasarą subūrė organizuotą grupę, įtraukdamas į ją R. Š., A. Š. ir M. P. sunkiam nusikaltimui – turto prievartavimui padaryti ir tos grupės sudėtyje, prisiimdamas vadovo vaidmenį, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo ir organizuotos grupės narių naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, grasindamas prieš nukentėjusį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti turtą ir panaudodamas kitokią psichinę prievartą, o būtent:

Nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų kovo mėnesio, Švedijoje, Nykvarn mieste, veikdamas organizuotoje grupėje su R. Š., A. Š. ir M. P., neturėdamas teisėto pagrindo, pasinaudodamas 2013 m. vasarą įvykusių lažybų, iš kurių jokios prievolės neatsiranda (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.243 str.), tarp jo ir J. D. R. pretekstu, pasikeisdamas, skirtingų sudėčių grupėse, grasino panaudoti fizinį smurtą, t.y. apipilti sieros rūgštimi, peršauti kojas, sulaužyti rankas prieš J. R., J. D. R. ir kitus šeimos narius, sudeginti namus ir automobilius, ir psichologinį smurtą – „pakišti narkotikų“, vertė nukentėjusiuosius J. R. ir J. D. R. perduoti didelės vertės turtą – 100 000 Eur pinigų sumą už 2013 metų vasarą įvykusias ir pralaimėtas lažybas iš 100 000 Eur sumos tarp jo – R. Š. ir J. D. R. ir tokiu būdu:

2013 metų vasarą, tyrimo nenustatytą dieną, jis kartu su M. P. atvyko pas J. R. ir J. D. R. į jų darbovietę adresu Švedija, Nykvarn miestas, (duomenys neskelbtini), kur, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, kartu naudodami psichinę prievartą bei pasikeisdami kartu grasino panaudoti prieš nukentėjusiuosius J. R. ir J. D. R. fizinį smurtą, pareikalavo perduoti pinigus už pralaimėtas lažybas, tačiau nukentėjusiajai J. R. pareiškus, kad tai buvo tik juokai ir todėl pinigų nemokės, jis – R. Š. pareikalavo iš J. D. R. nupirkti ir perleisti jam kelioninį automobilį (treilerį) ne mažesnės nei 20 000 Eur vertės.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 metų vasarą, liepos – rugpjūčio mėnesį, tyrimo nenustatytą dieną, J. D. R. ir J. R. atsisakius vykdyti jo neteisėtus reikalavimus perduoti pinigus, jis kartu su M. P. atvyko pas nukentėjusius į namus adresu Švedija, Nykvarn miestas, (duomenys neskelbtini), ir kartu panaudodami psichinę prievartą, pasireiškusią šaukimu, gąsdinančio pobūdžio žodžių vartojimu bei žadėdami ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš J. R. ir jos šeimos narius, atvirai savo naudai reikalavo iš J. R. perduoti pinigus – 100 000 Eur, o vėliau į namus parvykus J. D. R., jis su M. P. psichinę prievartą nukreipė į J. D. R. pasireiškusią šaukimu, gąsdinančio pobūdžio žodžių vartojimu ir žadėdamas ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš J. D. R. ir jo šeimos narius, reikalavo iš nukentėjusiojo perduoti jam aukščiau minėtą pinigų sumą, tačiau J. D. R. atsisakė įvykdyti šį reikalavimą. Nukentėjusioji J. R. 2013 metais rugpjūčio mėnesį, išsigandusi grasinimų, vykdydama R. Š. neteisėtą reikalavimą perduoti pinigus – 100 000 Eur, Švedijoje, (duomenys neskelbtini), A. Š. perdavė automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 490 000 Švedijos kronų (56390,54 Eur), kuris registruotas bendrovės „Steelcraft Sweeden“ vardu, su rakteliais ir dokumentais.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 metų vasaros pabaigoje jis su R. Š., atvyko pas J. R. ir J. D. R. į darbovietę adresu Švedija, Nykvarn miestas, (duomenys neskelbtini), ir kartu naudojo psichinę prievartą, pasireiškusią šaukimu, grasinimu panaudoti fizinį smurtą, gąsdinančio pobūdžio žodžių vartojimu „jei neduosi pinigų turėsi didelių nuostolių, problemų“ bei grasino ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš J. R. ir jos šeimos narius, atvirai vėl savo naudai reikalavo iš J. R. perduoti pinigus – 100 000 Eur.

J. R., paveikta nesibaigiančių grasinimų, prieš ją naudojamos psichinės prievartos, bijodama dėl savo ir šeimos narių gyvybės bei tikėdamasi atgauti automobilį bei atsikratyti turto prievartautojų, 2013 m. spalio 4 d. pervedė R. Š. nurodymu 50 000 Švedijos kronų (5775,45 eurų) į G. Š., pastarojo sutuoktinės, AB SEB banko sąskaitą Lietuvoje.

2013 metų pabaigoje, tyrimo nenustatytu laiku, A. Š. vėl atvyko pas J. R. į namus, adresu Švedija, Nykvarn miestas, (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai toliau reikalavo iš jos perduoti R. Š. nurodymu 100 000 Švedijos kronų (11037,04 Eur) už pralaimėtas lažybas R. Š. kotedžo statybai.

2014 metų, vasario mėnesį, tyrimo nenustatytą dieną, adresu Švedija, Nykvarn miestas, Borrvägen 7, A. Š. su R. Š. vėl atvyko pas J. R., pastarasis – R. Š. išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir vėl reikalavo sumokėti už pralaimėtas lažybas.

Taip bendrais veiksmais R. Š. su kartu veikiančiais R. Š., A. Š. ir M. P., užvaldė didelės vertės turtą – automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 490 000 Švedijos kronų (56390,54 Eur) ir 50 000 Švedijos kronų (5775,45 Eur) ir tokiu būdu nukentėjusiesiems J. D. R. ir J. R. padarė 540 000 Švedijos kronų (62 165,99 Eur) turtinę žalą.

Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką gali tik išskirtinės priežastys. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių R. Š. paskirto suėmimo terminas turėtų būti pratęsiamas. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neatliko ir neketina atlikti jokių veiksmų, kurie trukdytų procesui.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Š. gynėjo advokato A. Čiupailos skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas pratęsdamas įtariamajam R. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kratos protokoluose, kitų proceso prievartos priemonių panaudojimo protokoluose, apklausų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje bylos medžiagoje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apygardos teismas įtariamajam R. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju R. Š. kaltinamas tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 3 dalyje, padarymu, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, veikiant pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Kaltinamajam gresianti griežčiausia laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. R. Š. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai, kadangi iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas. Be to, jis turi ryšių užsienyje (jis kaltinamas nusikaltimų užsienio valstybėje padarymu). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje R. Š. gali siekti išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės ir bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), o skundo argumentas, kad R. Š. yra susaistytas itin stipriais socialiniais ryšiais ir neturi motyvų bėgti (slėptis) nuo proceso, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip minėta, apygardos teismas įtariamajam R. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. R. Š. kaltinamas tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą. Be to, praeityje jis yra teistas. Iki sulaikymo kaltinamasis nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Įvertinus šias aplinkybes bei inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo vaidmenį, darytina išvada, kad kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai galimai susiję su lėšų gavimu iš nusikalstamų veikų. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, R. Š. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl atmestini skundo argumentai dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nepagrįstumo.

Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas pratęsti kaltinamajam R. Š. kardomąją priemonę – suėmimą. Pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. vasario 6 d. nutartimi išsprendus kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo termino, kuris buvo skaičiuojamas iki 2015 m. balandžio 29 d., pagrįstumo klausimą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas pašalintas, nesant duomenų, kad R. Š. imsis realių veiksmų paveikti nesulaikytus ir neapklaustus bendrininkus, t. y. trukdyti procesui. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo pripažintos nepagrįstomis ir dėl kurių buvo pašalintas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. Nepaaiškėjus naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų egzistavimą, minėtas suėmimo termino pratęsimo pagrindas šalintinas. Pažymėtina, kad pratęsiant paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nebūtina nustatyti visus suėmimo skyrimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalyje, pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas R. Š., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Apeliacinis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam R. Š. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. Š. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.