- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- ATP-324-337/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00285-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. (toliau – Pažeidėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono 2016 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino D. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams. D. S. nubaustas už tai, kad jis 2016-04-02 d., apie 08.45 val., (duomenys neskelbtini)., Utenos m., Utenos r. sav., vairavo R. G. priklausančią transporto priemonę AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas (0,50 promilių alkoholio (su alkotesterio paklaida) – lengvas neblaivumo laipsnis), ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir neskirti jam administracinės nuobaudos, t. y. prašo taikyti jam ATPK 30¹ str. Pažeidėjas teigia, kad priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas, pasak Pažeidėjo, neatskleidė bylos esmės, todėl priimtas sprendimas pripažintinas neteisėtu. Skunde nurodomos ATPK 126 str. 1 d., 257 str., 30 str., 30¹ str. nuostatos bei cituojamos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys, nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika administracinių teisės pažeidimų bylose. Skunde nurodo, kad pareigūnams atlikus visus formalumus, po valandos laiko, t. y. 9.45 val., buvo paleistas. Tuomet kreipėsi į VšĮ ,,Utenos ligoninė“, kur jam buvo paimtas kraujas alkoholio kraujyje kiekiui nustatyti. Pažeidėjas atkreipia dėmesį, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos atliktame tyrime specialistas nurodęs, jog 2016-04-02 10.08 val. paimtame D. S. kraujyje nustatyta 0,31 promilės etilo alkoholio. Taip pat skunde pažymima, kad jis neginčijo alkotesterio parodymų, alkoholį vartojo iš vakaro. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo prašymą apklausti R. G.. Pažeidėjas skunde atkreipia dėmesį, jog policijos pareigūnams yra žinoma alkotesterio ,,ALcotest 7510“ naudotojo instrukcija, kuri reglamentuoja alkotesterio naudojimo tvarką ir kurioje nurodyta, jog kiekvienam blaivumo testui turi būti naudojamas naujas vienkartinis antgalis, atliekant blaivumo testo procedūrą būtina įsitikinti, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių ir nerūkė bent dvi minutes. Be to, Pažeidėjas akcentuoja Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintą Formą Nr. 155-1/a ,,Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas“, kurios 20 punkte nurodyta, kad alkoholio kiekis nustatomas iškvepiamame ore būtinai išskalavus burną. Pažeidėjas teigia, kad tai yra esminiai reikalavimai pagrįsti mokslo tyrimais, o šių reikalavimų nepaisymas ir sudaro pagrindą kilti abejonėms dėl patikrinimo rezultatų patikimumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasak Pažeidėjo, yra pripažinęs, kad matavimo priemonės instrukcijos nepaisymas yra pagrindas nesiremti prietaiso parodymais ( LVAT nutartis administracinėje byloje N-444-766/2010).
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69 punkte nurodyta, kad policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena (p. 69.1).
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis Taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 p.).
Taigi, vadovaujantis minėtais teisės aktais tarnybiniame pranešime Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis F. L. nurodė, kad 2016-04-02 vykdant tarnybines pareigas, Utenos m., (duomenys neskelbtini)., 8.43 min sustabdė automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. S.. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkoholio matuokliu, buvo nustatytas 0.52 promilės girtumas. Tarnybiniame pranešime pareigūnas paminėjo, jog D. S. teigęs, kad iš vakaro apie 23 val. gėręs alaus. D. S. buvo surašytas ATP protokolas ir jis buvo nušalintas nuo vairavimo ( b. l. 9). Tai patvirtinta byloje esančiais duomenimis. Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad 2014 m. balandžio 2 d. 8.58 val., patikrinus D. S. girtumą (neblaivumą) prietaisu „Alcotest 7510“ matuoklis parodė 0,52 promilės (b. l. 7). Tą pačią dieną D. S. nuvyko į VšĮ Utenos ligoninę, kur jam 10.08 val. buvo paimtas biologinės terpės bandinys – kraujas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. S. kraujyje rasta 0,31 prom. etilo alkoholio (b. l. 19). Sutinkant su pirmos instancijos teismo sprendimu bei remiantis teismų praktika, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atliktas kraujo tyrimas bei jo metu nustatyti rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Juolab, kad iš Pažeidėjui surašyto 2016-04-02 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 89P-55985440-16 matyti, jog alkotesterio ,,Alkotest 7510 Nr. ARHJ0202“ nustatytą 0,52 promilės girtumą sumažinus galima 0,02 procentų paklaida, girtumas patikrinimo metu 8.58 val. buvo ne mažiau kaip 0,50 promilės, tai yra viršijo leistiną 0,4 promilės neblaivumo laipsnį. Pažeidėjas skunde tvirtina, kad jo kraujyje aptiktas alkoholio kiekis neviršijo leistiną normą, kas nustatyta ir minimoje specialisto išvadoje. Tačiau, teismo vertinimu, minima specialisto išvada tik patvirtina, jog Pažeidėjas automobilį vairavo neblaivus. Kadangi, 2016 m. balandžio 2 d. 8.58 val. pareigūnams sustabdžius patikrinimui alkotesteriu D. S. iškvėptame ore nustatyta 0,52 prom. (be paklaidos) alkoholio koncentracija, o vadovaujantis metodinėmis rekomendacijomis ir apskaičiavus pagal Vidmarko formulę, taikant palankiausią Pažeidėjui skaičiavimo būdą jo kraujyje tikrinimo alkotesteriu metu turėjo būti ne mažiau 0,48 proc. etilo alkoholio. Etilo alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja - sutinkamai su Vidmarko formule, suaugusio vyro organizme ramybės būsenoje per l val. vidutiniškai oksiduojasi nuo 0,15 prom. iki 0,2 prom. alkoholio (per l min. oksiduojasi apie 0,0025 prom. alkoholio). Taigi, abejoti minimo alkotesterio patikros metu nustatytais duomenimis nėra pagrindo, kadangi ir alkoholio koncentracija tirtame kraujyje iš esmės patvirtino alkotesterio rodmenis. Skunde Pažeidėjas nurodo, kad buvo pažeistos alkotesterio patikros taisyklės, t. y. nebuvo įsitikinta, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė 15-20 minučių ir nerūkė bent dvi minutes. Šis skundo teiginys nepagrįstas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Pažeidėjas paaiškinime teigė vartojęs alkoholį iš vakaro, t. y. 2016-04-01 apie 23 val., o apie tai, kad buvo valgęs ar gėręs betarpiškai prieš tikrinimą jis pareigūnams nenurodė ir dėl to atidėti tikrinimą atitinkamam laikui nebuvo pagrindo.
Be to, Pažeidėjas skunde teigia, kad jam apylinkės teismas turėjo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Minimo straipsnio nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu ir konstatuoja, jog skirdamas baudą apylinkės teismas atsižvelgė į Pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir paskyrė ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Įvertinus visas bylos aplinkybes konstatuotina, kad mažesnio dydžio baudos paskyrimas ar, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, neskyrimas būtų nepagrįstas, todėl darytina išvada, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.