Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. E. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą taikyti D. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. E. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutine 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis – vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 28 d.

2. Komisija 2018 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 93-478 taikyti nuteistajam D. E. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje sprendė, kad Komisijos nutarimas nepakankamai pagrįstas, motyvuotas, todėl atsisakė tvirtinti šį nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. E. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. E. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau tam, kad D. E. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.

9. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir (arba) jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, jog laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.

10. Visų pirma kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog abejonių kelia taip pat ir vieno iš būtinųjų formalių lygtinio paleidimo klausimo svarstymo pagrindų nustatymo pagrįstumas. Pažymėtina, jog būtina sąlyga svarstyti asmens galimybę taikyti lygtinį paleidimą – asmuo turi būti įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau nagrinėjamu atveju tokiai išvadai duomenų nepakanka. Kaip matyti iš paties Komisijos nutarimo, ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo metu 2018 m. kovo 8 d. komisijai nutarus netaikyti D. E. lygtinio paleidimo, Komisija nuteistajam pateikė šias rekomendacijas: nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų; ieškotis galimybių įsidarbinti pataisos namuose; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nors nutarime teigiama, jog nuteistasis įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, tačiau tokia išvada kelia pagrįstų abejonių, nes, kaip matyti, nurodyta, jog nuteistasis nebuvo įdarbintas. Pažymėta, jog asmuo neįdarbintas dėl sveikatos problemų. Nurodoma, jog buvo pateikta medicininė pažyma, tačiau, kaip nurodė apylinkės teismas, nuteistojo asmens byloje yra 2018 m. rugpjūčio 9 d. medicininiame pažymėjime dėl nuteistojo sveikatos būklės, jokių rekomendacijų dėl galėjimo ar negalėjimo dirbti tam tikrą darbą nėra. Be to, pažymėjimas pateiktas tik rugpjūčio mėnesį, t. y. prieš pat Komisijos posėdį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog iš tiesų tinkamai buvo vykdoma Komisijos rekomendacija ieškoti galimybių įsidarbinti pataisos namuose.

11. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, jog šiuo metu pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra tokia, kuri leistų pagrįstai manyti, kad jis nebenusikals ir būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. D. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama 27 balais ir patenka į žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupę, apeliantas atlikdamas bausmę skatintas keturis kartus, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau šių aplinkybių spręsti, kad būdamas lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra šiuo metu sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals, nepakanka.

12. Apygardos teismo nuomone, šiuo metu vertinant galimybę lygtinai paleisti nuteistąjį, kuris atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą ir du sunkius nusikaltimus, būtina vertinti jo pastangas sėkmingai integruotis laisvėje, požiūrį į savo nusikalstamos veikos pasekmes, savo padarytos veikos vertinimą, iš ko būtų galima spręsti, jog mąstymas ir elgesys iš tiesų yra pasikeitęs ir leidžiantis tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau šiuo metu duomenų tokiai išvadai nepakanka.

13. Viena iš pagrindinių sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra gebėjimas savarankiškai užsitikrinti lėšų pragyvenimui legaliais būdai, tačiau byloje esantys duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis tam dėtų pakankamas pastangas. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos galima spręsti, jog nuteistasis šiai situacijai pakeisti nededa jokių pastangų. Visų pirma, didelį susirūpinimą kelia pats nuteistojo požiūris į darbą. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis sutiko dirbti pataisos įstaigoje, tačiau įdarbintas nebuvo. Jo požiūris į darbą apibūdinamas kaip neapibrėžtas, be to, jau anksčiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai abejoti teigiama nuteistojo darbine motyvacija. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis dėtų pastangas susirasti nors kokį darbą pataisos įstaigoje, kad iš tiesų parodytų, jog jis motyvuotas dirbti. Be to, sėkmingai darbinei veiklai ypač svarbu ir tam tikros specialybės turėjimas, tačiau nuteistasis neturi jokios specialybės, kas taip pat apsunkina realias įsidarbinimo laisvėje galimybes, ir nerodo jokių realių pastangų ją įgyti. Bausmę atlieka jau keletą metų, tačiau pataisos įstaigoje nesimoko. Todėl, nors ir nurodoma, jog nuteistasis pateikė pažymą, jog turėtų galimybę įsidarbinti laisvėje, tačiau visos paminėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių realiomis tokio įsidarbinimo galimybėmis bei sėkminga darbinės veiklos tąsa įsidarbinus. Be to, kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių vis dar nurodomas nuteistojo elgesio/strategijų pasirinkimas, neįvertinant galimų pasekmių. Būtent šios aplinkybės savo neigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo galimybės persveria apelianto skunde nurodytas aplinkybės – drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, ir pagrindžia išvadą, jog šiuo metu nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčiai dar nepakankami pagrįstai spręsti, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Juo labiau, jog šiuo metu didžiąją daugumą (22) iš D. E. nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų (27) sudaro būtent kintantys (dinaminiai) balai, kuriuos nuteistasis vis dar gali keisti savo elgesiu. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su teismo išvada, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistasis D. E. laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo D. E. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.