Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015-08-04, 01.05 val., Kauno r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 103,00 km vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,04 promilės neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-11-24 nutarimą ir priimti naują nutarimą. Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą T. K. paskirti administracinę nuobaudą – 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės automobilio „Audi 80“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Nurodo, jog pažeidėjas ankščiau jam skirtų baudų nemokėjo, kas, skiriant nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, nebuvo įvertinta ir apie ką teismas nutarime nepasisakė. Aplinkybės, jog T. K. baudų nemoka, yra nedirbantis ir apskritai duomenų apie jo buvusias darbovietes nėra, leidžia prieiti prie pagrįstos išvados, jog asmuo yra nemokus arba tokios jo galimybės labai ribotos, todėl nuobaudos savalaikis ir tinkamas vykdymas mažai tikėtinas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Skundžiamu atveju transporto priemonės savininkas elgėsi neatsakingai. Byloje esantys duomenys apie tai, kad P. G. priklausanti transporto priemonė buvo valdoma ir paimta neteisėtai prieš jo valią, teismo buvo vertinami preferenciškai. Apsiribojimas vien faktu, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, neleidžia pagrįstai manyti, jog skundžiamu atveju buvo įgyvendintas teisingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės savininkas P. G. su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra susieti jų lengvabūdiško gyvenimo būdo. Teisminio bylos tyrimo metu transporto priemonės savininkas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo davė priešingus parodymus, nurodė priešingas aplinkybes dėl transporto priemonės perėjimo T. K. žinion. Teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus ir rinkti įrodymus, nesiėmė veiksmų prieštaravimams pašalinti konstatavęs, jog P. G. priklausantis automobilis buvo paimtas neteisėtai, prieš jo valią, nes dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau skundžiamu atveju privalomai turėtų būti vertinami P. G. veiksmai. Nepagrįstas numanymas ir pasitikėjimas kitais asmenimis neatleidžia nuo jo, kaip transporto priemonės savininko, atsakomybės būti budriam ir atsakingai elgtis su savo turtu patikint jį tretiesiems asmenims. Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal baudžiamąjį įstatymą dėl P. G. priklausančio automobilio yra kvestionuotinas. Pagrįstų abejonių kelia tai, kad KET pažeidimą T. K. padarė 2015-08-04 01.05 val., o transporto priemonės pasigesta tik 2015-08-05 ryte. Ši aplinkybė tiesiogiai susijusi su teismų praktikoje suformuota išimtimi sprendžiant klausimą dėl tretiesiems asmenims priklausančio turto, kai jis buvo teisės pažeidimo įrankis ar priemonė, konfiskavimu. Taigi apeliaciniame skunde manoma, jog pagrindo neskirti alternatyvios nuobaudos (apie arešto skyrimo pagrindus buvo aptarta aukščiau) tik dėl to, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl P. G. priklausančio automobilio vagystės, nėra.

Apeliacinio skundo autorius teigia, kad abejonių kelia ir aplinkybė, jog P. G. sveikatos būklė tikėtina neatitinka vairuotojams keliamų sveikatos reikalavimų. Nėra duomenų ir tokie duomenys nerinkti, nevertinti ar P. G. apskritai jam priklausančia transporto priemone pats naudojasi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-575-1742/2008). Tačiau nepaisant to, savininkas gali reikalauti atlyginti žalą iš teisės pažeidimą padariusiojo daikto valdytojo ar naudotojo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-575-3392/2011 ir Nr. N-261-4717/2011).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tame tarpe ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), šiuo atveju teismas. Taigi remiantis minėta nuostata, pirmos instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis, 257 straipsnis, 284 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, jog T. K. administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal ATPK 129 straipsnį. Minėtas straipsnis numato, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Skundžiamame 2015-11-24 nutarime Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, įvykio aplinkybes, taikyti transporto priemonės konfiskavimą yra netikslinga. Tačiau teismas tik deklaratyviai nurodė, jog taikyti transporto priemonės konfiskavimą yra netikslinga ir nenurodė, jokių motyvų. Atkreipiamas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K. parodė, jog kaimynas P. G. davė savo automobilį, automobilio dokumentus ir raktelius, nes jam turėjo nupirkti alkoholinių gėrimų. Tuo tarpu pats P. G. parodė, kad T. K. pažįsta iš matymo, su juo nebendrauja, kokiu būdu jis paėmė iš jo automobilį ir raktelius – nežino. Pamatęs, kad kieme nėra jo automobilio, apie automobilio vagystę pranešė policijai. Taigi matyti, kad T. K. ir P. G. parodymai yra prieštaringi ir tarpusavyje nesutampa. Esant prieštaravimams tarp T. K. ir P. G. parodymų, teismas privalėjo juos pašalinti ir pagrįstai motyvuoti dėl ko vieni duomenys pripažįstami įrodymais, o kiti atmetami. Tačiau teismas šių prieštaravimų nepašalino. Vien ta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK prašydamas pateikti informaciją ar yra atliekamas tyrimas dėl P. G. priklausančio automobilio „Audi 80“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės, nerodo pakankamo teismo aktyvumo. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus pateiktas raštas, kuriame nurodoma, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl P. G. priklausančio automobilio vagystės, ir nesant byloje priimto procesinio sprendimo, tai nepatvirtina fakto, kad automobilis buvo pavogtas ir negali būti laikomas neginčijamų įrodymu.

Be to, Kauno apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą T. K., vertino tai, kad jis turi galiojančių nuobaudų, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių nenustatyta ir skyrė baudą, numatytą ATPK 129 straipsnio sankcijos ribose. Tačiau teismas nevertino pažeidėjo asmenybės, ką numato ATPK 30 straipsnio nuostatos. Skundžiamame nutarime nėra įvertinta aplinkybė, jog T. K. legalaus darbo ir pajamų neturi, jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Todėl konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas neišsiaiškino ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, turinčių įtakos tinkamam nuobaudos paskyrimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.