Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Kalėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas ir jo patikslinimas, kuriuose prašoma: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2021 m. liepos 25 d. sprendimą (skunde neteisingai nurodyta nutarimas) Nr. 2S-2747; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Alytaus pataisos namų komisija, patarianti direktoriui skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistųjų teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais (toliau – Komisija), apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą ir įvertinusi dokumentinę medžiagą, 2021 m. balandžio 30 d. pasiūlė Alytaus pataisos namų direktoriui teikti Kalėjimų departamento direktoriui siūlymą dėl nuteistojo A. N. perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus (b. l. 7). Alytaus pataisos namų direktorius 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 8-3497 nuteistąjį informavo, kad jo prašymas dėl perkėlimo tenkintas ir jo eilės numeris Nuteistųjų, siūlomų perkelti į Pusiaukelės namus sąraše yra pirmas (b. l. 5-6). Marijampolės pataisos namų direktorius 2021 m. birželio 1 d. pateikė siūlymą Kalėjimų departamentui dėl pareiškėjo perkėlimo į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę (b. l. 61-62).

Pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

Pagal to paties straipsnio 6 dalį teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Pagal Aprašo 3 punktą į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį; turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Aprašo 6 punktas įtvirtinta, kad įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo į pusiaukelės namus priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): 6.1. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; 6.2. socialinio tyrimo išvadą; 6.3. nuteistojo prašymą perkelti į pusiaukelės namus bei sutikimą atskleisti asmens duomenis; 6.4. nuteistojo sutikimą dirbti pusiaukelės namų pasiūlytą darbą arba kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už pataisos įstaigos ribų; 6.5. duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; 6.6. informaciją apie ankstesnius teistumus, bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą; 6.7. nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę kopiją arba išrašą (tik tuo atveju, jei komisija neturi galimybės susipažinti su nuteistojo asmens byla); 6.8. informaciją apie bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, gautus paskatinimus; 6.9. žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.); 6.10. galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; 6.11. kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą. Aprašo 6 punkte nurodyta dokumentinė medžiaga pateikiama pataisos įstaigos, kurioje veikia pusiaukelės namai, direktoriui (Aprašo 7 punktas). Pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus. Pagal Aprašo 10 punktą, komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: 10.1. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 10.2. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 10.3. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai; 10.4. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai. Nuteistasis, dėl kurio perkėlimo į pusiaukelės namus drausmės komisija priėmė Aprašo 10.1 arba 10.3 papunktyje nurodytą sprendimą, įrašomas į Nuteistųjų, siūlomų perkelti į pusiaukelės namus, sąrašą (toliau – Sąrašas). Į Sąrašą nuteistieji įrašomi eilės tvarka, atsižvelgiant į jų prašymų perkelti į pusiaukelės namus pateikimo datą (Aprašo 12 punktas). Pataisos įstaigos direktorius, esant pusiaukelės namuose laisvai vietai, įgyvendina drausmės komisijos Aprašo 10.1 papunktyje nurodytą sprendimą, priimdamas įsakymą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus (Aprašo 13 punktas). Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas drausmės komisijos Aprašo 10.3 papunktyje nurodytą sprendimą, esant pusiaukelės namuose laisvai vietai, pateikia Kalėjimų departamento direktoriui teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus ir nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą projektą, kuris turi būti suderintas pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir pataisos įstaigos į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis teikiamas perkelti, vadovų (Aprašo 14 punktas). Pagal aprašo 17 punktą, Kalėjimų departamento direktorius, tenkindamas teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, priima nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą. Kalėjimų departamento direktorius, nusprendęs netenkinti teikimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, priima motyvuotą sprendimą dėl nuteistojo neperkėlimo į kitą pataisos įstaigą (Aprašo 18 punktas).

Byloje nustatyta, kad Alytaus pataisos namų Komisija, įvertinusi jai atsiųstą dokumentinę medžiagą, 2021 m. balandžio 30 d. priėmė Aprašo 10.3 papunktyje nurodytą sprendimą teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį A. N. iš Marijampolės pataisos namų į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus. Alytaus pataisos namų direktorius Komisijos siūlymui pritarė ir įrašė pareiškėją į Sąrašą, eilėje Nr. 1. Marijampolės pataisos namų direktorius su 2021 m. birželio 1 d. Teikimu kreipėsi į Kalėjimo direktorių siūlydamas perkelti pareiškėją į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus, tačiau Kalėjimo departamentas ginčijamu Sprendimu Teikimui nepritarė.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14).

Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus pataisos namų Komisijos vertinimu, pareiškėjas prašymo priimti į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus pateikimo metu atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalyje sąlygas. Nustatyta, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę drausmine tvarka nebaustas, siekia laikytis pataisos namų tvarkos ir taisyklių, dirba, motyvuotas tinkamai elgtis, skatintas septynis kartus. Paskutinį kartą skatintas 2020 m. lapkričio 10 d. už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą – perkeltas iš paprastosios grupė į lengvąją grupę. Marijampolės pataisos namuose nuo 2020 m. gegužės mėnesio dirba kirpėju. Pareiškėjas geba bendrauti, užmegzti kontaktus, geba įvardinti savo silpnąsias ir stipriąsias sritis, savivartė adekvati, pozityvi, supranta poreikį turėti pripažintas vertybes. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (45 balai), nuobaudų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje pareiškėjas laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismo vertinimu, atsakovo atsisakymo tenkinti Teikimą motyvavimas nėra išsamus ir pakankamas. Atsisakymą tenkinti Teikimą perkleti pareiškėją į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus atsakovas iš esmės grindė pareiškėjo elgesiu iki pradedant atlikti bausmę, vertindamas padarytos nusikalstamos veikos sunkumą. Ginčijamame Sprendime nenurodyta kada ir kokius konkrečius teismo apribojimus pareiškėjas pažeidė nuosprendžių vykdymo metu, kada lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Nėra detalizuotos Sprendime minimos aplinkybės dėl pareiškėjo prisidėjimo prie naujos nusikalstamos veikos atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose. Teismas pažymi, kad pagal Teikime nurodytas aplinkybes, pareiškėjas bausmę atlieka nuo 2018 m. lapkričio 13 d., į Marijampolės pataisos namus iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atvyko 2020 m. kovo 10 d. Teikime ir kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų, jog nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki ginčijamo Sprendimo priėmimo (2021 m. liepos mėnesio) būtų bausmę atlikęs ir Alytaus pataisos namuose. Teikime taip pat nėra jokių duomenų, kad nuo bausmės atlikimo pradžios (2018 m.). pareiškėjas būtų pažeidęs Sprendime minimus nuosprendžių apribojimus ir/ar padaręs naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas apsiribojo iki paskutinės nusikalstos veikos padarymo priežasčių nurodymu, tačiau jų neindividualizavo, taip pat nevertino nuteistojo elgesio įkalinimo bausmės atlikimo metu, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos ir kitų Apraše nurodytų aplinkybių visumos. Atsakovas konkrečiai nenurodė ir nedetalizavo dėl kokių konkrečių priežasčių pareiškėjo pažanga nėra akivaizdi ir stokoja neginčijamų argumentų. Teismas pažymi, kad tiek Alytaus pataisos namų, tiek Marijampolės pataisos namų pareiškėjas jo bausmės atlikimo laikotarpiu charakterizuotas teigiamai, drausime tvarka nebaustas, skatintas, sėkmingai vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, bausmės atlikimo vietoje dirba. Atsakovas, nepritardamas Teikimui ir konstatuodamas, jog pareiškėjo pažanga nėra pakankamai ir stokoja neginčijamų argumentų, privalo pateikti aiškius ir išsamius, kuriais grindžiama tokia išvada. Vien abstraktaus pobūdžio teiginių apie iki bausmės atlikimo pradžios nenurodytu laikotarpiu pareiškėjo atilikus veiksmus, aptartai išvadai pagrįsti nepakanka.

Atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad skundžiama Kalėjimų departamento Sprendimas, kuriuo atsakovo teigimu įformintas ir atsisakymas tenkinti Teikimą dėl pareiškėjo perkėlimo ir kartu atsakyta į pareiškėjo 2021 m. birželio 15 d. skundą (prašymą), neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir tinkamai jį motyvuoti. Teismas pažymi, kad sprendimas nepritarti teikimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus ir prašymo (skundo) nagrinėjimas yra dvi skirtingos procedūros, kurių tapatinti ar pajungti į vieną nėra pagrindo. Be to, nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Sprendimo turinio neįmanoma išskirti, kurioje dalyje atsakoma į pareiškėjo skundą, o kurioje įformintas sprendimas nepritarti Teikimui dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus. Esant šioms aplinkybėms naikintinas visas ginčijamas Sprendimas ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu, atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo, įvertinant dokumentinę medžiagą, surinktą nagrinėjant pareiškėjo prašymą, Komisijos siūlyme bei Teikime nurodytas aplinkybes ir priimti naują sprendimą (nutarimą dėl perkėlimo arba motyvuotą sprendimą netenkinti teikimo dėl perkėlimo) bei apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų pažeidus, pareiškėjo teigimu, garantuojamą teisę būti perkeltam į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas Sprendimas iš esmės panaikintas dėl neatitikties VAĮ nuostatoms (išsamumo ir motyvų trūkumo), todėl atsakovas įpareigotas iš naujo įvertinti dokumentinę medžiagą, surinktą nagrinėjant pareiškėjo prašymą, Komisijos siūlyme bei Teikime nurodytas aplinkybes, ir priimti naują sprendimą (nutarimą dėl perkėlimo arba motyvuotą sprendimą netenkinti teikimo dėl perkėlimo). Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, jog dėl panaikinto Sprendimo pareiškėjui padaryta neturtinė žala. Nors pareiškėjas teigia, kad patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nes tikėjosi, jog bus perkeltas į pusiaukelės namus, o ginčijamu Sprendimu ši jo teisė buvo pažeista, tačiau teismas pažymi, jog viena ta aplinkybė, kad pareiškėjas atitinka BVK nustatytas sąlygas, kurioms esant nuteistasis gali būti perkeliamas į pusiaukelės namus, neįpareigoja Kalėjimų departamento besąlygiškai pritarti Teikimui. Kaip jau minėta, būtent Kalėjimų departamentas turi diskrecijos teisę priimti tiek teigiamą, tiek motyvuotą neigiamą galutinį sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo, net ir esant palankioms Komisijos išvadoms ir pataisos namų direktoriaus teikimui. Taigi, pareiškėjas turėtų suprasti, kad teigiama charakteristika ir Teikimas besąlygiškai neįpareigoja Kalėjimų departamento perkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus, t. y. negarantuoja nuteistajam palankaus sprendimo. Teismo įpareigojimas priimti naują sprendimą taip pat nereiškia atsakovo įpareigojimo priimti pareiškėjo pageidaujamo (jam palankaus) sprendimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjo teisė būti perkeltam į pusiaukelės namus buvo pažeista. Pareiškėjas taip pat nenurodė, o teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas būtų patyręs tokio intensyvumo išgyvenimus, kuriuos būtų galima įvertinti pinigais. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimo. Bylos duomenimis, pareiškėjas už skundą sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio (b. l. 15). Pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, tačiau atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo žyminiu mokesčio neapmokestinamas, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 30 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. N. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 25 d. sprendimą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 2S-2747.

Įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iš naujo išspręsti klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo ir priimti naują sprendimą (nutarimą dėl perkėlimo arba motyvuotą sprendimą netenkinti teikimo) bei apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjui A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 288697120) 30 (trisdešimt) eurų žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.