Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-4122-667/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
1-4122-667/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40945-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-4122-667/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40945-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2017 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - 2 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per 1 mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 2. 2017 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto. Subendrinus su 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 40 parų arešto, bausmę atliko 2018 m. gegužės 7 d.,

kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 21.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, kieme, abipusio konflikto metu tyčia abiem rankom griebė savo sutuoktinei I. P. už kaklo, smaugė, po ko abiem įbėgus į šio namo butą Nr. (duomenys neskelbtini), jis I. P. tyčia trenkė tris kartus į kairę ranką, vieną kartą spyrė į dešinę koją, po ko, sugriebęs viena ranka už kaklo, smaugė, tuomet sugriebė ranka už plaukų ir tris kartus trenkė I. P. galvą į grindis, po to stūmė I. P., ko pasėkoje ji atsitrenkė į sieną, tuomet vėl sugriebęs už kaklo smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairio žando srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairio žasto srityje.

Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su sutuoktine I. P. gyveno (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė išėjo iš namų ir apsigyveno pas savo tėvą, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Jis sutuoktinės ieškojo ir 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 21.00 val. būdamas neblaivus nuvažiavo į jos tėvo namus ir rado I.. Jis I. prašė grįžti į namus, tačiau ji pasakė, kad negrįš, tarp jų žodis po žodžio įsiplieskė konfliktas. Po ko jis I. sudavė smūgius. Nepamena, kad prieš I. būtų smurtavęs kieme, jis tik pamena, kad sudavė jai smūgius jos tėvo namuose. Tikrai neprisimena, kad trenkė jai, kad smaugė, tačiau visų aplinkybių neatsimena dėl girtumo ir galimai dėl apimto didelio įsiūčio. Labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, I. jau atsiprašė. Sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

- nukentėjusiosios I. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. išvyko iš namų, (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena su savo sutuoktiniu M. P., kadangi tarp jų įvyko žodinis konfliktas. 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 21.00 val. jai būnant pas tėvus namuose adresu (duomenys neskelbtini), ji paskambino M. P. ir pasakė, kad nori su juo susitikti ir pakalbėti. Po kiek laiko išgirdo, kaip namo kieme jos vyras rėkė: ,,išlįsk į lauką“. Pro langą pamatė, kad lauke stovi M. P.. Išėjusi į kiemą su M. pradėjo kalbėti. M. jos prašė grįžti į namus (duomenys neskelbtini). Ji atsakė, kad grįš namo kitą dieną. M. dar kelis kartus prašė grįžti, tačiau ji griežtai pasakė, kad negrįš. Tuomet M. P. supyko ir pasidarė agresyvus. Ji pasakė, kad jis grįžtų namo. Tada M. P. abiem rankom griebė jai už gerklės ir pradėjo ją smaugti. Jai pradėjo trūkti oro, todėl ji pradėjo spardytis, jog jis patrauktų rankas jai nuo kaklo. Pradėjus rėkti, į kiemą išėjo kaimynas, kuris gyvena antrame bute. Tada M. ją paleido. Kaimynas pasakė, kad jeigu M. neišeis gražiuoju, jis iškvies policiją. M. nieko neatsakė ir išėjo. Tada ji nuėjo į savo tėvų butą. Praėjus kelioms minutėms ji išėjo į kiemą parūkyti. Ten pamatė M., kuris bandė pagriebti už rankos, tačiau ji įbėgo į namą ir atrakinusi buto duris įbėgo vidun. M. įbėgo iš paskos į butą ir pradėjo bute rėkti, kad ji grįžtų namo. Pasakius, kad aš negrįš, M. 3 kartus didžiajame kambaryje smūgiavo jai į kairiąją ranką, tada 1 kartą smūgiavo į dešinę koją, tuomet ne mažiau 1 karto spyrė kairiąja koja jai į dešinę koją. Ji, siekiant išvengti smūgių, nukrito ant žemės. Nukritus M. nustojo ją mušti, todėl ji vėl atsistojo. Kuomet atsistojo ir pasakė M., kad jis išeitų, M. agresyviai liepė jai grįžti namo. Tai pasakęs, M. vėl pradėjo ją smaugti. Ji ėmė priešintis ir išsilaisvino iš jo. Tuomet M. griebė jai kaire ranka už plaukų ir 3 kartus trankė galvą į žemę. Kuomet ją paleido, ji pasakė, kad iškvies policiją ir rašys pareiškimą. M. P. pasakė, kad nerašytų pareiškimo ir ją pastūmė. Ji atsitrenkė į sieną ir M. vėl priėjęs prie jos vėl pradėjo ją smaugti kairiąja ranka. Ji vėl padėjo priešintis ir išsilaisvino. Tada pasiėmė mobilųjį telefoną ir surinko bendrąjį pagalbos numerį 112. M. atėmė iš jos telefoną ir pradėjo prašyti, kad nekviestų policijos. Ji prašė išeiti gražiuoju, tačiau M. pradėjo man grasinti, sakydamas, jog ją užmuš, kad jai nebus ramybės ir ją pagaus. Neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 12–13, 22);

- 2018 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvada Nr. G2658/2018(02), kurioje I. P. konstatuota odos nubrozdinimai kairio žando srityje, poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 21);

- I. P. protokolu - pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad sutuoktinis M. P. prieš ją panaudojo fizinį smurtą (b. l. 6–7);

- savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo I. P. pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti ant nukentėjusiosios I. P. kūno esantys sužalojimai (b. l. 16–19).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis M. P. smurtavo savo šeimos narės – žmonos I. P. atžvilgiu: abipusio konflikto metu tyčia abiem rankom griebė jai už kaklo, smaugė, po ko abiem įbėgus į šio namo butą Nr. 3, jis I. P. tyčia trenkė tris kartus į kairę ranką, vieną kartą spyrė į dešinę koją, po ko, sugriebęs viena ranka už kaklo, smaugė, tuomet sugriebė ranka už plaukų ir tris kartus trenkė I. P. galvą į grindis, po to stūmė I. P., ko pasėkoje ji atsitrenkė į sieną, tuomet vėl sugriebęs už kaklo smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairio žando srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairio žasto srityje. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios I. P. parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

M. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – viešaisiais darbais ir jos dydžiu (b. l. 91).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

M. P. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, bausmę atliko 2018 m. gegužės 7 d., nusikalto teistumui neišnykus (b. l. 71–79), baustas administracine tvarka (b. l. 66–70), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi 2017 m. sausio 4 d. (b. l. 82), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 81), pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvadą M. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 87).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, nustatant bausmės dydį didesnę, nei prašo prokuroras, nes bausmė neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai atsižvelgiant į tai, kad nusikalto teistumui neišnykus, nepraėjus nei 4 mėnesių nuo subendrintos arešto bausmės atlikimo, tokiu būdu nebūtų pasiekti baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Nukentėjusioji I. P. pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalo sudaro fizinis ir emocinis skausmas. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl sveikatos sutrikdymo ji kentėjo skausmą, buvo nuolatinėje įtampoje ir baimėje, ją kankino nemiga. Jos psichologinė sveikata pablogėjo, vartojo vaistus, dėl ko tapo apslopinta ir vangi, negalėjo pasirūpinti vaikais. Kaltinamasis M. P. su nukentėjusiosios I. P. pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, pasižada jį atlyginti iki 2019 m. gegužės 26 d. (b. l. 89).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis smurtą naudojo savo šeimos narės atžvilgiu, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, kas neabejotinai pripažintina neturtine žala. Teismo vertinimu, 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per pakankama, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti, kas atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. P. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

M. P. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius