Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-12-08 · Administracinė byla Nr. A-4300-789/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
A-4300-789/2021
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00194-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Milda Vainienė
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-4300-789/2021Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00194-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu E. H. S. D. prisistačiusiam asmeniui,jo atstovui advokatui D. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjai N. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu E. H. S. D. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą (duomenys neskelbtini) piliečiu E. H. S. D. prisistačiusiam asmeniui taikomo sulaikymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti sulaikymą, taikomą (duomenys neskelbtini) piliečiu E. H. S. D. prisistačiusiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis).

2. Teikime pareiškėjas nurodė:

2.1. 2021 m. liepos 25 d. apie 11 val. į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritoriją iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką pėsčiomis neteisėtai atėjo keturi (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantys asmenys. Tarp jų buvo ir Užsienietis. Jis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. 2021 m. rugpjūčio 10 d. apklausus Užsienietį paaiškėjo, kad jo dokumentai liko (duomenys neskelbtini), ten juos iš Užsieniečio atėmė. Užsienietis nepatyrė jokių grėsmių (duomenys neskelbtini). Užsienietis išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes norėjo finansiškai padėti savo šeimai, kadangi jis yra vienintelis vyras šeimoje. Jis nori vykti į (duomenys neskelbtini), kurioje yra jo draugai ir teta, dirbti ir padėti savo šeimai. Atvykęs į Lietuvos Respubliką iš karto neprašė prieglobsčio, nes norėjo vykti į (duomenys neskelbtini).

2.2. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Užsienietis VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. A20-1373-522/2021, Užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

2.3. 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. A-3957-415/2021 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.4. 2021 m. spalio 20 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą Nr. 21S32764 Užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti į kilmės šalį. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po sulaikymo, neturėjo asmens dokumentų, Departamento priėmė neigiamą sprendimą jo atžvilgiu, darytina išvada, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaiso teisės aktų. Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas, todėl, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

2.5. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Departamentas jau yra priėmęs sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, todėl Departamento sprendimo vykdymas yra įmanomas tik sulaikius Užsienietį. Visa Centro teritorija nėra stebima ir saugoma, kadangi tam nėra nei poreikio, nei galimybės (teritorija yra pakankamai didelė), judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Jei Užsieniečio atžvilgiu bus pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre ir išliks didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais.

3. Užsienietis prašė teikimą atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublika yra jo tranzito šalis. Galutinis tikslas yra (duomenys neskelbtini), kurioje yra Užsieniečio draugai ir teta, jis nori ten dirbti ir padėti savo šeimai.

II.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimu Centro teikimas buvo patenkintas ir Užsieniečiui taikomo sulaikymo Centre terminas buvo pratęstas iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas dėl jo padėties Lietuvos Respublikoje ir jis bus išsiųstas į kilmės šalį.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 25 d. apie 11 val. kartu su kitais asmenimis ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini). Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 10 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. Po sulaikymo Užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau 2021 m. rugpjūčio 10 d. apklausos metu nurodė, jog jis nepatyrė jokių grėsmių (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes norėjo padėti savo šeimai, kadangi jis yra vienintelis vyras šeimoje. Jis nori vykti į (duomenys neskelbtini), nes ten yra jo draugai ir teta. Atvykęs į Lietuvos Respubliką, iš karto neprašė prieglobsčio, nes norėjo vykti toliau į (duomenys neskelbtini).

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. A20-1373-522/2021, sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. A-3957-415/2021, Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2021 m. spalio 20 d. Departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą Nr. 21S32764 Užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti į kilmės šalį.

7. Teismas nurodė, kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Departamento sprendimas nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės šalį, Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė nėra nustatyta, prieglobsčio prašymo suteikimo metu Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais. Be to, Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po sulaikymo. Teismas darė išvadą, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaisyti teisės aktų. Pirminės prieglobsčio apklausos metu Užsienietis nurodė, kad kilmės valstybėje nepatyrė jokių grėsmių. Teismo manymu, Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas.

8. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Departamentas jau yra priėmęs sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Departamento sprendimo vykdymas yra įmanomas tik sulaikius Užsienietį, nes Centro teritorija nėra stebima ir saugoma, judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Jei Užsieniečio atžvilgiu bus pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre ir, atsižvelgus į Užsieniečio dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo.

9. Apibendrinęs faktines aplinkybes, kad Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslų neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po jo sulaikymo, Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, savo šalyje jokių grėsmių nepatyrė, išvyko tikėdamasis geresnio gyvenimo (duomenys neskelbtini), teismas darė išvadą, kad Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas, o tai suponuoja, jog jis yra linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims. Siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įgyvendinti priimtus sprendimus dėl jos teisinės padėties. Nėra teisinio pagrindo taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių, kadangi yra pagrįstų abejonių dėl Užsieniečio tapatybės.

III.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

11. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

Šalies argumentai

12. Apeliantas nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Užsienietis pažymi, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Teismas nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę apelianto atžvilgiu bei nepagrįstai nesvarstė alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo. Esant galimybėms, pareiškėjas bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, teikė paaiškinimus. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė būtų suvaržyta kuo mažiau. Teismas taip pat turėjo spręsti, ar asmens sulaikymas yra būtinas ir neišvengiamas.

14. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas nusprendė sulaikyti apeliantą, kad jis nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepasislėptų siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šį tikslą galima pasiekti Užsienietį apgyvendinus Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, t. y. taikant jam alternatyvią sulaikymo priemonę. Be to, nėra duomenų, kad apelianto tapatybė nenustatyta. Užsieniečiui taikomas sulaikymas ir apgyvendinimas Centre, leidžiant jam judėti tik Centro teritorijoje, iš esmės yra labai panašios priemonės, tačiau alternatyvi sulaikymui priemonė sudarytų galimybę apeliantui pasivaikščioti, t. y. mažiau suvaržytų jo judėjimo laisvę.

15. Atsižvelgiant į teismo keliamus siekius, šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Departamento, tiek Užsieniečio interesus.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą.

Šalies argumentai

17. Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju nėra tenkinama nei viena iš minėtų sąlygų.

18. Pareiškėjas pažymi, kad atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Apeliantas, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad, vykstant į kitas užsienio valstybes, reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą jį pateikti pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas kertant Europos Sąjungos valstybės narės sieną traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Užsienietis VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vykdomos apklausos metu nurodė, kad jo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai liko pas agentą (duomenys neskelbtini). Šis faktas įrodo, kad Užsienietis pasinaudojo nelegalios migracijos organizuojamomis paslaugomis. Nagrinėjamu atveju sulaikymas yra proporcingas ir tikslingas, siekiant eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra bei jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Apklausos metu Užsieniečio nurodytas siekis nuvykti į (duomenys neskelbtini) bei nurodytos išvykimo iš savo kilmės šalies priežastys (ekonominiai interesai) leidžia abejoti jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis, gali vengti išsiuntimo į kilmės šalį bei bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

19. Pareiškėjas nesutinka su apelianto nuomone, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Departamentas yra priėmęs sprendimą Užsieniečio atžvilgiu – nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Departamento sprendimo vykdymas yra įmanomas tik Užsienietį sulaikius. Užsieniečiui pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre ir yra tikimybė, jog jis gali pabėgti iš Centro. Nėra teisinio pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi Užsienietis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, neturi asmens patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti bei patvirtinti jo tapatybę, neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi bei šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje.

20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Departamento sprendime dėl prieglobsčio nesuteikimo pažymėta, kad, prašydamas prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Užsienietis nurodė ekonomines priežastis. Ekonominės priežastys nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą. Atsižvelgus į tai, kad Departamente sudaryta 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija yra atmetusi Užsieniečio skundą dėl Departamento sprendimo prieglobsčio byloje, tikėtina, kad, nesulaukęs galutinio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dėl prieglobsčio (ne)suteikimo Lietuvos Respublikoje, Užsienietis gali pasišalinti iš Centro ir bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Užsieniečio sulaikymas yra tikslinga ir proporcinga priemonė, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas. Užsienietis iki šiol nėra pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečio sulaikymą Centre iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas dėl jo padėties Lietuvos Respublikoje ir jis bus išsiųstas į kilmės šalį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punkte, 4 dalies 2 punkte numatyti sulaikymo pagrindai.

23. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės. Pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – būtų užtikrinti tiek apelianto interesai naudotis asmens laisve, tiek Departamento interesai.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4240-1062/2021).

25. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

26. Byloje nustatyta, kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 21S32764 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti jį į kilmės šalį. Šis sprendimas yra apskųstas. Konstatuotina, kad Departamento sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti Užsienietį į kilmės šalį dar neįsiteisėjęs ir nėra galutinis.

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamento sprendime nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio nurodyta, kad „tikėtina, jog E. H. S. D. yra iš (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad jis yra už savo kilmės valstybės ribų, t. y. ši pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra laikoma įvykdyta“. Šiame sprendime nurodyta ir tai, kad Užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra padaręs kitų sunkaus pobūdžio pažeidimų, nėra duomenų, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

29. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymu siekiami tikslai gali būti įgyvendinti taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinant Užsienietį Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

30. Dėl Centro argumentų, susijusių su asmenų, kuriems taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, apsauga, pažymėtina, kad Centro pareigūnai taip pat turi pareigą užtikrinti, jog būtų tinkamai vykdoma alternatyvi sulaikymui priemonė, ribojanti asmens judėjimo laisvę. Todėl Centro argumentai, kad yra sudėtinga užtikrinti Užsieniečio apsaugą, jam taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, negali būti pagrindas netaikyti tokios priemonės.

31. Apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsieniečio apeliacinis skundas yra tenkinamas – Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu E. H. S. D. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu E. H. S. D., gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusiam asmeniui taikomo sulaikymo termino pratęsimo iki 2022 m. sausio 25 d. tenkinti iš dalies.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliečiu E. H. S. D. prisistačiusį asmenį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-MarkovienėVaida Urmonaitė-MaculevičienėMilda Vainienė