Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-1466/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
2-1466/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ABC“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Statyba ABC“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ABC“
Kategorijos
  • 127.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1466/2013Procesinio sprendimo kategorijos 127.1; 127.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ABC“ vadovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statyba ABC“ restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-734-585/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ABC“ direktoriaus Vytauto Demšės pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statyba ABC“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „Statyba ABC“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

UAB „Statyba ABC“ vadovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „Statyba ABC“ iškėlimo. Nurodė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Pažymėjo, jog atsakovo vienintelis akcininkas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu pritarė UAB „Statyba ABC“ restruktūrizavimui, patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis ir pritarė restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Statyba ABC“ restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Statyba ABC“ finansiniai sunkumai ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto prasme yra laikini, kadangi jie nepertraukiamai tęsiasi nuo 2009 metų pabaigos. Teismas nustatė, jog atsakovo balanse esantis nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso AB „SEB lizingas“, o atsakovas jį valdė ir naudojo kaip lizingo gavėjas. Sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „Statyba ABC“ iškėlimo, lizingo sutartis yra nutraukta. Teismas, padaręs išvadą, jog UAB „Statyba ABC“ 2012 m. gegužės 31 d. balanse tikėtinai pagrįstai įrašyto turto vertė yra 19 554 Lt, o pradelstų įsipareigojimų suma viršija 600 000 Lt, konstatavo jog UAB „Statyba ABC“ atitinka nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalį. Nustačius, jog UAB „Statyba ABC“ pradelsto įsipareigojimo AB „SEB lizingas“ suma sudaro 89,69 procento visų pradelstų UAB „Statyba ABC“ įsipareigojimų sumos, AB „SEB lizingas“ 2011 m. kovo 25 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartį su UAB „Statyba ABC“, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas UAB „Statyba ABC“ ir AB „SEB lizingas“ ginčas dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, AB „SEB lizingas“ yra pareiškęs pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Statyba ABC“ iškėlimo, teismas sprendė, kad šios aplinkybės ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme sudaro pagrindą abejoti UAB „Statyba ABC“ restruktūrizavimo bylos perspektyvumu, kadangi ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, o ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas. Teismas pažymėjo, jog UAB „Statyba ABC“ restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų priemonių analizė nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB „Statyba ABC“ turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo keliamus tikslus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Statyba ABC“ prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog duomenys apie bendrovės ilgalaikio turto vertę bendrovės balanse yra klaidingi. Teismas nepagrįstai nustatė, jog negyvenamosios patalpos - butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prekybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paslaugų patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso AB „SEB lizingas“ ir dėl to neturi būti įtrauktos į atsakovo balansą.

2. Atsakovo finansinėje apskaitoje turtas ir įsipareigojimai yra apskaityti įstatymų nustatyta tvarka.

3. Teismo vertinimas, kad vien dėl to, jog AB „SEB lizingas“ yra pateikęs raštą apie vienašališką lizingo sutarties nutraukimą, yra pagrindas teigti, kad sutartis yra nutraukta ir turtas turi būti grąžintas lizingo davėjui, kelia abejonių teismo nešališkumu.

4. Teismas iš atsakovo balanse esančio turto vertės atmesdamas pagal lizingo sutartį jam perduoto turto vertę, nepagrįstai, vertindamas bendrovės įsipareigojimus, įtraukė atsakovo pradelstus įsipareigojimus lizingo davėjui. Toks bendrovės turto ir įsipareigojimų balansas yra klaidingas.

5. Teismo išvada, kad bendrovės sunkumai nėra laikini, nes trunka nuo 2009 metų, yra nepagrįsta. Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2009 metų nagrinėjama civilinė byla tarp pareiškėjo ir AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutartinių santykių neišnagrinėta dėl to, jog AB „SEB lizingas“ vilkina ginčo išsprendimą teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.).

ĮRĮ 4 straipsnis nustato, kad restruktūrizavimas gali būti pradedamas tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktūrizavimo plano metmenų turinio, parengimo ir patvirtinimo) (ĮRĮ 7 str. 4 d.).

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti atvejai, kuomet teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymų 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (nuostatos dėl pranešimo apie priimtą sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo); 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo UAB „Statyba ABC“ nemokumo, kuri, vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, sudaro atsisakymo kelti įmonės restruktūrizavimo bylą pagrindą. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Atskirojo skundo pagrindą dėl ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinto atsisakymo kelti įmonės restruktūrizavimo bylą nepagrįsto taikymo sudaro apelianto argumentai, kurie savo esme yra susiję su atsakovo UAB „Statyba ABC“ turtinių teisių, kylančių iš lizingo sutarties, vertės ir šios sutarties pagrindu atsiradusių jo pradelstų įsipareigojimų lizingo davėjui dydžio netinkamu įvertinimu.

Remiantis prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. B2-4751-585/2012 duomenimis, nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 28 d. AB „SEB lizingas“, lizingo davėjas, ir UAB „Statyba ABC“, lizingo gavėjas, sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-100189 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu lizingo davėjas perdavė lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais negyvenamąsias patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, šios patalpos pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (civilinė byla Nr. B2-4751-585/2012, b.l. 7-24). Atsakovas UAB „Statyba ABC“ negyvenamąsias patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijo į tris atskirus objektus: negyvenamąsias patalpas – soliariumą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ir negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

2011 m. kovo 17 d. pranešimu Nr. 02-1691 AB „SEB lizingas“ informavo UAB „Statyba ABC“, kad jis nuo 2010 m. sausio 15 d. tinkamai nebevykdo Sutartyje numatytų mokėjimų ir yra skolingas 366 745,56 Lt pradelstų mokėjimų ir 112 783,317 Lt delspinigių (iš viso – 479 528,73 Lt), todėl įspėjo lizingo gavėją, kad iki 2011 m. kovo 24 d. nesumokėjus įsiskolinimo, visos su UAB „Statyba ABC“ sudarytos sutartys bus laikomos nutrauktomis nuo 2011 m. kovo 25 d. (civilinė byla Nr. B2-4751-585/2012, b.l. 30-32). Byloje nustatyta, kad lizingo gavėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų iki pranešime nustatyto termino, visos su juo sudarytos lizingo sutartys buvo nutrauktos nuo 2011 m. kovo 25 d.

Sutarties nutraukimas yra vienas iš kreditoriaus pažeistų teisių gynimo būdų, kuriuo jis gali pasinaudoti kitai sutarties šaliai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį. Skolininko teisės tokiu atveju ginamos įstatyme nustatant tiek nutraukimo sąlygas, tiek nutraukimo padarinius. Pavyzdžiui, sutartis gali būti nutraukiama tik esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 str. 2 d.) ar nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 str.). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Sutarties Bendrosios dalies 18.1. punkte numatyta lizingo davėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, esant bent vienam esminiam sutarties sąlygų pažeidimui. Tokiu pažeidimu inter alia laikytinas pažeidimas, kai klientas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo remiantis Sutartimi nustatomos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal Sutartį jam tenkančių mokėjimų. Tokiu atveju, remiantis Sutarties 18.4 punktu, Sutartis laikoma nutraukta nuo rašte apie Sutarties nutraukimą nurodytos datos, bet ne anksčiau kaip po vienos savaitės nuo Sutarties šalies raštiško pranešimo apie Sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos.

Jei sutartis nutraukiama, nutraukimo teisėtumas skolininko iniciatyva gali būti patikrinamas teisme, pareiškiant reikalavimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Tačiau nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo teisėtumo ginčijimo teisme, pats sutarties nutraukimo juridinis faktas tiek de facto, tiek de jure teisinius padarinius sukelia nuo sutarties nutraukimo momento, nebent sutartyje numatyta kitaip.

Remiantis šalių paaiškinimais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2273-235/2013 UAB „Statyba ABC“ ieškiniu prašė vienašališką 2006 m. lapkričio 28 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-100189 nutraukimą pripažinti negaliojančiu ir pakeisti Sutarties sąlygas, o atsakovas AB „SEB lizingas“ priešieškiniu pareiškė vindikacinį reikalavimą dėl ieškovo ir jo nuomininkų iškeldinimo iš atsakovui priklausančių patalpų ir šių patalpų jam perdavimo. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo UAB „Statyba ABC“ ieškinį atmetė, o atsakovo AB „SEB lizingas“ priešieškinį tenkino. Šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes nėra pasibaigęs terminas apeliaciniam skundui paduoti (CPK 307 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl UAB „Statyba ABC“ turtinės padėties ir jos mokumo, pagrįstai atsižvelgė į Sutarties nutraukimu sukeltas teisines pasekmes. Nustačius, kad atsakovo balanse esantį visą ilgalaikį materialiųjų turtą sudaro nutrauktos lizingo sutarties objektu buvęs nekilnojamasis turtas, o taip pat tai, kad lizingo sutarties nutraukimas sąlygojo lizingo gavėjo teisių į nekilnojamąjį turtą (teisės valdyti ir naudotis nekilnojamuoju turtu) pasibaigimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo 2012 m. gegužės 31 d. balanse esančio turto vertės atėmė viso ilgalaikio materialiojo turto vertę ir konstatavo, kad UAB „Statyba ABC“ balanse esančio turto vertė sudaro 19 554 Lt (1 357 240 Lt – 1 337 686 Lt) (b.l. 46). Apelianto atskirojo skundo argumentai dėl lizingo objektą sudarančio turto apskaitos lizingo gavėjo balanse atitikimo 20-ame verslo apskaitos standarte „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ įtvirtintiems reikalavimams, neturi teisinės reikšmės skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, atsižvelgiant į lizingo sutarties nutraukimo faktą ir tai, jog lizingo gavėjo teisės į lizingo objektą sudariusį turtą, yra pasibaigusios.

Teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog atsakovo UAB „Statyba ABC“ pradelsti įsipareigojimai, atsižvelgiant į jų dydį, viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Remiantis atsakovo UAB „Statyba ABC“ restruktūrizavimo plano metmenų ir balanso duomenimis, atsakovo pradelsti įsipareigojimai 2012 m. gegužės 31 d. sudarė 613 702,09 Lt (b.l. 24-25). Ta aplinkybė, kad tarp šių įsipareigojimų yra atsakovo pradelstas įsiskolinimas lizingo davėjui AB „SEB lizingas“ (pirmosios instancijos teismo nustatyta tikėtina lizingo davėjo AB „SEB lizingas“ pradelsto reikalavimo lizingo gavėjui UAB „Statyba ABC“ suma – 539 452,43 Lt), neturi teisinės reikšmės teismo išvadai dėl atsakovo įsipareigojimų dydžio, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2006 m. lapkričio 28 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-100189 18.6.3 punktą, AB „SEB lizingas“ nutraukus sutartį 18.1.3 -18.1.13 punktuose numatytais pagrindais, per vieną savaitę nuo Sutarties nutraukimo dienos Klientas privalo sumokėti lizingo davėjui visus Sutarties nutraukimo dienai Kliento turėtus sumokėti mokėjimus. Remiantis tos pačios Sutarties 18.6.2 punktu, visi iki Sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai Klientui negrąžinami. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog lizingo sutartyse nustatyta sąlyga, suteikianti teisę lizingo davėjui negrąžinti lizingo gavėjui sutartinių įmokų, vertintina konkrečios sutarties vykdymo kontekste, esant šalių ginčui dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Teismas, esant lizingo davėjo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo, turi įsitikinti, ar minėtos sąlygos taikymas nereikštų nepagrįsto civilinės atsakomybės išplėtimo vienai iš šalių. Kilus ginčui, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grąžinto turto verte ir lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2013). Taigi lizingo gavėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtas įmokas pagal CK 6.222, 6.574 straipsnių nuostatas ir šios reikalavimo teisės dydis yra atvirkščiai proporcingas lizingo davėjui grąžinto turto vertei ir lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiui. Esant sutartyje įtvirtintai sąlygai, kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė, nutraukus lizingo sutartį, negrąžinti lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokų, šios sąlygos taikymo, jos visiško netaikymo ar netaikymo iš dalies galimybė paaiškėtų išsprendus lizingo davėjo nuostolių atlyginimo klausimą. Kadangi lizingo davėjo AB „SEB lizingas“ nuostolių, turėtų dėl lizingo sutarties nutraukimo, dydis ir jų atlyginimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nagrinėjamu atveju esant pagrindui dėl lizingo gavėjo prievolių lizingo davėjui, nutraukus lizingo sutartį, egzistavimo spręsti vadovaujantis Sutarties 18.6.2 ir 18.6.3 punktuose įtvirtintu šalių susitarimu, pagal kurį lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo gavėjui išlieka prievolė sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo turėtus sumokėti mokėjimus, kurie sutarties nutraukimo atveju jam nėra grąžinami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta neturinčiais teisinės reikšmės apelianto argumentų dėl jo teisės į dalį lizingo davėjui sumokėtų turto išpirkimo įmokų atsiradimo. Be to, šie apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo UAB „Statyba ABC“ nemokumo, kadangi atsakovo pradelsti įsipareigojimai, net ir atmetus jo įsipareigojimų kreditoriui AB „SEB lizingas“ dydį (613 702,09 – 539 452,43 = 74 249,66 Lt), bet kokiu atveju net kelis kartus viršytų pusę į jo balansą įrašyto turto vertės (19 554 Lt : 2 = 9772 Lt).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi pagrįstai konstatavo, jog atsakovas UAB „Statyba ABC“ atitinka nemokios įmonės statusą, kas vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, sudaro pagrindą atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino atsakovo finansinius sunkumus, pripažindamas, jog jie nėra laikini ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto prasme, bei restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, pripažindamas, jog atsakovas neturi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus, atkuriant įmonės mokumą, normalią ūkinę veiklą ir įmonės konkurencingumą. Remiantis restruktūrizavimo plano metmenimis, atsakovas visą savo veiklą įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu siejo su 2006 m. lapkričio 28 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-100189 pagrindu jai perduotų patalpų nuoma ir pardavimu. Nustačius lizingo sutarties nutraukimo nuo 2011 m. kovo 25 d. faktą, visos atsakovo UAB „Statyba ABC“, kaip lizingo gavėjo, teisės, susijusios su lizingo objektą sudarančiu turtu, yra pasibaigusios. Nesant duomenų, jog atsakovas UAB „Statyba ABC“ ketintų užsiimti kita ūkine komercine veikla, pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo tolimesnės veiklos perspektyvų nebuvimo yra teisėtos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl egzistuojančios abejonės atsakovo restruktūrizavimo bylos perspektyvumu, įvertinus atsakovo UAB „Statyba ABC“ galimybę, vadovaujantis ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalimi, gauti kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, pritarimą restruktūrizavimo plano projektui. Ši išvada darytina, preliminariai įvertinus atsakovo kreditorius ir jų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, jog kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 2/3 visų kreditorių reikalavimų sumos, o iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2273-235/2013 AB „SEB lizingas“ pareikštų reikalavimų netiesiogiai matyti, jog šis kreditorius nepritartų atsakovo UAB „Statyba ABC“ restruktūrizavimui. Vadovaujantis ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, restruktūrizavimo plano nepateikimas nustatytais terminais sudaro restruktūrizavimo bylos nutraukimo teisinį pagrindą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, kuria atsisakyta UAB „Statyba ABC“ iškelti restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas