- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- 1S-838-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00132-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
nerengiant teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. J. skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje bei BK 187 straipsnyje 1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – trejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 187straipsnio1 dalį – vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - treji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. J. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant R. J. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – keturiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Taip pat, nuspręsta bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką – dvi paras. Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 19 d. nutartimi minėtu nuosprendžiu R. J. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir R. J. pasiųstas atlikti minėtos bausmės. Bausmės pradžia: 2016-08-13, bausmės pabaiga: 2019-08-11.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, atsisakė pataisos namų administracijos jam pasiūlyto mokamo darbo, bei į jam nustatytų kriminogeninių veiksnių, darančių įtaką R. J. elgesiui, egzistavimą.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. J. skundą dėl Komisijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta netaikyti R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, jog nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai.
4. R. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo tinkami įvertinta aplinkybė, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra tik 71 balas, bei neatsižvelgta į tai, jog jis yra nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, neturi galiojančių nuobaudų. Taip pat, R. J. pažymėjo, jog jis palaiko tvirtus ryšius su savo artimaisiais, o tuo atveju, jei bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, ketina dirbti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo R. J. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir nuteistojo skundo argumentais, pritaria skundžiamoje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartyje padarytai išvadai, kad taikyti lygtinį paleidimą R. J. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Nagrinėjamu atveju, skundo nagrinėjimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas.
11. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Iš teismui pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje, esančios R. J. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas yra 71 balai (toks rezultatas laikytinas vidutiniu) iš kurių 25 balai yra statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, o likę 46 balai yra dinaminiai t. y. jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo ir jie gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, tokios didelės dinaminių balų sumos egzistavimas pagrįstai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistajam R. J. negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Įvertinęs minėtą R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatą, analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl nuteistojo skundo argumentas, jog žemesnės instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į aptarto vertinimo rezultatą, atmetamas kaip nepagrįstas.
12. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nuteistojo R. J. elgesys pataisos įstaigoje vertintinas teigiamai, kadangi bausmės atlikimo metu jis laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos, nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, penkis kartus buvo paskatintas už gerą elgesį, palaikė glaudžiu santykius su artimaisiais. Tačiau pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl, sprendžiama, jog nors R. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinio paleidimo institutas.
13. Be to, pažymėtina ir tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba ir nesimoko, atvykęs į pataisos namus atsisakė jam pataisos namų administracijos pasiūlyto mokamo darbo ir šios aplinkybės ne tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet ir parodo jo neigiamą darbinę motyvaciją, bei verčia abejoti jo skunde išreiškiamu ketinimu dirbti būnant laisvėje.
14. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno apysunkio nusikaltimo ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą. Be to, jis buvo teistas praeityje ir vadovaujantis BK 75 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, jam buvo taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, todėl teismo nutartimi buvo pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Svarbu pabrėžti ir tai, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka R. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis. Nurodytos aplinkybės atskleidžia antivisuomenines R. J. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo jo nenorą taisytis, polinkį nusikalsti ir tai, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu R. J. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.