Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. B. civilinis ieškinys patenkintas, iš G. D. ir D. T. solidariai priteista 1899 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. T. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 31 d., nuo 00.30 val. iki 04.00 val., bendrai veikdamas su G. D., svečiuodamiesi nukentėjusios D. B. bute (duomenys neskelbtini), iš svečių kambaryje esančios sekcijos, taip pat iš miegamajame kambaryje esančios komodos bei nuo miegamojo palangės, slapta pagrobė nukentėjusios vyrišką auksinį žiedą 400 Eur vertės, du auksinius vestuvinius žiedus bendros 300 Eur vertės, lūžusį auksinį žiedą 150 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą su rubino akute 300 Eur vertės, dvi auksines grandinėles bendros 550 Eur vertės, sidabrinę grandinėlę su pakabuku 199 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 1899 Eur.Kauno apylinkės teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai D. T. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas nustatė, kad yra galimas BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sumažinti bausmę ir atsižvelgti į tai, kad teismo metu jam nebuvo skiriamas valstybės gynėjas, kuris galėjo ginti teismo posėdyje. Nebuvo apklausta liudytoja D. M.. Nuteistasis nurodo, kad tyrimo metu prisipažino, nesislėpė, netrukdė tyrimui. Teismo metu taip pat pilnai prisipažino, gailėjosi, todėl mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. T. gynėja advokatė M. Vietaitė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo D. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės klausimo iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme tvirtindamas, kad ji yra per griežta ir prašydamas ją švelninti. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo skirtas gynėjas, nebuvo apklausta liudytoja.

Dėl paskirtos bausmės.

Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę D. T., pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltininką charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti, ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu.Kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, skunde nuodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui. D. T. anksčiau teistas 11 kartų, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka. Nuo 2001 m. nusikaltimus darė sistemingai, jam ne kartą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikęs, nuteistasis vėl nusikalsdavo. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo kriminalinis elgesys jau yra susiformavęs, nusikalstamos veikos, susijusios su turtinės naudos gavimu, yra nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistasis nedirba, darbo biržoje taip pat nebuvo registruotas. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybės charakteristiką, kuri šiuo atveju yra neigiama, pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai švelnesnėmis bausmėmis, nesusijusiomis su realiu laisvės atėmimu, nebus pasiekti. Nors nuteistasis ir teigia, kad paskirta bausmė yra per griežta, kolegija neturi pagrindo ją dar labiau švelninti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis, negu straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino, nesislėpė, netrukdė tyrimui, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir jas vertinti dar kartą apeliacinėje instancijoje nėra pagrindo. Kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui, yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumui ir būtina BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams užtikrinti.

Dėl kitų skundo argumentų.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jam nebuvo skirtas valstybės gynėjas, taip pat nebuvo apklausta liudytoja D. M.. Aukštesnysis teismas pažymi, kad atvejai, kada gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą yra būtinas, nurodyti BPK 51 straipsnyje. D. T. kaltinimai buvo pareikšti ir byla nagrinėjama dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gynėjo dalyvavimas nėra būtinas. Nuteistasis, manydamas, kad negalės tinkamai apginti savo teisių, gali pasikviesti sau tinkantį gynėją, tačiau šia teise nuteistais nepasinaudojo, nagrinėjimo teisme metu pageidavimo, kad dalyvautų gynėjas, neišsakė. Dėl D. T. skunde nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjant bylą nebuvo apklausta liudytoja D. M., pažymima, kad šiuo atveju baudžiamoji byla buvo išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka. Ši tvarka, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, D. T. buvo išaiškinta, jis su sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka sutiko, apklausti liudytojų neprašė. Sutrumpinto įrodymų tyrimo esmė yra ta, kad liudytojai teismo posėdyje nėra apklausiami, parodymus duoda tik kaltinamasis, po to paskelbiami rašytiniai įrodymai. Aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad BPK 273 straipsnio nuostatos nagrinėjant D. T. baudžiamąją bylą buvo pritaikytos nepagrįstai ar netinkamai, ar buvo padaryti kitokie procesiniai pažeidimai, kolegija nenustatė. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir nuteistasis. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu kolegija sprendžia, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, įvertintos visos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui, paskirta bausmė, priešingai, negu skunde tvirtina nuteistasis, nelaikytina per griežta ar neteisinga. Todėl Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. T. apeliacinį skundą atmesti.