Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią programą išklausyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – 20 parų arešto;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis 2016 m. birželio 19 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatyta 2.64 ‰ promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas, y. du kartus kumščiu suduodamas savo sūnui J. Z., gim. 1997 m., į dešinį smilkinį, sukėlė jam fizinį skausmą, bei mušdamas, t. y. kumščiu vieną kartą suduodamas savo dukrai D. N., gim. 1993 m. į kairę akį, taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

J. Z., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo išgėręs, gėrė ir alų, ir degtinę, sūnus ir dukra norėjo jį paguldyti miegoti, bet kai išgeria, jis tampa agresyvus. Jam sakė, kad eitų miegoti, sūnus pradėjo raginti jį gultis, bet jis (t. y. kaltinamasis) trenkė sūnui pora kartų. Dukrai taip pat sudavė. Vėliau jau nieko nebeatsimena, atsimena tik kai jau buvo areštinėje, ranka buvo kruvina, iš areštinės nuvežė į polikliniką, nes buvo sumušta akis. Nurodė, kad tokiems jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis, tai, ką padarė, vertina blogai. Nurodė, kad yra vienintelis šeimoje dirbantis, išlaiko šeimą, žmona gauna invalidumo pensiją. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu, nurodė, kad sutinka gydytis nuo alkoholizmo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. N. parodė, kad ji yra J. Z. dukra, jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. birželio 19 d. apie 17.00 val. ji, tėvas ir jos brolis J. Z. šventė jos 3 metų dukros gimtadienį. Gimtadienį šventė kambaryje prie vaišių stalo, visi vartojo alkoholinius gėrimus, daugiausia gėrė jos tėvas. Trumpam buvo atėję bendri pažįstami draugai, po maždaug pusvalandžio draugai išėjo. Tėvas jau buvo labai girtas, agresyvus, kabinėjosi prie brolio. Jis virtuvėje ieškojo maisto, brolis J. Z. liepė tėčiui eiti miegoti, bet jis nepakluso ir pradėjo kabinėtis, mosikuoti rankomis. Brolis jį ramino ir dar kartą liepė eiti miegoti, viskas vyko koridoriuje prie durų iš virtuvės, tačiau tėvas trenkė jam į veido sritį, brolis susvyravo, o nukentėjusioji išsigandusi puolė juos skirti. Tada tėvas jai užsimojo ir trenkė į veido sritį, taip sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Tada į butą atvyko policija, tėvas sulaikymui priešinosi. Policijos pareigūnai nukentėjusiajai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jiems atvykus ir apžiūrėjus D. N., nusprendė nuvežti ją apžiūrai. Nuvežė ją į Lazdynų priimamąjį, gydytojai ją apžiūrėjo ir nustatė galvos ir akies sumušimus ir išleido gydymuisi į namus. Jos 3 metų dukra nieko nematė, nes tuo metu, kada vyko grumtynės, miegojo.(b. l. 6-7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. Z. parodė, kad jis yra J. Z. sūnus, jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. birželio 19 d. apie 17:00 val. jis, tėvas ir jo sesuo D. N. šventė jos dukros gimtadienį. Gimtadienį šventė kambaryje prie vaišių stalo, visi vartojo alkoholinius gėrimus, daugiausia gėrė J. Z.. Trumpam buvo atėję į svečius draugai, pabuvę apie valandą draugai išėjo, jie pradėjo tvarkyti kambarį, tėvas tuo metu virtuvėje ieškojo maisto, nes norėjo valgyti. Virtuvėje jis buvo agresyvus, su nukentėjusiuoju kalbėjo grubiai. Sūnus Jevgenij pasakė jam, kad eitų miegoti, bet tėvas atsisakė ir pradėjo mosikuoti rankomis, stumdytis. Koridoriuje prasidėjo grumtynės, įtariamasis pastūmė nukentėjusįjį ir jis nugriuvo, Jevgenij iškart atsistojo, pradėjo raminti savo tėvą, tačiau jis nenusiramino ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam du kartus į smilkinį, taip sukėlė jam fizinį skausmą, jis susvyravo ir pajautė didelį skausmą, tačiau nenugriuvo. Trumpam buvo dingusi sąmonė, bet medikų pagalbos atsisakė. Po kelių minučių po smūgio prie smilkinio atsirado gumbas ir mėlynė. Grumtynių metu sesuo D. N. puolė brolį ginti, todėl tarp tėvo ir sesės taip pat įvyko grumtynės. Tėvas ją mušė, o jis gynė. Grumtynių metu pasirodė policija, kurią galbūt iškvietė kaimynai. Atvykusi policija atskyrė įtariamąjį nuo nukentėjusiųjų ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jiems atvykus, jie apžiūrėjo J. Z., o D. N. išvežė į ligoninę apžiūrai, kokie jai padaryti sužalojimai, J. Z. nežino. Nori papildyti, kad sesers dukra grumtynių metu miegojo ir pabudo po kelių valandų, kai jau buvo ramu, todėl nieko negalėjo matyti (b. l. 14-16).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. T. parodė, kad apie 4 mėnesius nuomojosi butą pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. birželio 19 d. vakare ji grįžo iš Palangos, pasidėjo lagaminus ir netrukus išgirdo iš 23 buto triukšmą, besikeikiantį vyrišką klyksmą ir rėkimą, buvo labai didelis triukšmas. Žodinių konfliktų nebuvo, tik rėkimai ir klyksmai, girdėjo, kad vyksta muštynės. Moteriškas balsas rėkė rusiškai „kaklas, kaklas“, todėl liudytoja suprato, kad smaugė moterį. Tada nutarė iškviesti policiją. Per keturis mėnesius iš 23 bute gyvenančių kaimynų tokį triukšmą ir muštynes girdėjo pirmą kartą (b. l. 25).

Alkotesterio kvite Nr. 19886 užfiksuota, kad 2016 m. birželio 19 d.18.53 val. kaltinamajam J. Z. buvo nustatytas 2.64 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (b. l. 40).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikti 2016 m. birželio 19 d. garso įrašai (b. l. 68) buvo apžiūrėti surašant 2016 m. rugsėjo 19 d. Daiktų apžiūros protokolą, kuriame užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir K. T. pokalbiai (b. l. 28-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 2593/2016(01) nurodyta, kad D. N. padarytas kairės akies sumušimas, pasireiškęs kairės akies vokų kraujosruva, kairės akies pojungio kraujosruva, kairės akies hipertenzija. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2016 m. birželio 19 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat veido nubrozdinimai, padaryti paveikus kietu buku daiktu. Kadangi sužalojimas makromorfologinis vaizdas, tikslesnė lokalizacija ir kiekis medicininiuose dokumentuose neaprašytas, pasisakyti apie jų padarymo laiką nėra galimybės, neatmetama galimybė, kad jie padaryti tuo pačiu metu (b. l. 34-35).

2016 m. birželio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. N. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. birželio 19 d. apie 18 val. 10 min. patruliuojant iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje moteris šaukiasi pagalbos, bute girdisi muštynės, praneša kaimynė iš 22 buto. Įvykio vietoje nustatyta, kad tėvas J. Z. mušė savo sūnų, dukrą, stumdė žmoną. Visi buvo neblaivūs, nekentėjusieji buvo susijaudinę, verkė, aplinka buvo netvarkinga, ant žemės buvo kraujo. Nukentėjusi D. N., gim. 1993 m., paaiškino, kad neblaivus tėvas J. Z. gim. 1965 m. puolė mušti savo sūnų J. Z., gim, 1997 m., tuomet dukrą D. N. ir stumdyti žmoną O. Z.. Smurtą rodantys požymiai: sūnui J. Z. patinęs veidas, dukrai D. N. patinęs veidas ir kraujosruva kairės akies srityje. Įtariamasis J. Z., pristatomas į policijos įstaigą, elgėsi agresyviai, pareigūnui įėjus į butą, puolė kumščiais, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, asmuo krisdamas prasiskėlė dešinės pusės antakį. Nevykdė teisėtų reikalavimų sudėti rankas už nugaros, priešinosi aktyviais veiksmais, todėl buvo uždėti antrankiai, pristatytas su AP-28 pagalba (b. l. 1-2).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje ištirtų sutrumpinto įrodymų tyrimo tvark duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – J. Z. 2016 m. birželio 19 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 2.64 ‰ promilių neblaivumas), mušdamas, t. y. du kartus kumščiu suduodamas savo sūnui J. Z., gim. 1997 m., į dešinį smilkinį, sukėlė jam fizinį skausmą, bei mušdamas, t. y. kumščiu vieną kartą suduodamas savo dukrai D. N., gim. 1993 m. į kairę akį, taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų J. Z. ir D. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos K. T. parodymai, apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, taip pat alkotesterio kvitas bei specialisto išvada.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtomis aplinkybėmis kaltinamasis sudavė smūgius savo sūnui J. Z., kuris gyvena su juo bei jo žmona, o, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, tai paliko žymes ant jo veido (kaip nurodė, atsirado gumbas ir mėlynė), ką iš esmės patvirtina ir jau minėtas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (kad buvo patinęs veidas), sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, kad suduodamas smūgius savo šeimos nariui – sūnui J. Z., jis jam sukėlė fizinį skausmą. Be to, nustatyta, kad vieną smūgį jis sudavė ir šeimos nariui – savo dukrai D. N., dėl ko, kaip išplaukia iš specialisto išvados, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl pripažintina, kad nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Taip pat nustatyti ir subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia, kadangi jis suvokė savo veikos pobūdį ir pavojingumą, jos galimas sukelti pasekmes, ir jų siekė. Taigi konstatuotina, kad J. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo kaltinamajam J. Z., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta.

Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, taip pat ir ikiteisminio tyrimo met nurodė, kad gailisi dėl savo elgesio, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nustatyta ir J. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip išplaukia iš jo parodymų, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgtina ir į J. Z. asmenybę: išsilavinimas – profesinis, dirba (kaip nurodė, dirba vienintelis šeimoje, sutuoktinė gauna invalidumo pensiją, į tai, kad jis negydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre, į įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 59-61). Kaltinamasis teistas du kartus (b. l. 53-55), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 51-52).

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumą, ypač nurodytas aplinkybes, kad J. Z. dirba, iš esmės išlaiko savo šeimą (nes yra vienintelis dirbantis, žmona gauna invalidumo pensiją), nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam J. Z. už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų šios bausmės rūšies dydį.

J. Z. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigotinas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu, gydytis nuo alkoholizmo (teisiamojo posėdžio metu J. Z. nurodė, kad sutinka gydytis nuo alkoholizmo), taip pat, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kadangi nusikalstama veika padaryta šeimos nariams, yra pagrindas (BK 67 str. 3 d.) skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. Z. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. birželio 19 d. 18.40 val. ir paleistas 2016 m. birželio 21 d. 14.44 val. (b. l. 39, 46), t. y. 2 paras. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktų klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. Z. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Įpareigoti J. Z. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 4 p.) ir per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. Z. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 19 d. 18.40 val. iki 2016 m. birželio 21 d. 14.44 val., t. y. 2 paras, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus – du kompaktinius diskus su garso įrašais – saugoti byloje.

J. Z. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.