Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išslavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p. - 7 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2015-04-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. - 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, -

- kaltinamas LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016-05-20 apie 19.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 1,24 promilių, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) panaudojo prieš savo dukrą M. S. fizinį smurtą – sugriebęs už plaukų ją pargriovė, smaugė, sudavė kumščiais ne mažiau 10 smūgių į galvą ir rankas, tuo artimam giminaičiui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės plaštakos sumušimo ir sukėlė fizinį skausmą.

Nustatyta, kad A. S. 2016-06-13 apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 1,41 promilių, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), elgėsi agresyviai, reikalavo, kad dukra M. S. jam nupirktų alkoholio, šiai atsisakius, užsimojo peiliu ketindamas durti, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nustatyta, kad A. S. 2016-06-23 apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 2,28 promilių, įėjime į bitą, esantį (duomenys neskelbtini), užpuolė savo dukrą M. S. ir panaudojo prieš ją fizinį smurtą – įkando į kairės rankos tris pirštus, sukeldamas artimam giminaičiui fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. neprisipažino ir parodė, kad jis niekada nėra naudojęs fizinį smurtą prieš žmoną ar dukrą, anksčiau buvo nuteistas nepagrįstai. 2016 metų kovo mėnesį grįžo į namus atlikęs bausmę pataisos namuose, buvo paskaičiavęs, kad turėjo susikaupti apie 10000 litų jo pensijos, žmona sakė, kad jo pensija yra kortelėje, po to, kad neatnešė paštininkė. Jam pasakius, kad dėl pinigų pasisavinimo jis rašys pareiškimą policijoje, žmona ir dukra išsigando ir iškvietė policiją. Jokio smurto nenaudojo prieš dukrą M. S.. Kitą kartą namuose gėrė litrą alaus, tai matė žmona ir dukra, joms pasakė, kad parašė pareiškimą į policiją dėl dingusių pensijos pinigų, šios išsigando ir iškvietė policiją. Smurto prieš dukrą nenaudojo, peiliu negrasino nužudyti. Jis nėra girtuoklis, išgeria kartais po litrą alaus, neapgirsta ir viską kas vyko pamena. Dukros draugei peiliu negrasino ir jai neįdūrė, dukrai į ranką neįkando, ši jį apkalba.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-05-20 apie 18 val. pasakė savo žmonai, kad nueitų į parduotuvę ir norėjo jai duoti pinigų, tačiau jų savo švarko kišenėje nerado. Žmona pasakė, kad jo pinigų neėmė, juos galimai paėmė dukra M. S.. Grįžusi dukra su kažkokiu vyru taip pat pasakė, kad neėmė jo pinigų, bet vėliau pažadėjo padėti jų paieškoti. Tada jis nuėjo į kambarį žiūrėti televizoriaus. Vėliau, kai dukra atėjo į kambarį, jis vėl paprašė padėti ieškoti pinigų, tačiau dukra pasakė, kad padarys tai rytoj. Nusprendęs, kad dukra su žmona jį apgaudinėja, t. y. paėmė pinigus ir nieko jam nesako, pradėjo priekaištauti. Netrukus jam žiūrint televizorių atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Nesuprato už ką, kadangi nei prieš dukrą nei prieš žmoną, nei prieš tą nepažįstamą vyrą fizinio smurto nenaudojo.

2016-06-13 paštininkė į namus atnešė jo pensiją ir iš jos jis sužinojo, kad kol jis buvo įkalinimo įstaigoje, žmona ėmė jo pinigus, o jį apgaudinėjo, kad pinigai kaupiasi jo kortelėje. Dėl to jis supyko ir pradėjo apie tai su žmona kalbėtis virtuvėje, kur taip pat buvo ir dukra M. Jis joms pasakė, kad jeigu negrąžins pinigų, tai jis rašys pareiškimą policijoje. Po to jis nuėjo į kambarį. Nei dukrai nei žmonai niekaip negrasino ir jų peiliu nepuolė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė.

2016-06-23 jis visą dieną buvo namuose, žmona jam atnešė alaus ir jis gėrė alų. Nei su žmona, nei su dukra nekonfliktavo, fizinio smurto jų atžvilgiu nenaudojo. Tą dieną pas juos svečių jokių nebuvo (t. 1, b.l. 39, 66, 123, 127).

Nukentėjusioji M. S. parodė, kad tėvas A. S. apie 15 metų nedirba, nuolat girtauja, muša motiną ir ją, kai jai buvo 17 metų sulaužė nosį. Gauna pensiją ir ją prageria, šeimai pinigų neduoda. Ji dirba ir moka už butą. Tėvas būdamas blaivus ar girtas nuolat kabinėjasi, stumdosi, grasina naudoti smurtą. Kai tėvas atliko bausmę pataisos namuose, jo pensiją ėmė motina, iš tų pinigų buvo mokama už butą, jie buvo siunčiami tėvui į pataisos namus. 2016-05-20 apie 17.00 val. ji grįžo į namus, namuose buvo A. S., motina V. S. ir A. N.. Kambaryje ji žiūrėjo televizorių, tėvas pareikalavo įjungti rusiškus kanalus, ką ji padarė, padavė pultą ir pasakė, kad eina miegoti. Jai einant A. S. griebė už plaukų, pargriovęs pradėjo smaugti, ji kvietėsi pagalbos, bandė išsivaduoti. Tada tėvas pradėjo kumščiais ją mušti per galvą, nuo smūgių ji dengėsi rankomis ir kliuvo per jas. Atbėgo motina ir A. S. nuo jos atitraukė. Girdėjo kaip motina ir A. N. tėvą ramino, šis nenurimo, pačiupo peilį ir bandė juo durti A. N., šis griebė už peilio ir atėmė, susižalojo ranką. Ji iškvietė policiją, o A. N. užlaužė tėvui rankas ir jį laikė prispaudęs ant sofos. Atvažiavo policija ir greitoji pagalba, ją išvežė į ligoninę, nes skaudėjo ranką, A. N. važiuoti atsisakė. Jai kitą dieną nustatė galvos sumušimą. 2016-06-13 ji buvo darbe, paskambino motina ir pasakė, kad tėvas yra girtas, elgiasi agresyviai. Grįžusi į namus su motina iki 21.00 val. prabuvo lauke, bijojo užeiti į butą, galvojo, kad tėvas užmigs. Apie 21.00 val. jos užėjo į butą, ji virtuvėje bandė pavalgyti. Atėjęs tėvas pareikalavo jam nupirkti cigarečių, ji tai daryti atsisakė. Atsisakiusi pamatė, kad A. S. paėmė virtuvinį peilį ir užsimojęs bandė durti, ji išsisuko ir su motina užsidarė kambaryje, iškvietė policiją. Tėvas visą laiką beldė į duris, grasino papjauti ir užmušti. 2016-06-23 vakare ji su drauge O. K. ir jos sugyventiniu šventė Jonines, lauke prie buto kepė šašlykus, atsikimšo butelį vyno. Tuo metu priėjo girtas tėvas, pradėjo reikalauti įpilti vyno ir jam, jos tai daryti atsisakė. Ji ir O. K. bandė tėvą nuvesti į namus, šis pradėjo ant laiptų jas stumdyti, sugriebė O. K. už plaukų. Jai iš rankos iškrito raktai su pakabuku – peiliuku. Paėmęs peiliuką tėvas juo bandė durti O. K., ji bandė jį atitraukti ir šis įkando jai į rankos pirštus. Ji iškvietė policiją, matė, kad O. K. iš ausies bėgo kraujas.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad 2016-05-20 apie 17.00 val. grįžo iš darbo, namuose buvo pas juos į svečius atėjęs jų tolimas giminaitis iš motinos pusės – A. N.. Mama buvo virtuvėje ir kalbėjosi su A., tėvas buvo kambaryje. Ji pavalgė, nuėjo į kambarį žiūrėti televizoriaus, tėvas sėdėjo ir gėrė. Ji žiūrėjo LNK, o tėvas pradėjo reikalauti, kad perjungtų rusiškus kanalus. Atsakė, kad eina miegoti, kad jis gali žiūrėti ką nori. Ji praeidinėjo pro tėvą, jis ją iš nugaros pusės čiupo už plaukų ir parvertė ant žemės, bei gulinčią ant nugaros pradėjo smaugti abejomis rankomis. Ji pradėjo šaukti, kviestis pagalbos, bei pati gynėsi, numušė jo rankas nuo kaklo, tada jis abejų rankų kumščiais trankė jai per galvą, smogė ne mačiau 10 kartų. Ji rankomis bandė dengti galvą, todėl buvo sumuštos ir jos rankos, ypatingai dešinė ranka. Netrukus atbėgo motina, ji bandė tėvą atitraukti nuo jos, atitraukė, ją pakėlė ir nuvedė į kitą kambarį. Girdėjo, kad A. bandė raminti tėvą, reikalavo, kad šis apsiramintų. Girdėdama, kad tėvas vis tiek nesiramina, grįžo į tą patį kambarį, mama buvo nuėjusi į virtuvę. Tėvas prieš tai, kai ją užpuolė, kambaryje valgė, paėmė nuo stalo peilį ir juo užsimojęs iš viršaus užpuolė A., kuris gindamasis dešine ranka pačiupo peilį, todėl susižalojo ranką. A. atėmė peilį, užlaužė tėvui rankas ir paguldė jį ant sofos. Ji stovėjo kiek toliau, peiliu užpulta nebuvo. Ji paskambino į policiją, atvažiavę policijos pareigūnai išsivežė tėvą į policiją, taip pat jai iškvietė greitąją. Buvo nuvežta į Antakalnio ligoninę, po to į Lazdynus. Buvo labai sumušta ranka, todėl pasakė tik dėl rankos, suteikus pagalbą buvo išleista namo, konstatavo stiprų sumušimą. Pirmadienį, kai nuėjo į darbą, pradėjo labai svaigti galva, todėl nuėjo į Antakalnio polikliniką, iš kur ją nusiuntė į Antakalnio ligoninę, buvo konstatuotas smarkus galvos sumušimas ir skirtas gydymas. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, buvau sužalota, nukentėjo ir fiziškai ir morališkai. Dėdė A. nuo medikų pagalbos atsisakė, minėjo, kad dėl sužalojimo pretenzijų neturi. Su A. bendrauja retai, kur jis gyvena nežino.

2016-06-13 ryte apie 08.00 val. jai paskambino motina, kadangi tuo metu ji buvo darbe, kad tėvas pradėjo prie jos kabinėtis ir agresyviai elgtis, neleidžia užeiti į tualetą, paprašė, kad ji neužtruktų, kad laiku grįžtų namo iš darbo. Pasakė, kad ji eitų iš namų kur nors, kol jos nebus, paprastai kai tėvas agresyviai pradeda elgtis, jinai eina pas savo kaimynę. Apie 16.00 val grįžo namo, mama buvo kieme. Paklausė jos ar tėvas labai girtas, ji pasakė, kad taip, kadangi tą dieną buvo paėmęs pensiją. Pabijojo eiti, pasakė motinai, kad gal dar pabūnam pas jos draugę, gal tėvas vėliau užmigs. Pabuvo pas jos draugę gal iki 21 val., tiksliai neatsimena ir nusprendė eiti, kadangi reikėjo pavalgyti ir jau eiti miegoti. Kai grįžo į savo namą, tėvas buvo laiptinėje, atrodė girtas, pradėjo reikalauti, kad jos su motina nueitų nupirkti alkoholio ir cigarečių. Jos atsisakė eiti. Jis nenorėjo leisti jų namo, bet ji liepė įleisti, jie visi, paskui jas ir tėvas, užėjo į butą, ji iškart nuėjo į virtuvę dėti valgyti, motina dar buvo koridoriuje, o tėvas iš paskos užėjo į virtuvę. Tėvas atsisėdo ant kėdės, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, vėl reikalavo, kad eitų pirkti alkoholio, tačiau ji pasakė, kad neis. Kol ji dėjosi maistą, tėvas buvo jai už nugaros ir kai ji atsisuko į jo pusę, norėdama pasiimti duonos, jis stovėjo užsimojęs virš galvos dideliu virtuviniu peiliu ir linko link jos, tačiau ji greitai sureagavo, išsisuko nuo smūgio peiliu ir pabėgo iš virtuvės į kambarį, iš koridoriaus liepė ir motinai bėgti į kambarį kartu su ja. Kambaryje jos užsidarė, kad jis neužeitų ir jų nesužalotų, iškart paskambino į policiją. Jis visą laiką beldėsi į duris ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė, kad užmuš, papjaus. Policija atvažiavo greitai, tėvas pats ir atidarė duris. Kur jis tuo metu padėjo peilį ji nežino, bet kai atvažiavo policija, jis to peilio jau neturėjo. Pareigūnai klausė kur peilis, tačiau ji negalėjo atsakyti, kadangi nematė kur jis tą peilį padėjo. Pareigūnai tėvą sulaikė ir išsivežė į policijos komisariatą. Nori pasakyti, kad ji išsigando, kai tėvas ją puolė peiliu, tik dėl to, kad ji greitai sureagavo ir paspruko, jis jos nesužalojo, o šiaip jis konkrečiai taikėsi į ją, be to jis ne kartą buvo grasinęs susidorojimu ir teistas už tai, dažnai ją ir motiną sumuša, tik ji ne visą laiką rašo pareiškimus (t. 1, b.l. 21, 56).

2016-06-23 apie 20.00 val. ji su drauge O. K. šventė Jonines, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21.00 val. prie jų priėjo jos tėvas A. S. ir būdamas neblaivus prie jų pradėjo kabinėtis, reikalauti alkoholinių gėrimų. Ji pasakė, kad neduos, dėl ko jis pradėjo stumdytis, o ji su O. K. jį už rankų bandė vesti į butą. Priėjus prie laiptinės tėvas pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, prasidėjo grumtynės. Jis draugę griebė už plaukų. Ji tuo metu rankoje turėjo raktus su prisegamu peiliuku, kuris grumtynių metu iškrito jai iš rankos. A. S. griebė tą peiliuką ir užsimojo virš draugės, kuri sugriebė jo ranką ir laikė, o ji tuo metu bandė tėvą atitraukti nuo draugės ir tuo metu jis atsisukęs įkando į jos kairės rankos tris pirštus. Dėl to ji patyrė stiprų fizinį skausmą (t. 1, b.l. 21, 56, 90).

Liudytoja V. S. duoti parodymus teisme atsisakė, paaiškino, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. S. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dukra M. S. ir vyru A. S.. Jos vyras yra II grupės invalidas, gauna pensiją. Jis pastoviai smurtauja, grasina, mušasi be jokios priežasties, ne kartą buvo ją ir dukrą sužalojęs, jos su juo ir taikėsi ir buvo su dukra jam atleidę, tačiau smurtauti jis vis tiek nenustojo, jis buvo nuteistas, atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau išėjęs iš kalėjimo vis tiek smurtavo. 2016 m. gegužės mėnesį, tiksliai dienos nepamena, kai pas juos į svečius buvo buvo atvažiavęs tolimas giminaitis iš Rusijos A. N., ji buvo virtuvėje, o dukra M. ir minėtas giminaitis buvo kambaryje. Ji nematė kaip viskas prasidėjo, tik po to išgirdo savo dukros riksmus. Ji iškart atbėgo, pamatė, kad dukra guli ant nugaros ant grindų, vyras ją smaugia prispaudęs abejomis rankomis. A. traukė nuo dukros jos vyrą, ji ištraukė ir pakėlė dukrą. Nematė iš kur pas vyrą rankose atsirado peiliukas, jis buvo paprastas nesulankstomas, jis šiuo peiliu puolė A., o šis gindamasis ir bandydamas atimti peilį, šiek tiek susižalojo ranką. Dukra iškvietė policijos pareigūnus, A. visą tą laiką laikė jos vyrą, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Šiuo atveju ji nepatyrė jokio fizinio ar psichinio smurto, nukentėjo tik jos dukra M. S., dėl giminaičio A. gali pasakyti, kad dėl sužalojimo peiliu jis pretenzijų neturėjo ir į medikus nesikreipė. Dukra buvo nuvežta į ligoninę, jai buvo smarkiai sumušta galva, kaip tai įvyko ji nematė, A. kontaktų neturi, kur jis gyvena taip pat nežino, jis tik šiaip į svečius buvo trumpam atvažiavęs ir tą pačią dieną išvažiavo.

2016-06-13 apie 10.30 val. grįžo iš draugės, vyro dar nebuvo, po kažkiek laiko jis atėjo, atsinešė alkoholinių gėrimų. Paprašė jo, kad negertų, pasiūlė jam nueiti padėlioti malkų. Jis nėjo, nuėjo viena, o kai grįžo vyras jau buvo girtas, jis pradėjo kabinėtis, vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, dėl ko ji išsigando, kadangi vyras ne kartą buvo ją sumušęs, nusprendė vėl nueiti pas draugę, sėdėjo iki 09.00 val., po to grįžo, vyras užsipuolė tik žodžiais, stovėjo su kumščiais ištiestais į priekį, bet nespėjo smogti. Paskambino dukrai, kad ji nevėluotų iš darbo ir laukė jos. Kai sulaukė dukters, vėl nuėjo pas draugę pasėdėti, galvojo, kad vyras nusiramins, užmigs. Grįžo namo apie 22 val., sutiko vyrą kieme, prašė, nupirkti alkoholio. Su dukra grįžo, vyras atėjo iš paskos. Su dukra nuėjo į kambarį, vyras su peiliu atbėgo iš virtuvės, šaukė, kad papjaus, užmuš, vienoje rankoje laikė peilį ir vis kartojo. Dukra labai greitai paskambino į policiją, prieš tai jį įspėjusi. Policija labai greitai atvažiavo, gal po 5 minučių. Jis iki atvažiuojant pareigūnams šaukė, tik neatsimena kur padėjo peilį, po to peilio lygtai nematė. Nori paaiškinti, kad savo vyro bijo realiai, kadangi jis jau ne kartą grasino jai ir dukrai nužudyti, be to jis jau teistas už savo tokius veiksmus (t. 1, b.l. 24, 52).

Liudytojas A. M. parodė, kad 2016-05-20 vakare gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykę į butą pamatė, kad vyras vardu A. laikė A. S. užlaužtomis rankomis ant sofos, kaltinamasis sakė, kad žmona su dukra pavogė jo pinigus, šios sakė, kad jis pinigus pragėrė. Peilį rado bute ir jį paėmė. Ar buvo sužalotos M. S. ir V. S., ką jos sakė apie smurtą – nepamena. Matė, kad A. plaštaka buvo sužalota ir kruvina, kreiptis į medikus jis atsisakė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad 2016-05-20 kartu su kolega vyr. patruliu V. K., apie 19.48 val., gavo pranešimą iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas grasina peiliu. Nuvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi V. S., kuri paaiškino, kad A. S., grasina susidorojimu peiliu, agresyviai elgiasi. Tuo metu kai atvyko, A. S. buvo sulaikytas bute asmens, kuris prisistatė kaip A. N.. A. S. buvo paguldytas ant sofos, A. N. jį laikė apglėbęs, taip pat pastarasis vėliau padavė nedidelį virtuvinį peiliuką juoda rankena, paaiškinęs, kad šiuo peiliu buvo pulta. A. N. plaštaka buvo sužalota, kraujavo, tačiau nuo medikų pagalbos jis atsisakė. Kambaryje buvo žmona V. S., dukra M. S.. Ar pastarosios buvo sužalotos pasakyti negali, pačios dėl sužalojimų pretenzijų nereiškė. Paties konflikto nematė, kadangi atvažiavo kai A. S. buvo sulaikytas, todėl dėl įvykio paaiškinti nieko negali. Peilis buvo prijungtas prie tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l. 26).

Liudytojas T. B. parodė, kad 2016-06-13 apie 19.30 val. gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini) vyras grasina peiliu. Atvykus M. S. paaiškino, kad girtas tėvas peiliu grasino nužudyti. A. S. buvo girtas, kalbėjo pakeltu balsu, neigė grasinęs ką nors nužudyti, kažką kalbėjo, kad žmona pasisavino jo pinigus.

Liudytoja O. K. parodė, kad kartu su sugyventiniu 2016-06-23 apie 20.00 val. buvo svečiuose pas draugę M. S., prie buto lauke šventė Jonines, ruošėsi kepti šašlykus, atsikimšo butelį vyno. Prie jų priėjo girtas M. S. tėvas, reikalavo ir jam įpilti vyno, jos atsisakė. M. S. paprašė jai padėti nuvesti girtą tėvą į namus, kad šis užmigtų, jos vedė jį už parankių. Koridoriuje A. S. griebė ją už plaukų, prasidėjo grumtynės, M. S. iš rankų iškrito raktai su pakabuku – peiliuku. A. S. pačiupo peiliuką, jį įkišo jai (O. K.) į ausį ir bandė durti, ji neleido, įbrėžė. M. S. ją gynė, atiminėjo peiliuką, A. S. įkando jai į pirštą. Jos paliko A. S. gulėti ant laiptų, iškvietė policiją.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2016-06-23 budėjimo metu gavo iškvietimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kad vyras peiliu sužalojo moteriai ausį. Atvykus pasitiko vyras ir dvi moterys, kurios paaiškino, kad A. S., būdamas girtas, nuolat smurtauja, jas užpuolė. Matė kraują ant vienos merginos ausies, kitos buvo paraudę rankos pirštai. Sulaikomas A. S. keikėsi, buvo agresyvus, po to nusiramino.

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad 2016-06-23 dirbo su V. K. ir D. Š., apie 21.10 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas moteriai peiliu sužalojo ausį, po to savo dukrai M. S. įkando į pirštus. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi M. S., kuri paaiškino, kad tėvas A. S. puolė peiliu jos kaimynę O. K., sužalojo jai ausį. Ją pačią nustūmė nuo laiptų, įkando į pirštus, tampė už plaukų, dėl to ji skundėsi fiziniu skausmu. Įtariamasis A. S. elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Buvo iškviesta medikų brigada ir suteikė pagalbą nukentėjusiosioms. Peilis buvo paimtas iš A. S. ir prijungtas prie tarnybinio pranešimo. (t. 1, b.l. 97).

Iš tarnybinio 2016-05-20 pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad V. S. nurodė, kad A. S. grasino peiliu, jį sulaikiusiam A. N. grumtinių metu buvo supjaustyta ranka (t. 1, b.l. 14-16).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad iš Lazdynų ligoninės buvo gautas pranešimas, kad 2016-05-20 21.05 val. dėl dešinės plaštakos, krūtinės ir pilvo sumušimo Greitosios pagalbos brigada pristatė M. S., kuri paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini) ją sumušė tėvas (t. 1, b.l. 19).

Iš 2016-06-13 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad atvykusiems policininkams M. S. paaiškino, kad tėvas A. S. grasino peiliu nužudyti, peilis nepaimtas (t. 1, b.l. 46-47).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016-06-13 19.57 val. A. S. buvo nustatytas 1,41 promilių girtumas (t. 1, b.l. 44).

Iš įvykio ataskaitos matyti, kad 2016-06-13 19.20 val. buvo paskambinta iš buto (duomenys neskelbtini) ir pranešta, kad neblaivus tėvas puola su peiliu (t. 1, b.l. 43).

Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, kad 2016-05-20 19.47 val. paskambino dukra ir pranešė, kad bute (duomenys neskelbtini) neblaivus tėvas grasina peiliu, kol kas pavyksta sulaikyti (t. 1, b.l. 12).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016-05-20 20.21 val. A. S. buvo nustatytas 1,24 promilių girtumas (t. 1, b.l. 28).

Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, kad 2016-06-23 21.08 val. buvo paskambinta iš (duomenys neskelbtini) ir pranešta, kad girtas A. S. įkando dukrai į 3 pirštus, O. K. peiliu perpjovė ausį (t. 1, b.l. 82-83).

Iš 2016-06-23 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad A. S. dūrė peiliu O. K. į ausį, įkando savo dukrai į pirštą. A. S. buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais (t. 1, b.l. 84-85).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016-06-23 21.51 val. A. S. buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas (t. 1, b.l. 115).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad specialistas įvertinęs medicininius dokumentus nustatė, kad 2016-05-20 įvykio metu padarytas M. S. plaštakos sumušimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikimu (t. 1, b.l. 111-112).

Iš 2013-11-05 ir 2015-04-21 teismo nuosprendžių matyti, kad A. S. nusikalstamas veikas prieš M. S. ir V. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 156-161, 162-169).

Byloje esančiais įrodymais paneigti A. S. parodymai, kad alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, kartais išgeria litrą alaus, nes kaip matyti iš dokumentų jam buvo nustatomas visais atvejais vidutinis ar sunkus girtumas.A. S. kategoriškai neigia naudojęs bet kokį smurtą prieš dukrą M. S. ir kitus asmenis, tačiau tai paneigiama vienodais ir nuosekliais liudytojų parodymais ir bylos medžiaga:

1 ep. 2016-05-20 – M. S. parodymus, kad A. S. prieš ją naudojo fizinį smurtą patvirtina specialisto apklausa, liudytojų V. S. ir A. M. parodymai, iš kurių taip pat matyti, kad tą dieną kaltinamasis sužalojo ir svečiuose buvusį asmenį, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai;

2 ep. 2016-06-13 – M. S. nurodytas aplinkybes dėl grasinimo ją nužudyti patvirtina liudytojo T. B. parodymai, byloje esanti medžiaga, kad šis grasinimas buvo realus patvirtina tai, kad už smurtą artimoje aplinkoje A. S. jau buvo teistas, buvo padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą dukrai, tokius veiksmus daro pastoviai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio;

3 ep. 2016-06-23 – M. S. parodymus dėl patirto smurto patvirtino liudytojai O. K. ir D. B., tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš jų matyti, kad tą dieną kaltinamasis taip pat sužalojo ir O. K..

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. (2016-05-20 ep.), 145 str. 1 d. (2016-06-13 ep.), 140 str. 2 d. (2016-06-23 ep.).

A. S. teistas du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes A. S., teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas laisvės atėmimo bausmėmis.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėja prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (2016-05-20 ep.) ir nubausti 8 mėnesiams laisvės atėmimo.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (2016-06-23 ep.) ir nubausti 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. ir nubausti 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę bausmę A. S. paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-11-23, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2016-05-20 iki 2016-05-21 (1 dieną), nuo 2016-06-13 iki 2016-06-15 (2 dienas), sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-06-23 iki 2016-11-23.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktinius įrodymus – du peilius, saugomus Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjos teikimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.