Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. I., B. K., L. K. dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. T. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos) Lazdijų skyriaus (toliau – ir NŽT Lazdijų skyrius) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 4SD-7549-(14.4.137 E.);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 1SS-413-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“;

3) įpareigoti atsakovę pareiškėjui J. T. atkurti nuosavybės teises natūra į 0,0974 ha dalį P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės.

Pareiškėjas nurodė, jog 2006 m. balandžio 10 d. pagal jo ir trečiojo asmens M. I. ieškinį Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla, kurioje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra J. P. į 0,2637 ha žemės sklypą, esantį buvusioje pareiškėjo senelio P. T. žemėvaldoje, pagrįstumo ir teisėtumo. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas (civilinė byla Nr. 2-5-327/2009), Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1126-324/2009).

Pareiškėjo teigimu, šalių ginčas dėl J. P. teisių į dalį žemės sklypo yra išspręstas negrįžtamai, nes nustatyta, kad dalis 0,2637 ha P. T. (pareiškėjo senelio) žemės yra perduota J. P., kuri vėliau teisėtai paveldėta ir registruota B. K. vardu. Tvirtino, jog dėl to susidarė situacija, kad, vadovaujantis Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009 priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu, pareiškėjui turėjo būti neatkurtos nuosavybės teisės į 0,2637 ha, tačiau rytinėje pareiškėjo senelio P. T. žemėvaldos pusėje J. T. natūra buvo neatkurtos nuosavybės teisės ne į 0,2637 ha, o į 0,3611 ha (0,2637 + 0,0974). Šias aplinkybes, pasak pareiškėjo ir jo atstovo, patvirtina architekto M. S. parengtas Preliminarios žemės sklypo dalies apskaičiavimo brėžinys, kuriame perkeltas K. M. įmonės parengto projekto turinys ant UAB „Sweco hidroprojektas“ plano. Sutapdintame plane tapo akivaizdžiai matomas UAB „Sweco hidroprojektas“ rytinės žemės sklypo ribos neatitikimas pagal K. M. įmonės parengtą projekto ribą. Atmetus projekte pažymėtą „A2“ žemės sklypo dalį pagal minėtą planą, nustatyta, kad preliminarios trūkstamos žemės sklypo dalies plotas yra apie 0,0974 ha. Todėl pareiškėjui turi būti papildomai atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0974 ha žemės sklypo dalį, išlikusią P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytoje žemės ( (duomenys neskelbtini) ) sklypo rytinėje dalyje ir kuri įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009 nebuvo nustatyta kaip išpirkta.

Nurodė, jog pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. kreipėsi su prašymu į NŽT Lazdijų skyrių, antru reikalavimu prašydamas nuosavybės teises į 0,0412 ha dalį atkurti natūra J. T. vardu jo nurodytų koordinačių ribose. Teigė, jog tuo metu, pareiškėjo įsitikinimu, nuosavybės teisės jam pagal teismo sprendimą nebuvo atkurtos į 0,0413 ha, tačiau 2023 m. vasario 9 d. paaiškėjo, kad neatitikimas pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009 yra ne 0,0413 ha, o net ~ 0,0974 ha. Todėl panaikinus skundžiamų sprendimų dalį dėl atsisakymo natūra atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą dalį, atsakovei su reikalavimu kategoriškai nesutinkant (nekeliant ginčo dėl neatkurtos nuosavybės teisių dalies dydžio), ginčas teisme turi būti išnagrinėtas iš esmės.

Pareiškėjo tvirtinimu, atsisakymas atkurti nuosavybės teises J. T. į iki nacionalizacijos P. T. valdytą žemės ploto dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymėjo, jog Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009, nustatyta, jog būtent 0,2637 ha plotas buvo išpirktas pagrįstai ir teisėtai, o toks sprendimas turi res judicata (teismo išspręsta byla) galią, todėl toks reikalavimas iš naujo negali būti nagrinėjamas teisme ir yra galutinis. Tai reiškia, kad jis yra privalomas visiems asmenims, taip pat ir viešojo administravimo subjektams, tad Nacionalinė žemės tarnyba privalo tinkamai jį įvykdyti, ištaisyti padarytas administracines klaidas, nes pareiškėjui natūra atkurta žemės dalis neatitinka įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Pažymėjo, jog rytinėje dalyje esantis gretimas žemės sklypas neturi galutinių įregistruotų kadastrinių matavimų, o tik preliminarius matavimus, kurie yra nepatvirtinti dėl turimų trūkumų, nesant planavimo dokumentų. Todėl, pasak pareiškėjo, yra aiškus ir pakankamas pagrindas J. T. papildomai natūra atkurti į 0,0974 ha dalį P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės.

Tvirtino, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. kovo 17 d. sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžiantis įstatymo viršenybės principą, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, nes jame motyvų išdėstymas nėra pakankamas. Sprendimu padarytos išvados neatitinka faktų, yra nepagrįstos ir todėl klaidingos, subjektyvios, pažeidžiančios išsamumo principą. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutiko.

Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovė nurodė, jog skundas nepagrįstas.

Nurodė, kad pareiškėjas reikalauja įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą papildomai natūra atkurti nuosavybės teises į patikslintą 0,0974 ha dalį P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės, tačiau teismai įsiteisėjusiais sprendimais (civilinė byla Nr. 2-5-327/2009, civilinė byla Nr. 2A-1126-324/2009, administracinė byla Nr. eI3-91-423/2020 ir administracinė byla Nr. eA-1239-1062/2021) jau yra konstatavę, kad nėra jokių galimybių atkurti nuosavybės teises natūra. Tos pačios aplinkybės pažymimos ir skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. kovo 17 d. rašte Nr. 1SS-413-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nurodoma, kad buvusio savininko P. T. turėtos žemės ribose grąžintinos natūra žemės nėra, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo.

Tvirtino, jog šalių ginčas dėl J. P. teisių į 0,2637 ha dalį pareiškėjo senelio P. T. valdytos žemės teismų sprendimais išspręstas galutinai. Teismų sprendimais konstatuota, jog 0,2637 ha yra teisėtai atkurti J. P., o vėliau paveldėti ir registruoti B. K. vardu.

Nurodė, jog NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 4S-64-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. I.“ ir NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 4S-65-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“ (toliau – ir Atkūrimo sprendimai) buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Pažymėjo, jog žemė, už kurią pagal nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų 1.5 papunktį pareiškėjams J. T. ir M. I. buvo kompensuojama pinigais, yra pripažinta valstybės išperkama žeme. Žemės sklypų Nr. 241-1, Nr. 241-2, Nr. 241-3, Nr. 241-4 kadastrinius matavimus atlikusios įmonės UAB „Sweco hidroprojektas“ 2013 m. rugsėjo 25 d. pažymoje nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas) piliečiams J. T. ir M. I. Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) natūra pamatuota 5,1049 ha žemės ir 1,1913 ha miško, o 1,1738 ha žemės yra valstybės išperkama, ji yra užimta: 0,4868 ha – keliu (duomenys neskelbtini), 0,4230 ha – neprivatizuojamu (duomenys neskelbtini) upeliu ir 0,2637 ha pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn.

Tvirtino, jog pareiškėjo argumentai, kad gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra atlikti tik preliminarūs matavimai, todėl, jo manymu, yra galimybė atkurti nuosavybės teises natūra koordinačių taškuose pažymėtuose matininko K. M. parengtame projekte, yra nepagrįsti.

Pažymėjo, kad gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytos, jos nėra pakitusios ir atitinka įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas ribas ir faktines aplinkybes. Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktuose nėra numatyta galimybė pakeisti (panaikinti) kitiems privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų, jei tam nėra įstatyme numatyto pagrindo ar žemės sklypų savininkų prašymų, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą.

Nurodė, jog, NŽT Lazdijų skyriui patikrinus pareiškėjo J. T. skunde nurodytų koordinačių duomenis, nustatyta, kad, patraukus pareiškėjo žemės sklypo rytinę ribą pagal jo nurodytas koordinates patikslintu plotu 0,0974 ha, pareiškėjo J. T. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba kirstų gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sodą, kuris įeina į namų valdos žemės plotą, ir tokiu būdu būtų pažeidžiamos gretimo žemės sklypo savininko teisės ir teismo sprendimais nustatyti faktai.

Atsakovės nuomone, pareiškėjo dėstomi faktai, pateikti paskaičiavimai nėra pagrįsti ir negali būti laikomi teisėtu pagrindu prašymui papildomai atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo nurodomą 0,0974 ha žemės sklypo dalį natūra nurodytų koordinačių taškuose pagrįsti.

Pažymėjo, jog NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 4SK-1640-(14.4.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 241-2, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“ patvirtino pareiškėjo J. T. žemės sklypo Nr. 241-2 kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sweco hidroprojektas“ matininko E. M. 2013 m. birželio 5 d. parengtą žemės sklypo Nr. 241-2 kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Galiojantys ir įregistruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai visiškai atitinka priimtus Atkūrimo sprendimus, yra nenuginčyti, todėl laikomi teisingais ir išsamiais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. I. pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais prašė patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT Lazdijų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 4SD-7549-(14.4.137 E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. kovo 17 d. rašto Nr. 1SS-413-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus – atkurti pareiškėjui J. T. nuosavybės teises natūra į 0,0974 ha dalį P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. I. yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. T. žemę.

Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto bylos ir įsiteisėjusių teismų sprendimų nustatyta, jog pareiškėjo J. T. ir trečiojo suinteresuoto asmens M. I. motina I. T. 1991 m. spalio 17 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl buvusiam savininkui P. T. priklausiusios 7,49 ha žemės (įskaitant 0,97 ha miško) grąžinimo. Prašyme nurodyta pretendentės valia susigrąžinti žemę buvusioje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime atidedant žemės skyrimą penkeriems metams. Notaro patvirtintu 1999 m. balandžio 30 d. Susitarimu (registro Nr. 45) I. T. atsisakė jai priklausančios žemės vaikų, t. y. pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens M. I., naudai.

Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių 1999 m. balandžio 30 d. pareiškėjo ir M. I. prašymų matyti, jog pretendentai, vadovaudamiesi Notaro patvirtintu 1999 m. balandžio 30 d. Susitarimu, prašė atkurti nuosavybės teises jame nurodytomis dalimis. J. T. prašė suteikti 3,73 ha žemės sklypą (iš to ploto – 0,97 ha miško) (duomenys neskelbtini) kaime, o M. I. prašė suteikti 3,74 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi, iš viso pretendentai prašė atkurti nuosavybės teises natūra į 7,47 ha plotą. Tokio dydžio plotas buvo patvirtintas ir Kauno apskrities viršininko administracijos Rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. Pažymoje (nuosavybės teisių atkūrimo byla, l. 92).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas J. T. ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. I. 2006 m. balandžio 10 d. su ieškiniu kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą, prašydami:

1) panaikinti Žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 17-272-12919 dėl nuosavybės teisių J. P. į 5,62 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatymo dalį dėl 0,2637 ha;

2) panaikinti Lazdijų rajono valdybos 1993 m. balandžio 28 potvarkio Nr. 177-V „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims susigrąžinantiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ 32 punkto, kuriuo J. P. buvo grąžintas natūra privačiai nuosavybei 5,62 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,2637 ha;

3) panaikinti Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3621 dėl 0,2637 ha dalies paveldėto 5,6200 ha žemės sklypo;

4) panaikinti Nekilnojamojo turto registre 5,62 ha žemės sklypo, įregistruoto atsakovės B. K. vardu, teisinės registracijos dalį dėl 0,2637 ha;

5) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pagal 1933 ir 1935 metų archyvinius planus, atitinkamai suformuojant M. I. ir J. T. žemės sklypą toje pačioje vietoje ir tomis pačiomis ribomis, kokiomis jį valdė buvęs savininkas P. T..

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009 ieškovų J. T. ir M. I. ieškinį atmetė, Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1126-324/2009 minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš esmės nustatyta, jog dalis atsakovės žemės sklypo (0,2637 ha) iki nacionalizacijos buvo žemės savininkui P. T. priklausiusio žemės sklypo ribose. Tačiau teismas konstatavo, jog 0,2637 ha žemės atsakovei suteikta teisėtai, užimta sodybiniu sklypu, priskiriama valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinama nuosavybės atkūrimo procese pretendentams į buvusio savininko P. T. žemę.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 4S-65-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. T. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,76 ha žemės ir 0,97 ha miško, grąžinant natūra 1,1913 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai; grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendraturčiais: J. T. – 0,3736 ha (skl. Nr. 241-1, bendras plotas 0,7472 ha) su M. I. 0,3736 ha; bendrą 0,7472 ha kitos paskirties žemės sklypą, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini); grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendraturčiais: J. T. – 1,8079 ha (skl. Nr. 241-2, bendras plotas 4,2577 ha) su M. I. – 2,4498 ha; bendrą 4,2577 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendraturčiais: J. T. – 0,05000 ha (skl. Nr. 241-4, bendras plotas 0,1000 ha) su M. I. – 0,0500 ha bendrą 0,1000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; atlyginant kitais būdais: kompensuojant pinigais už 0,3072 ha žemės (vertė 93 Eur).

Byloje nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 31 d. taip pat buvo priimtas NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 4S-64-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. I.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią turto dalį – 3,74 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiu J. T. sprendime nurodytus žemės sklypus, o minėto sprendimo 1.5 papunkčiu – už 0,8666 ha žemės kompensuojant pinigais.

Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą (bylos Nr. eI3-91-423/2020) su skundu, prašydamas:

1) panaikinti NŽT Lazdijų skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 4S-65-(14.4.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“ 1.5 papunktį ir įpareigoti atsakovę patikslinti šį sprendimo papunktį, nustatant, jog 0,3072 ha žemės plotas pareiškėjui atkuriamas natūra pagal P. T. iki 1940 metų turėtos žemės ploto ribas;

2) panaikinti NŽT Lazdijų skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 4SK-1640-(14.4.110) „Dėl žemės sklypo Nr. 241-2, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“ (toliau –ir Sprendimas Nr. 2) ir įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą dėl formuojamo pareiškėjui atkuriamo sklypo kadastro duomenų.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el3-91-423/2020 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1239-1062/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą nusprendė patenkinti iš dalies. Panaikino Atkūrimo sprendimo 1.5 papunktį ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pareiškėjui tenkančią P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalį (0,3072 ha), buvusią (duomenys neskelbtini) , priskirtą valstybės išperkamai žemei, atlyginimo. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šioje byloje skundžiamas NŽT Lazdijų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. 4SD-7549-(14.4.137 E.) buvo priimtas, atsakant į pareiškėjo atstovo advokato S. M. 2021 m. lapkričio 16 d. prašymą NŽT Lazdijų skyriui, kuriuo jis prašė nuosavybės teises į J. T. tenkančią P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalį (0,3072 ha), buvusią (duomenys neskelbtini), atkurti natūra bei perduodant lygiavertį sklypą iš laisvos žemės fondo žemės toje pačioje vietovėje:

1) nuosavybės teises į 0,2200 ha atkurti perduodant J. T. lygiavertį žemės sklypą Nr. 891N, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštyje, patvirtintame 2021 m. birželio 15 d. NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 4VĮ- 353-(14.4.2.);

2) nuosavybės teises į 0,0412 ha dalį atkurti natūra šių koordinačių ribose: (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu NŽT Lazdijų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 4SD-7549-(14.4.137 E.) pareiškėjas buvo informuotas, kad, atsižvelgiant į pateiktą prašymą suteikti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bus rengiama ir skaičiuojama išvada (turėto žemės sklypo vertei iki šios dienos nustatyti), pagal kurią pasirinktoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje bus renkamas lygiavertis žemės sklypas. Dėl šios rašto dalies ginčo byloje nėra.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl NŽT Lazdijų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 4SD-7549-(14.4.137 E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. kovo 17 d. rašto Nr. 1SS-413-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, priimto ikiteismine tvarka išnagrinėjus ginčą pagal pareiškėjo atstovo Nacionalinei žemės tarnybai pateiktą 2022 m. sausio 28 d. skundą, dalies, kuria atsisakyta patenkinti jo per atstovą 2021 m. lapkričio 16 d. pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių į 0,0412 ha dalį neatkūrimo natūra J. T. vardu jo nurodytų koordinačių ribose. Teismas pažymi, jog prašomos atkurti natūra žemės kiekį bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patikslino patikslintu skundu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę atkurti nuosavybės teises natūra jam į 0,0974 ha dalį P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės.

Skundžiamais raštais atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nurodant, kad buvusio savininko P. T. turėtos žemės ribose grąžintinos natūra žemės nėra; kad pareiškėjo prašomas grąžinti natūra žemės plotas yra žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį 1993 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 17-272-12919 atkurtos nuosavybės teisės J. P.; kad gretimas žemės sklypas pagal preliminarius žemės sklypo matavimus yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamų raštų neteisėtumui konstatuoti ir jiems panaikinti nėra pagrindo.

Įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009 nustatyta, jog 0,2637 ha P. T. žemės buvo teisėtai atkurta gretimos žemės namų valdos savininkei J. P. (jos teisių perėmėjai šioje byloje yra tretieji suinteresuoti asmenys – B. K. ir L. K.). Gretimas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 17-272-12919 dėl nuosavybės teisių J. P. atstatymo pagrindu pagal preliminarius žemės sklypo matavimus buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Minėtu teismo sprendimu konstatuota, jog 0,2637 ha yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisės į ją pareiškėjams J. T. ir M. I. negali būti atkuriamos.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėl to ginčo nekelia. Tačiau, jo teigimu, susidarė situacija, jog, vadovaujantis Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009 priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu, pareiškėjui turėjo būti neatkurtos nuosavybės teisės į 0,2637 ha, bet rytinėje pareiškėjo senelio P. T. žemėvaldos pusėje J. T. natūra buvo neatkurtos nuosavybės teisės į 0,3611 ha (0,2637 + 0,0974), nes teismo sprendime minėta dalis „nebuvo nustatyta kaip išpirkta“, be to, rytinėje dalyje esantis gretimas žemės sklypas neturi galutinių įregistruotų kadastrinių matavimų, o tik preliminarius.

Iš skunde nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo bei jo atstovo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas siekia atkurti didesnį kiekį žemės natūra, negu buvo nustatyta Atkūrimo sprendime. Jis taip pat ginčija 0,3072 ha valstybės išperkamos žemės kiekį nuosavybės teisių atkūrimo procese dėl netinkamai atliktų UAB „Sweco hidroprojektas“ kadastrinių matavimų sklypų formavimo procese.

Tačiau teismas pažymi, jog dėl šių aplinkybių jau buvo nagrinėtas ginčas teisme. Kaip jau minėta, LVAT kolegija 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1239-1062/2021 atmetė pareiškėjo teiginius, kad nebuvo išspręstas klausimas dėl dalies grąžintino žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, negali būti iš naujo nagrinėjamas nuosavybės teisių atkūrimas natūra P. T. turėtos žemės ribose į 0,3072 ha žemės sklypą, į kurį (0,2637 ha) jau yra atkurtos nuosavybės teisės J. P. civilinėje byloje ginčytais ir įsiteisėjusiais sprendimais (faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys). Nurodė, jog žemė, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek pagal Atkūrimo įstatymą natūra nėra grąžinama, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę priimti naują sprendimą dėl formuojamo pareiškėjui atkuriamo sklypo kadastro duomenų negali būti tenkinamas (39–40 p.).

Jau minėta, kad LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1239-1062/2021 pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies: panaikintas NŽT Lazdijų skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 4S-65-(14.4.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“ 1.5 papunktis dėl parinkto netinkamo atkūrimo būdo, t. y. kompensavimo pinigais už 0,3072 ha valstybės išperkamos žemės, tačiau kita sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalis pareiškėjui nepakeista, todėl yra galiojanti ir teisėta. LVAT nutartyje nurodyta, jog:

1) po Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties įsiteisėjimo galutinai paaiškėjus, kad neliko jokių galimybių atkurti nuosavybės teises natūra pagal pretendento J. T. prašymą, atsakovei atsirado Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga siūlyti pareiškėjui kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, o pareiškėjui – teisė pasirinkti ir pareikšti valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą turtą atlyginimo būdo;

2) teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjui nuosavybės teisės negalėtų būti atkuriamos atlyginant už valstybės išperkamą turtą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 dalyje numatytu būdu – perduodant lygiavertį žemės sklypo plotą;

3) atsakovė turi iš naujo spręsti dėl valstybės išperkamos žemės kito atlyginimo būdo pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka;

4) pareiškėjo prašymas patenkinamas iš dalies (tiek, kiek juo nebuvo išspręsti galimi kiti valstybės išperkamos žemės atlyginimo būdai), o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (46–48 p.).

Taigi, iš nutarties motyvų ir jos rezoliucinės dalies akivaizdu, jog LVAT pritarė Nacionalinės žemės tarnybos pozicijai, kad pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teisių natūra į 0,3072 ha žemės sklypą (įskaitant ir 0,2637 ha, į kurį atkurtos nuosavybės teisės J. P.), nes 0,3072 ha žemė yra valstybės išperkama ir natūra nuosavybės teisės į ją neatkuriamos, o turi būti siūlomi kiti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodyti būdai.

Bylos duomenys patvirtina, jog, vykdydama minėtą LVAT nutartį pagal 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškėjo prašymą dėl lygiaverčio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Nacionalinė žemės tarnyba parengė Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projektą, tačiau pareiškėjas kviečiamas neatvyko į NŽT Lazdijų skyrių dėl Išvados projekto suderinimo. Kaip jau minėta, byloje dėl to ginčo nėra.

Iš NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 4S-64-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. I.“ ir NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 4S-65-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“ matyti, jog juos priimant buvo išnagrinėtas pretendentų prašymas dėl nuosavybės teisių į 6,50 ha žemės ir 0,97 ha miško atkūrimo, t. y. dėl bendro 7,47 ha pretendentų prašymuose nurodyto ploto. Minėtais sprendimais atkurtos nuosavybės teisės natūra į jiems tenkančią dalį, suteikiant 4 žemės sklypus. Ši 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalis pareiškėjui teismo sprendimu nepakeista, 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. I. nebuvo teismine tvarka ginčytas, todėl laikytina, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra pretendentams galutinai išspręstas ir kreiptis dėl papildomo ploto nuosavybės teisių atkūrimui natūra nėra pagrindo.

Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui M. I. nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas pagal 1999 m. gruodžio 30 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 59-1356 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus. Iš įmonės UAB „Sweco hidroprojektas“ 2013 m. rugsėjo 25 d. Pažymos ir Aiškinamojo rašto nuosavybės teisių atkūrimo byloje matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos užsakymu UAB „Sweco hidroprojektas“ matininkai E. M., R. Z. atliko J. T. ir M. I. žemės sklypų, kurių projektiniai numeriai 241-1, 241-2, 241-3, 241-4, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir parengė kadastro duomenų bylas. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, jog UAB „Sweco hidroprojektas“ matininkų J. T. ir M. I. bendrosios dalinės nuosavybės teise pamatuoti 4 sklypai: kitos paskirties (namų valda) žemės sklypas Nr. 241-1, kurio plotas 0,7472 ha; žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 241-2, kurio plotas 4.2577 ha; miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 241-3, kurio plotas 1,1913 ha; žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 241-4, kurio plotas 0,1000 ha. Bendras pamatuotų sklypų plotas sudaro 6,2962 ha.

Žemės sklypų Nr. 241-1, Nr. 241-2, Nr. 241-3, Nr. 241-4 kadastrinius matavimus atlikusios įmonės UAB „Sweco hidroprojektas“ 2013 m. rugsėjo 25 d. Pažymoje nurodoma, kad pagal Atkūrimo įstatymą piliečiams J. T. ir M. I. (duomenys neskelbtini), natūra pamatuota 5,1049 ha žemės ir 1,1913 ha miško, o 1,1738 ha žemės yra valstybės išperkama: 0,4868 ha užimta keliu (duomenys neskelbtini), 0,4230 ha – neprivatizuojamu (duomenys neskelbtini) upeliu ir 0,2637 ha pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn. Už trūkstamą 1,1738 ha plotą paskaičiuota kompensacija pinigais. Kaip matyti iš Atkūrimo sprendimų, matininkų nustatytos ir Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintos valstybės išperkamos žemės plotas atitinka Atkūrimo sprendimų 1.5 papunktyje nurodytą bendrą plotą (0,3072 ha ir 0,8666 ha), kurio dydis patvirtintas ir jau minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tik dėl atkūrimo būdo – kompensacijos – teismas konstatavo, kad tikslinga nuosavybės teises atkuriančiai institucijai pareiškėjui pasiūlyti kitą atkūrimo būdą už valstybės išperkamą žemę – perduodant lygiavertį žemės plotą.

Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje kėlė ginčą dėl UAB „Sweco hidroprojektas“ atliekamų kadastrinių matavimų teisingumo, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka jie nenuginčyti. NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 4SK-1640-(14.4.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 241-2, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“ buvo patvirtinti pareiškėjo žemės sklypo Nr. 241-2 kadastro duomenys (teismo pastaba: minėtas sklypas ribojasi su gretimu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį atkurtos nuosavybės teisės J. P.), nustatyti pagal UAB „Sweco hidroprojektas“ matininko E. M. 2013 m. birželio 5 d. parengtą žemės sklypo Nr. 241-2 kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Minėtas sprendimas kartu su sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjo buvo ginčytas teisme, tačiau nenuginčytas, todėl yra teisėtas. Jo pagrindu viešajame registre įregistruotos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, kurios, nenuginčijus nuosavybės atkūrimo procese priimtų sprendimų, negali būti keičiamos, kaip teisingai skundžiamuose raštuose nurodė atsakovė.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog gretimas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas ir viešajame registre įregistruotas 1993 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 17-272-12919 dėl nuosavybės teisių atstatymo J. P. pagrindu pagal preliminarius žemės sklypo matavimus Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė nurodė, jog, naudojant VĮ Registrų centro posistemėje „GeoMatininkas“ esančius įrankius, Nacionalinės žemės tarnybos specialistams patikrinus, buvo nustatyta, kad skunde prašomas grąžinti natūra 0,0412 ha žemės plotas (patikslintame skunde – 0,0974 ha plotas), kurį pareiškėjas ir jo atstovas nurodė kaip esantį „P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teises valdytos žemės koordinačių ribose“, yra gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tad, patraukus pareiškėjo žemės sklypo rytinę ribą pagal jo nurodytas koordinates patikslintu 0,0974 ha plotu, pareiškėjo J. T. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba kirstų gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sodą, kuris įeina į namų valdos žemės plotą. Taip pat būtų pažeidžiamos gretimo žemės sklypo savininko teisės ir teismo sprendimais nustatyti faktai. Paneigiančių šias aplinkybes duomenų į bylą nepateikta.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje aplinkybes, atsakovė skundžiamuose raštuose pagrįstai padarė išvadą, jog privataus žemės sklypo ribos, atliekant tikslesnius kadastrinius matavimus (nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje), nekeičiamos.

Pareiškėjo iniciatyva teismui buvo pateiktas architekto M. S. parengtas Preliminarios žemės sklypo dalies apskaičiavimo brėžinys M1:200, į kurį perkeltos K. M. įmonės parengtame Žemės sklypų ribų geodezinių apmatavimų projekte (teismo pastaba: buvo pateiktas į civilinę bylą Nr. 2-5-327/2009) nurodytos ribos ir kuriame jos sutapdintos su UAB „Sweco hidroprojektas“ plano, kurio pagrindu viešajame registre įregistruotas pareiškėjo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribomis bei nustatyti rytinės žemės sklypo ribos neatitikimai (trūkstamos žemės sklypo dalies plotas apie 0,0974 ha). Taip pat į bylą pateiktas architekto M. S. Aiškinamasis raštas. Teismo vertinimu, šie dokumentai negali būti pagrindu pareiškėjo teiginiams dėl trūkstamos neatkurtos natūra sklypo dalies pagrįsti, nes, kaip jau minėta, UAB „Sweco hidroprojektas“ kadastriniai matavimai buvo atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu teisės aktų nustatyta tvarka, jie nenuginčyti, teisėti, jų pagrindu priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl vienos šalies iniciatyva pateiktais duomenimis, gautais ne teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo vadovautis.

Pareiškėjas skundą grindė taip pat NŽT Lazdijų skyriaus 2013 m. gruodžio 27 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriame, be kita ko, užfiksuota, jog sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paženklintas laikinais riboženkliais, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra abriso, todėl tiksliai nustatyti sklypo ribų nėra galimybės. Tačiau minėtas patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas, priimtas gretimo žemės sklypo formavimo nuosavybės teisių atstatymo procedūros metu, ir neturi esminės reikšmės byloje, juolab teismine tvarka nenuginčijus 1993 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 17-272-12919 dėl nuosavybės teisių atstatymo J. P..

Teismo vertinimu, esant nenuginčytiems nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu priimtiems sprendimams (tiek dėl pareiškėjo, tiek dėl gretimo žemės sklypo) ir jų pagrindu viešajame registre įregistruotiems žemės sklypams, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui grąžinti prašomą plotą privataus žemės sklypo teritorijoje, juolab byloje nustačius, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra pareiškėjui yra užbaigtas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimti šioje byloje skundžiami raštai neprieštarauja Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 1126-324/2009 konstatuotoms aplinkybėms, todėl pareiškėjo samprotavimai, jog natūra jam atkurta žemės dalis neatitinka įsiteisėjusio teismo sprendimo, yra nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiami raštai neatitinka VAĮ įtvirtintų principų, kad jo prašymai buvo išnagrinėti netinkamai, kad sprendimais padarytos išvados neatitinka faktų ir yra klaidingos.

Pagal LVAT praktiką, kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. – VAĮ 10 straipsnio) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Teismo vertinimu, skundžiami raštai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Įvertinus skundžiamų raštų turinį, akivaizdu, kad juose nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių atsisakoma patenkinti pareiškėjo prašymą, bei teisės aktų nuostatos, kuriomis rėmėsi atsakovė netenkindama pareiškėjo prašymo. Skundžiamų raštų turinys buvo suprantamas pareiškėjui, kuris buvo atstovaujamas advokato. Tai patvirtina skundo, patikslinto skundo turinys ir jų paaiškinimai teismo posėdžio metu. Net ir laikant, kad buvo trūkumų dėl atsakymų išsamumo, šie esami skundžiamų sprendimų trūkumai nėra esminiai ir nesutrukdė pareiškėjui suprasti atsakovės valią, jos atsisakymo veikti pareiškėjo pageidaujamu būdu motyvus ir neapribojo pareiškėjo teisių kreiptis į teismą. Remiantis išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus raštus ir patenkinti išvestinį reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus skundą, nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.