Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-647-961/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-25
Bylos Nr.
T-647-961/2018
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00576-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-647-961/2018
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00576-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 59-110 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

A. K. bausmės vykdymo pradžia 2014 m. birželio 5 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. gruodžio 5 d. A. K. 1/2 bausmės dalį atliko 2016 m. rugsėjo 5 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 59-110 nutarė taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones:

neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. gruodžio 5 d.;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018 m. gruodžio 5 d;dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Komisijos nutarime nurodoma, jog paskutinį kartą teismui atsisakius taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. K., Komisija jam pateikė rekomendaciją, kurią nuteistasis pilnai įvykdė – dalyvavo psichologo individualiose konsultacijose.

Nutarime taip pat pažymima, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastoje grupėje, jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, nuobauda negalioja, taip pat vieną kartą skatintas.

Nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi baldžiaus specialybę. Šiuo metu nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, dirba VĮ „M.A.“ pagalbiniu darbininku, taip pat dirba UAB „N.S.“, kuri nuteistąjį priimtų dirbti ir išėjus jam į laisvę. Be to, nuteistasis trims paroms buvo išleistas į namus, į įstaigą grįžo nustatytu laiku bei pažeidimo. A. K. bendrauja su artimaisiais, draugais, ryšius palaiko laiškais ir skambučiais. Išėjęs į laisvę planuoja gyventi pas motiną.

Komisijos nutarime pažymima, kad nuteistasis atpažįsta veiksnius, kurie lėmė jo nusikalstamumą, geba išskirti savo problemines sritis ir jaučia poreikį jas spręsti. Priežiūrą ir apribojimus vertina teigiamai, supranta poreikį puoselėti visuomenėje pripažintas vertybes, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir yra motyvuotas keisti savo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, A. K. priklauso vidutinei rizikos grupei – 50 balų, jo smurtinio elgesio rizika yra vidutinė.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

Teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, kai jie faktiškai yra atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

A. K. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog A. K. vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam Komisijos skirtą rekomendaciją, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi baldininko specialybę, dirba už pataisos įstaigos ribų be sargybos priežiūros, palaiko ryšius su artimaisiais, žino savo problemines sritis, stengiasi jas spręsti, motyvuotas keistis, pripažįsta visuomenės normas ir nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu, skatintas vieną kartą už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Minėtos aplinkybės, akivaizdu, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Kita vertus, pabrėžtina, kad BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad A. K. dalyvauja įvairiose teisinio ir socialinio švietimo programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tris nusikalstamas veikas, viena iš jų priskiriama apysunkiam nusikaltimui, kitos dvi sunkiems nusikaltimams. Minėti nusikaltimai buvo padaryti bendrininkų grupėje naudojant smurtą, be to, A. K. nusikalto žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui – tenkino lytinę aistrą prieš asmens valią. Minėtais nusikaltimais neabejotinai nukentėjusiajam asmeniui sukėlė didelę baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos. Anksčiau A. K. teistas dvylika kartų, visi ankstesni nusikaltimai buvo padaryti nuosavybei, turtinėms teisės ir turtiniams interesams, kai kurių nusikaltimų metu buvo naudojami smurtiniai veiksmai. Pažymėtina, kad nuteistajam A. K. praktiškai visais ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Tačiau tai A. K. nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kurias darydavo praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui nuo išėjimo iš pataisos įstaigos ar lygtinio paleidimo termino pabaigos, A. K. nusikalsdavo neišnykus ankstesniems teistumams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas recidyvistu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam A. K. buvo taikyta amnestija, bausmę sumažinant vienu trečdaliu, jam taip pat keturis kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimas. Pirmojo lygtinio paleidimo sąlygų A. K. neišlaikė, lygtinio paleidimo metu jo atžvilgiu buvo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, paskui nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas ne vienas apkaltinamasis nuosprendis. Tas pats pažymėtina ir apie bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, kurio sąlygų nuteistasis nesugebėjo išlaikyti, jo atžvilgiu buvo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Tačiau kitų trijų lygtinių paleidimo sąlygas nuteistasis išlaikė. Taigi aptarti duomenys, pakankamai didelis teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis rodo A. K. pakankamą pavojingumą, kita vertus, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. K. elgesys rodo norą taisytis, keisti savo elgesį pozityvia, visuomenei priimtina linkme, Komisijos nutarime taip pat nurodoma, kad A. K. priežiūrą ir apribojimus vertina teigiamai, supranta poreikį puoselėti visuomenėje pripažintas vertybes, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir yra motyvuotas keisti savo elgesį.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. bausmės atlikimo metu vieną kartą buvo pažeidęs nustatytą tvarką ir režimo reikalavimus, dėl ko buvo nubaustas drausmine tvarka (nuteistojo padarytas pažeidimas pakankamai šiurkštus – uždraustų daiktų turėjimas). Tiesa, nuo pažeidimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, nuobauda šiuo metu negalioja, po nubaudimo nuteistasis buvo vieną kartą skatintas, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis stokoja impulsų kontrolės, dėl paskutinio nusikaltimo atsakomybę perkelia draugui. Kita vertus, Komisijos nutarime motyvuojama, kad A. K. geba išskirti savo problemines sritis ir jaučia poreikį jas spręsti, atpažįsta veiksnius, kurie lėmė jo nusikalstamumą. Bylos duomenimis, nuteistasis dirba už pataisos namų ribų be sargybos priežiūros, trims paroms buvo išvykęs į namus, laiku grįžo į pataisos namus, į įstaigą grįždavo nustatytu laiku be jokių pažeidimų. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdė Komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, psichologo individualiose konsultacijose. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. K. yra motyvuotas keisti savo elgesį tinkama linkme.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Kadangi A. K. nusikalstamumo rizika yra vidutinė (50 balų), turi būti nustatyta, jog jis padarė pažangą mažinant savo nusikalstamumo riziką. A. K. nusikalstamumo rizika nuo pirminio jo vertinimo sumažėjo 5 balais (iš pat pradžių buvo 55 balai).

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Vis tik šiuo metu, teismo nuomone, įvertinus pateiktų duomenų visumą, likusį neatliktos bausmės laiką, glaudžius nuteistojo socialinius ryšius, manytina, A. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, juo labiau, taikant intensyvią priežiūrą. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės dalies atlikimui.

Taigi Komisijos nutarimas taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nutaria:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 59-110 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. (A. K.).

Nustatyti A. K. šias baudžiamojo poveikio priemones:

neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2018 m. gruodžio 5 d.;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018 m. gruodžio 5 d.;dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė