Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-435/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-10
Bylos Nr.
2A-435/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius, Gintaras Pečiulis, Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra Marketingas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „DHL Lietuva“
Advokatai
Jūratė Juodienė, Mindaugas Badaras
Kategorijos
  • 45.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-435/2011Procesinio sprendimo kategorijos 45.12, 42.9, 42.11.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui M. M. ir advokatei Jūratei Juodienei,atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Badarui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra Marketingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3215-104/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra Marketingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DHL Lietuva“ dėl sutarties pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Furnitūra Marketingas“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „DHL Lietuva“ dėl sutarties pakeitimo ir prašė pakeisti tarp ieškovo UAB „Furnitūra Marketingas“ ir atsakovo UAB „DHL Lietuva“ 2007 m. rugsėjo 20 d. sudarytoje Siuntų ir krovinių vežimo sutartyje nustatytą kainą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d., ją sumažinant nuo 258 428,70 Lt iki 109 972,63 Lt bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad sutarties vykdymo metu ieškovas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d. užsakė siuntų vežimo paslaugas, kurias nurodytu laikotarpiu teikė atsakovas. Atsakovas už suteiktas paslaugas minėtu laikotarpiu ieškovui išrašė PVM sąskaitų-faktūrų už 258 428,70 Lt. Atsakovas, pagal Sutartį teikdamas vežimo paslaugas, daug kartų pažeidė Sutarties 3.4 p. numatytą pareigą organizuoti savalaikį siuntos vežimą. CK 6.38 str. 1 d. įpareigoja atsakovą tinkamai vykdyti prievolę. CK 6.200 str. įpareigoja atsakovą tinkamai vykdyti sutartį ir dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti. Pagal CK 6.205 str. sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsakovui netinkamai įvykdžius Sutartimi prisiimtą įsipareigojimą savalaikiai pristatyti siuntas, minėtų teisės normų prasme laikoma, kad atsakovas netinkamai įvykdė Sutartį. Netinkamai sutartį įvykdžiusi šalis neturi teisės reikalauti tos kainos, kuri turi būti mokama už tinkamą Sutarties įvykdymą, todėl atsakovui pažeidus CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. ir Sutarties 3.4 punktą, ieškovas neprivalo apmokėti visos atsakovo reikalaujamos Sutarties kainos.

Prašė iš atsakovo išreikalauti bylai reikalingus rašytinius įrodymus – važtaraščius, patvirtinančius siuntų priėmimą ir jų perdavimą Sutarties vykdymo laikotarpiu. Pateikė teismui elektroninius laiškus, pagrindžiančius ieškovo reikalavimus.

Šalies argumentai

Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovas nepagrindė savo reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad CK 6.223 str. 2 d. 2 p. numato, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas minėtos aplinkybės neįrodė. Konstatavo, jog nustačius, kad byloje neįrodytas sutarties pažeidimo faktas, teismas neturi pagrindo svarstyti prie ieškinio pridedamo 2009 m. birželio 18 d. pasiūlymo dėl suteiktų siuntų ir krovinių vežimo paslaugų kainos sumažinimo pagrįstumo.

Konkrečiai nurodė, kad Varšuvos konvencijos 26 str. 3 d. įtvirtina nuostatą, kad bet kokia pretenzija turi būti pareiškiama įrašant tai į vežimo dokumentą arba per laiką, nustatytą pretenzijai pareikšti, pasiunčiant atskirą pranešimą. To paties straipsnio 4 d. nurodyta, kad jei per nustatytą terminą pretenzija nepareiškiama, jokie ieškiniai vežėjui nepriimami, išskyrus tuos atvejus, kai pastarasis apgavo. Šalių tarpusavio Sutarties 18.1. p. buvo įtvirtinta nuostata, kad visos pretenzijos dėl siuntų pagal šią sutartį siuntimo DHL (t.y. atsakovui) turi būti pateiktos raštu ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo siuntos paėmimo dienos. Tuo tarpu ieškovas atsakovui jokių pretenzijų nereiškė, išskyrus pretenzijas elektroniniu paštu. Konstatavo, kad pretenzija turi būti pateikta tik raštu ir kad ieškovo pateikti elektroninių laiškų nuorašai negali būti laikomi leistinais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo sutarties pažeidimo faktą. Kartu pažymėjo, kad teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad elektroniniai (elektroniniuose laiškuose esantys) duomenys gali būti laikomi leistina įrodinėjimo priemone teisme tik tuo atveju, kai yra patvirtinti elektroniniu parašu. Tuo tarpu ieškovo elektroniniu paštu pateiktos pretenzijos nebuvo tinkamai pasirašytos. Atkreipė dėmesį, kad elektroniniu būdu pateiktos ieškovo pretenzijos neatitinka ir turinio bei formos reikalavimų.

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformulavęs taisyklę, jog vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo. Konstatavo, kad ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie patirtą žalą dėl to, kad atsakovas vėluodavo pristatyti siuntas. Pažymėjo, jog atsakovas teisingai nurodė, kad jei sutartis ieškovui būtų buvusi nuostolinga dėl nuolatinio ir esminio jos pažeidinėjimo iš atsakovo pusės, ieškovas būtų nutraukęs sutartį, tačiau ieškovas įrodymų dėl sutarties nutraukimo nepateikė. Visos šios aplinkybės, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad Sutartis nebuvo pažeista ir kad nėra pagrindo jos keisti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuos prašymus grindė tokiais svarbiausiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4529-232/2009 priteisė iš UAB „Furnitūra marketingas“ UAB „DHL Lietuva“ naudai 92 960,09 Lt skolos ir 4 600 Lt delspinigių už 2007 m. rugsėjo 20 d. tarp šalių sudarytos siuntų ir krovinių vežimo sutarties pagrindu suteiktas paslaugas. Tačiau minėtame galutiniame sprendime nebuvo vertinamas suteiktų paslaugų savalaikiškumas ir kokybė. Tai reiškia, kad, net ir esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimui dėl skolos priteisimo, apeliantas turi teisę ieškiniu reikalauti pakeisti sutartį, sumažinat paslaugų kainą.

2. Teismas, visiškai nevertindamas elektroninių laiškų kaip įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė bylą. Be to, tiek CPK 197 str. 1 d., tiek Lietuvos Aukščiausio teismo praktika numato, kad elektroniniai laiškai, nepasirašyti elektroniniu parašu, yra leistina įrodinėjimo priemonė.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad elektroniniai laiškai negali būti laikomi rašytinėmis pretenzijomis, nes pagal CK 1.73 str. 2 d. ir Sutarties 15.1 p. elektroninis susirašinėjimas yra prilyginamas rašytinei formai. Be to, teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovo pretenzijos neatitinka formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Nei turinio, nei formos reikalavimai nebuvo pažeisti.

4. Rašytinių įrodymų (šiuo konkrečiu atveju važtaraščių, patvirtinančių ieškovo reikalavimus) nebuvimas, kuriuos išimtinai saugojo atsakovas ir jų sąmoningai nepateikė į bylą, turėtų būti vertinamas atsakovo nenaudai ir kartu kaip Sutarties sąlygų pažeidimas, patvirtinantis ieškinio reikalavimus.

5. Apeliantas nereikalauja iš atsakovo nuostolių atlyginimo, kurį apeliantas patyrė ar galėjo patirti dėl pavėluotai pristatytos siuntos. Šioje byloje apeliantas siekia pripažinti, kad atsakovas aplaidžiai vykdė Sutartį ir nesilaikė pagrindinės Sutarties sąlygos – laiku nepristatė siuntų. Byloje esant pakankamiems įrodymams (elektroniniam susirašinėjimui), kuriais atsakovas pripažįsta vėlavęs pristatyti siuntą, yra akivaizdu, kad atsakovas pažeidė Sutarties esminę sąlygą – savalaikį siuntos pristatymą – dėl ko atsakovas neturi teisės į visą paslaugos kainos apmokėjimą. Bylą nagrinėjantis teismas nenustatė, kokia yra esminė Sutarties sąlyga, Sutarties 3.4 p. sąlygos dėl savalaikio siuntos pristatymo nevertino kaip esminės, todėl atitinkamai Sutarties 3.4 p. pažeidimo nevertino kaip esminio sutarties pažeidimo. Tai nulėmė neteisingą bylos rezultatą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymą grindė iš esmės tapačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismas. Papildomai nurodė, kad, priešingai negu teigia ieškovas, Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas UAB „DHL Lietuva“ reikalavimo pagrįstumo klausimą civilinėje byloje Nr. 2-4529-232/2009, nustatė, jog pagal Sutartį UAB „Furnitūra Marketingas“ naudai paslaugos buvo suteiktos ir buvo suteiktos tinkamai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo prašytus išreikalauti rašytinius įrodymus atsakovas saugojo visą įstatymų nustatytą terminą, juos sunaikino tik terminui suėjus, kas, atsakovo nuomone, paneigia apelianto teiginius, jog atsakovas jų sąmoningai nepateikė į bylą ir jog minėtų rašytinių įrodymų sunaikinimas turėtų būti vertinamas kaip Sutarties sąlygų pažeidimas, patvirtinantis ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 str.).

Šioje byloje ginčas kilo dėl savalaikio paslaugų suteikimo. Ieškovas mano, kad nors krovinių pristatymo paslaugos buvo suteiktos, tačiau paslaugų kaina turi būti sumažinta, nes atsakovas jas teikė nesavalaikiai, o tai prieštarauja 2007 m. rugsėjo 20 d. Siuntų ir krovinių vežimo sutarties 3.4 punktui (b. l. 8-12, t. 1).

Ieškovas nurodo, kad atsakovas nuolat pažeidinėjo krovinių pristatymo sutartį, tačiau ieškovas nenutraukė sutarties remiantis CK 6.217 str. nuostatomis, naudojosi atsakovo UAB ,,DHL Lietuva“ paslaugomis nuo sutarties sudarymo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d.

Apeliantas teigia, kad pretenzijas atsakovui, dėl nuolatinio krovinių paslaugų netinkamo suteikimo, jis pateikė elektroniniu paštu ir tai yra tolygu įstatymo reikalaujamai rašytinei pretenzijos formai ją pateikiant registruotu laišku, faksu ar telegrama. Vertinant pateiktą sutartį akivaizdu, kad ieškovas pasirinko netinkamą pretenzijos pateikimo formą, aiškindamas, kad pretenzijas atsakovui jis pareiškė elektroniniuose laiškuose, nes pagal 2007 m. rugsėjo 20 d. Siuntų ir krovinių vežimo sutarties 18.1 p. šalys susitarė, kad galimos pretenzijos dėl siuntų turi būti pateiktos raštu, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kuria atsakovas paėmė siuntą, pretenziją siunčiant registruotu laišku, faksu ar telegrama. Šią aplinkybę iš esmės apeliaciniame skunde pripažįsta ir ieškovas.

Apeliantas nurodo, kad elektroniniai laiškai savo prasme yra rašytiniai dokumentai ir atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.73 str. 2 d. reikalavimus. Minėtas, CK straipsnis nustato, kad rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrengimais, jeigu užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo (2000 m. liepos 11 d., Nr. VIII-18228, skelbtas Žin., 2000, Nr. 61-1827, aktuali redakcija nuo 2002 m. birželio 6 d.) 8 str. 1 d. nurodo, kad saugus elektroninis parašas elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose. Įstatymas, apibrėždamas elektroninio parašo galią elektroniniams duomenims, nustato, kad tuo atveju, jeigu elektroniniai duomenys yra patvirtinti elektroniniu parašu, jie gali būti leistini kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Tokiu būdu, elektroninio parašo įstatymo 8 str. 1 d. išdėstytas teisinis reglamentavimas apibrėžia ne tik patį elektroninį parašą, bet ir įtvirtina taisyklę, pagal kurią tik elektroniniu parašu patvirtinti elektroniniai duomenys gali būti laikomi leistinais įrodymais teisme. Ir tik esant elektroniniam parašui galima objektyviai įvertinti, kad atitinka tikrovę elektroninio laiško siuntėjo ir gavėjo duomenys ir kad šio laiško turinys ir kiti duomenys taip pat atitinka tikrovę, t. y. nėra prielaidų abejonėms, kad elektroninio laiško turinys gali būti modifikuotas. Todėl akivaizdu, kad CK 1.73 str. 2 d. reikalavimai sutampa su įstatyme išdėstyta elektroninio parašo teisine reglamentacija. Šios aplinkybės lemia, kad nesant ieškovo elektroniniuose laiškuose įstatymo reikalavimų atitinkančio elektroninio parašo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas nepateikė pretenzijų dėl 2007 m. rugsėjo 20 d. siuntų ir krovinių pervežimo sutarties, kaip to reikalauja šios sutarties 15.2 p., nustatantis rašytinę pretenzijos formą.

Apeliantas nurodo, kad atsakovas UAB ,,DHL Lietuva“ nepateikė teismui krovinių važtaraščių, kurie patvirtintų jo reikalavimų pagrįstumą. Pagal šalių 2007 m. rugsėjo 20 d. sutarties 4.4 p. buvo numatyta, kad perduodant siuntą yra surašomas važtaraštis. Atsakovas nurodo, kad važtaraščiai neišsaugoti, tokios pareigos jam nenumatė ir minėta sutartis, dėl didelės darbo apimties, susikaupia didelis kiekis važtaraščių, CK 1.125 str. 6 d. numato sutrumpintą ieškinio senaties terminą ryšių įmonių santykiuose su klientais dėl siuntų gabenimo.

Nagrinėjamu atveju pagal UAB ,,DHL Lietuva“ ir UAB ,,Furnitūra Marketingas“ 2007 m. rugsėjo 20 d. Siuntų ir krovinių vežimo sutarties 18.1 p. pretenzijos dėl siuntų turi būti pareiškiamos raštu ne vėliau kaip per 30 d. nuo dienos, kurią atsakovas paėmė siuntą, todėl klientui nepareiškus pretenzijų važtaraščiai sunaikinami.

Tokį teisinį reguliavimą nustato ir Tarptautinė krovinių vežimo oro transportu sutarties konvencija, pasirašyta Varšuvoje (Varšuvos konvencija) 1929 m. spalio 12 d. (atitinkamai papildyta 1955 m. Hagos protokolu), kurios 26 str. 3 ir 4 d. įtvirtinta nuostata, kad bet kokia pretenzija turi būti pareiškiama įrašant tai į vežimo dokumentą arba per laiką, nustatytą pretenzijai pareikšti, pasiunčiant atskirą pranešimą. Jei per nustatytą terminą pretenzija nepareiškiama ieškiniai vežėjui nepriimami, išskyrus tuos atvejus kai pastarasis apgavo. Šių aplinkybių ieškovas neįrodė.

Ieškovas pateikė elektroninių laiškų susirašinėjimo 2007 m. tarp UAB ,,Furnitūra Marketingas“ ir atsakovo UAB ,,DHL Lietuva“ kopijas (b. l. 38-51, t. 2), kurios nėra patvirtintos, turinys bendro pobūdžio ir neatitinka pretenzijai keliamų reikalavimų, kaip tai numato Varšuvos konvencija. Tai lemia, kad atsakovas turėjo teisę sunaikinti apelianto nurodytus važtaraščius.

Lietuvos Respublikos CK 6.217 str. 2 d. prasme šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau vien tik formalus Sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio Sutarties pažeidimo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-4529-232/2009, nagrinėdamas UAB ,,DHL Lietuva“ ieškinį UAB ,,Furnitūra Marketingas“ konstatavo, kad pagal 2007 m. rugsėjo 20 d. Siuntų ir krovinių vežimo sutartį krovinių pervežimo paslaugos buvo suteiktos ir jos suteiktos tinkamai, teismas atsakovo UAB ,,DHL Lietuva“ naudai iš ieškovo priteisė skolą ir delspinigius (b. l. 88-91, t. 2).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir kad jis pažeidė tarp šalių sudarytą 2007 m. rugsėjo 20 d. Siuntų ir krovinių vežimo sutartį. Dėl šios priežasties yra vertintina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir kad nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamos bylos rezultatas yra palankus atsakovui. Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 ir 8.18 punktais, už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą atsakovui apeliacinės instancijos teisme teismo posėdyje iš ieškovo atsakovo UAB „DHL Lietuva“ naudai priteistina 1 320 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra Marketingas“ (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „DHL Lietuva“ (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 320 Lt (tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Vytas MiliusGintaras PečiulisEgidijus Žironas