Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,

nepilnamečio nukentėjusiojo K. M. atstovei – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos VTAS darbuotojai Ingai Šimaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1dalį, 294 straipsnio 2 dalį,

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus:

1) 1991-10-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 3 dalį, 246¹ straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

2) 1993-01-18 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2, 3 dalis, 148 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams;

3) 1998-07-15 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

4) 2001-03-14 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

5) 2002-11-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 275 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2, 3 dalis laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams;

6) 2011-11-02 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį 23 MGL (2990 Lt) dydžio bauda;

7) 2012-01-31 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

8) 2013-03-06 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1dalį - 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams, paskirta bausmė subendrinta su 2012-01-31 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei su 2011-11-02 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 23 MGL (2990 Lt) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 6 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 23 MGL (2 990 Lt) dydžio bauda; 2013-06-27 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2013-03-06 nuosprendis pakeistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie A. V. paskirtos subendrintos 5 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendžiu paskirta bausmė ir A. V. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. ir A. V. 2010-12-02 apie 13 val. 45 min. Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai atvirai įsibrovė į J. M. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), o būtent: R. S. paskambino į buto durų skambutį ir pasislėpė, A. V. likus stovėti prie durų, kol D. M. atidarė duris, po ko R. S. ir A. V. prieš savininko valią įsibrovė į butą.

Be to, R. S. savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį asmenį, tai yra, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens – sugyventinės S. M. – tikrą teisę į S. M. paskolintus D. M. 10 litų, o būtent: 2010-12-02 apie 13 val. 45 min., įsibrovęs į D. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo atiduoti pinigus ir buto koridoriuje parvertė D. M. ant grindų, už kairės rankos nutempė D. M. į virtuvę, kur gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam vieną kartą spyrė į galvą, kumščiais sudavė ne mažiau dešimties kartų į galvą, uždėjo koją D. M. ant kaklo ir spaudė, tokiu būdu smaugė nukentėjusįjį, paėmęs virtuvėje buvusį kirvį, jo pentimi sudavė D. M. vieną kartą į smilkinį, po ko D. M. už rankos nutempė į svetainę ir pasodino ant sofos, jis sudavė kumščiu D. M. vieną kartą į nosį, bei paėmė J. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2330 C-2“ su „TELE 2“ Sim kortele 200 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai J. M. 200 litų turtinę žalą.

Be to, R. S., 2011-07-25, apie 22.31 val., (duomenys neskelbtini) buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė 1 smūgį į nugaros sritį savo sugyventinės S. M. sūnui, mažamečiui K. M., gim. 2005-02-01, tuo mažamečiui K. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą juosmens dešinėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, jog savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį asmenį, tai yra, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bete nerealizuotą kito asmens – R. S. sugyventinės S. M. tikrą teisę į S. M. paskolintus D. M. 10 litų, o būtent: 2010-12-02 apie 13 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. S., įsibrovęs į D. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), R. S. pareikalavus atiduoti pinigus ir buto koridoriuje parvertus D. M. ant grindų, už kairės rankos nutempus D. M. į virtuvę, kur gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam vieną kartą spyrus į galvą, kumščiais sudavus ne mažiau dešimties kartų į galvą, uždėjus koją D. M. ant kaklo ir spaudus, tokiu būdu smaugus nukentėjusįjį, R. S. paėmus virtuvėje buvusį kirvį, jo pentimi sudavus D. M. vieną kartą į smilkinį, po ko D. M. už rankos nutempus į svetainę ir pasodinus ant sofos, kur A. V. sudavė D. M. kumščiu į smilkinį ir pareikalavo atiduoti pinigus, R. S. sudavus kumščiu D. M. vieną kartą į nosį bei paėmus J. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 2330 C-2” su “TELE-2” Sim kortele 200 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai J. M. 200 litų turinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2010-12-02 pas jį į namus atėjo A. V. ir jie kartu gėrė alų. Grįžo sugyventinė S. M. ir neleido namie gerti. Tada jie iš buto išėjo, nusipirko alaus ir nuėjo pas D. M. išgerti. Paskambinus į buto duris, atidarė D. M., kuris buvo neblaivus, jų paklausė, ar atsinešė ko nors išgerti, jam pasakius, kad atsinešė, įsileido į butą. Bute su D. M. išgėrinėjo. Tuo metu A. V. buto koridoriuje kalbėjosi telefonu. D. M. pradėjo pykti, kad atėjo su A. V., liepė pasakyti, kad šis išeitų. Dėl to jis supyko ant D. M., jie susiginčijo, susistumdė. Jis D. M. galėjo suduoti keletą smūgių rankomis į įvairias kūno vietas. Atėjęs A. V. juos išskyrė. D. M. nurimo, jie toliau išgėrinėjo, o A. V. kalbėjosi telefonu koridoriuje. Baigus gerti alų norėjo dar išgerti. Jis pasakė, kad D. M. yra skolingas S. M.. D. M. pasakė, kad neturi pinigų, paklausė, ar turįs pasą, nes galėtų lombarde užstatyti telefoną. Jis pasą turėjo. Tuomet D. M. jam padavė telefoną ir jis kartu su A. V. išėjo iš buto. Išėję iš D. M. buto jie išsiskyrė. Jis sakė A. V., kad eina į lombardą, bet nesakė, kad turi D. M. telefoną. Jis vienas nuėjo į lombardą, kur užstatė telefoną ir gavo 50 litų. Grįžo atgal pas D. M., tačiau jo į butą nebeįsileido, todėl parėjo į namus. Kitą dieną atėjęs D. M. pareikalavo pinigų, jis atidavė tuos 50 litų, kuriuos gavo už telefoną. Pripažįsta, jog sudavė kelis smūgius D. M., tačiau sužalojimų jam nepadarė, kirvio pentimi smūgių nesudavė. Pinigų atiduoti D. M. nereikalavo, į butą nesibrovė.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, jog kad 2012-12-12 atėjo pas R. S., jie išgėrinėjo alaus. Po to išgerti alaus abu išėjo pas D. M.. R. S. kažką sakė apie 10 litų skolą, tačiau nesakė, kad eina tos skolos atsiimti. Nuėjus į butą įsileido pats D. M.. R. S. su D. M. buvo kambaryje, o jis koridoriuje kalbėjosi telefonu. Vienu metu pamatė, kad R. S. mušasi su D. M. ir juos išskyrė. Skirdamas galėjo suduoti D. M. į galvą ar į krūtinę. R. S. buvo paėmęs televizorių, jis liepė televizorių padėti atgal. Po to R. S. ir D. M. vėl kalbėjosi, o jis buto koridoriuje kalbėjosi telefonu. R. S. išėjo iš kambario ir jie abu kartu išėjo iš buto. Išėję jie išsiskyrė, jis nuėjo tvarkyti savo reikalų, o R. S. nuėjo taip pat savo reikalais. R. S. jam nesakė, kad turi D. M. telefoną. Į butą nesibrovė, D. M. nemušė, pinigų iš jo nereikalavo, jokių daiktų nepaėmė, nusikalstamų veikų nepadarė.

Nukentėjusysis D. M. parodė, jog 2012 m. gruodžio 2 d. buvo namuose, esančiuose Daugėlių g. 72-37. Išgirdo skambutį į duris. Priėjo prie durų ir per akutę pamatė už durų stovintį kaltinamąjį A. V., iki to laiko jo nepažinojo. Pradaręs duris paklausė, kokiu reikalu atėjo. Šis pasakė, kad pakalbėti. Jis pasakė, kad neturi apie ką kalbėti ir norėjo uždaryti duris, tada R. S. užkušo koją, o A. V. paėmė už durų krašto ir abu atidarę duris įėjo į butą. Prieškambaryje R. S. jį pastūmė, jis suklupo, tada pakėlė už džemperio, pradėjo reikalauti, kad atiduotų Sigos skolą. Pasakius, kad pinigų neturi, R. S. jį nutempė į virtuvę, kur ant kaklo uždėjęs koją smaugė, kirvio pentimi sudavė į galvą, nutempė į kambarį, mušė rankomis, buvo pargriovęs ant grindų, taip pat mušė ir ant lovos. Tuo metu A. V. koridoriuje kalbėjosi telefonu. Atėjęs į kambarį A. V. juos išskyrė, ranka sudavė jam ir R. S. į veidą. R. S. norėjo paimti televizorių, tada A. V. liepė padėti atgal, nes negalės išnešti. Po to A. V. vėl išėjo į koridorių ir kalbėjosi telefonu. Suskambus jo telefonui, R. S. jį pamatęs paėmė. Kaip R. S. paėmė telefoną A. V. nematė, nes buvo koridoriuje. Po to R. S. ir A. V. išėjo iš buto. Telefonas priklausė mamai. Jis buvo sužalotas. Vakare grįžus mamai buvo nuvežtas į ligoninę, bet joje nesigydė, gydėsi namuose. Jam padaryta turtinė 1765 litų ir 700 litų neturtinė žala, prašo ją priteisti.

Liudytoja S. M. parodė, kad buvo paskolinusi 10 Lt D. M. ir jos sugyventinis R. S. galėjo tai girdėti. Tačiau ji D. M. prašė pinigus grąžinti jai. R. S. eiti atsiimti skolos neprašė. Kažkurią dieną pas juos buvo atėjęs D. M. ir reikalavo 5000 litų, sakė, kad jį R. S. sumušė, tačiau ji jokių sužalojimų nematė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2012-12-03 buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) bute, jokių daiktų nepaimta. (2 t., 4-7 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM specialisto išvadoje Nr. G 1728/10(04) nurodyta, kad D. M. padarytos kraujosruvos akių srityse, nosies kaulų lūžis, sužalojimai padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, kraujosruvos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nosies kaulų lūžis nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. (2 t., 13 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog D. M. atpažino A. V., kaip jį sumušusį asmenį. (2 t., 33-34 b. l.).

Daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog J. M. pateikė telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutarties kopiją. Telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutarties (kopijoje) matyti, kad J. M. 2010-03-31 įsigijo iš UAB „Omnitel“ mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2330“, IMEI 351518043872106. (2 t., 37-39 b. l.).

Daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog liudytojas D. J. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2330“, IMEI 351518043872106. (2 t., 49 b. l.).

Daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog liudytojas T. S. tyrimui pateikė sutarties Nr. 7565 lombardo paslaugų kopiją. Sutarties Nr. 7565 dėl lombardo paslaugų kopijoje, matyti, kad 2010-12-02 R. S. užstatė mobilųjį telefoną „Nokia 2330“, 351518043872106. (2 t., 52-53 b. l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas ir aprašytas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2330 C-2“ apžiūra. (2 t., 74-76 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog yra įrodyta, kad kaltinamieji R. S. ir A. V. pažeidė asmens būsto neliečiamumą. Nors kaltinamieji teigė, kad į butą juos įleido nukentėjusysis D. M. ir kad pas D. M. ėjo išgerti alaus, šiuos parodymus teisme kategoriškai paneigė nukentėjusysis D. M., nurodydamas, jog į butą kaltinamųjų nenorėjo įleisti, į butą jie įėjo prieš jo valią, bute alaus su kaltinamaisiais negėrė. Šie nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, nekeičiami, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

Kaltinamieji R. S. ir A. V. prieš nukentėjusiojo D. M. valią, atvirai įsibrovė į svetimą butą, todėl jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, požymius. Iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad į butą kaltinamieji pateko apgaule, nes jokių apgaulės požymių teisminio įrodymų tyrimo metu nebuvo nustatyta. Taip pat iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė apsvaigę nuo alkoholio, nes ši aplinkybė nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas taip pat laiko įrodytu, jog kaltinamasis R. S. savavaldžiavo, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. M.. Nors kaltinamasis R. S. teigė, kad atiduoti skolą D. M. nereikalavo, smurtą naudojo tik susipykus dėl A. V. atėjimo kartu su juo pas D. M., šiuos parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo D. M. parodymai, kad kaltinamasis R. S. tik įėjęs į butą pareikalavo atiduoti skolą, mušė jį reikalaudamas pinigų bei paėmė mobilaus ryšio telefoną. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo.

Kaltinamasis R. S., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtą vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens teisę, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Teismas laiko, jog nėra įrodyta, kad kaltinamasis A. V. bendrininkavo su kaltinamuoju R. S. savavaldžiaujant. Pats kaltinamasis A. V. neigė žinojęs, kad kaltinamasis R. S. ketina atsiimti skolą. Kaltinamasis R. S. teisme taip pat nurodė, jog A. V. nesakė, kad eina pas D. M. atsiimti skolos. Abu kaltinamieji ir nukentėjusysis D. M. teisme tvirtino, jog nukentėjusįjį mušė tik kaltinamasis R. S., o tuo metu kaltinamasis A. V. buto prieškambaryje kalbėjosi telefonu. Tiek kaltinamasis R. S., tiek kaltinamasis A. V. teisme tvirtino, jog A. V. nematė, kad R. S. paėmė iš buto telefoną. Tą patį patvirtino ir nukentėjusysis D. M., kuris nurodė, jog tuo metu, kai R. S. paėmė telefoną, A. V. buvo koridoriuje ir telefono paėmimo nematė. Telefoną lombarde užstatė vienas R. S.. Nors nukentėjusysis D. M. buvo parodęs, jog suduodamas smūgį A. V. reikalavo atiduoti pinigus, tačiau šie parodymai nenuoseklūs, keliantys abejonių, todėl jais besąlygiškai remtis teismas neturi galimybių. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog nepakanka įrodymų, kad kaltinamasis A. V. veikė su R. S. bendrininkų grupėje savavaldžiaujant, todėl dėl šios veikos kaltinamasis A. V. išteisintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis.

Kadangi kaltinamasis A. V. išteisintinas, kaltinamajam R. S. iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A. V. bei A. V. suduodant smūgį į smilkinį ir reikalaujant pinigų. Taip pat iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi tai nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 277,40 Lt D. M. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM atlyginimo. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas, priteisiant Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM minėtą pinigų sumą iš R. S., kadangi sužalojimą padarė kaltinamasis R. S..

Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji D. M. ir J. M. pareiškė civilinį ieškinį padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, turtinę žalą nurodydami patyrę 1800 Lt sumoje, nukentėjusysis D. M. neturtinę žalą įvertino 700 Lt dydžio pinigine suma.

Teismas laiko, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant D. M. dokumentais patvirtintas išlaidas vaistų pirkimui – 38,26 Lt sumai. Kita ieškinio suma nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, jokiais duomenimis nepatvirtinta būtinybė nukentėjusiojo D. M. sužalojimui gydyti pirkti įvairius medicininius preparatus, taip pat jokiais duomenimis nepatvirtintas rūbų bei daiktų sugadinimas, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. M. dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą įvertino 700 Lt dydžio pinigine suma bei prašė tokią sumą priteisti jam iš kaltinamųjų R. S. ir A. V. kaip neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis D. M. patyrė sužalojimą, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, todėl ieškinys tenkintinas, žalą priteisiant iš nusikalstamą veiką padariusio kaltinamojo R. S..

Daiktinis įrodymas – mobilaus ryšio telefonas paliktinas naudotis nukentėjusiajai J. M..

Apklaustas teisme kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2011-07-25 vakare buvo buto virtuvėje. Virtuvėje taip pat buvo jo sugyventinės sūnus K. M. ir jo dukra K. M.. Abu vaikai tarp savęs susipyko ir K. pastūmė K., bei įspyrė jai į kojas. Tada jis priėjo ir vieną kartą ranka sudavė K. per sauskelnes, o šis nubėgo į kambarį pas savo mamą. Įvykio metu buvo neblaivus, tačiau jo veiksmams įtakos alkoholis neturėjo, nes taip pat būtų pasielgęs ir būdamas blaivus.

Liudytoja S. M. parodė, kad 2011-07-25 apie 22 val., ji buvo savo namuose, kartu buvo jos sesuo J. S., jos sėdėjo kambaryje. Sugyventinis R. S. girtas buvo virtuvėje. Būdama kambaryje ji išgirdo, kaip jos sūnus K. pradėjo šaukti. Pribėgusi pamatė, kad K. ant nugaros yra rankos su pirštais formos raudona dėmė per nugaros vidurį. K. aiškino, kad R. S. jam sudavė. Kaip buvo suduota, ji nematė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). (1 t., 4-6 b. l.)

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2011-07-25, 23.00 val., R. S. nustatytas 2.66 promilių girtumas. (1 t., 11 b. l.)

Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės II kuopos I būrio vyresniojo patrulio A. M. 2011-07-25 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011-07-25, apie 22.30 val., darbo metu jis gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) mušamas mažametis. Nuvykus minėtu adresu, S. M. paaiškino, kad neblaivus jos sugyventinis R. S. sumušė mažametį jos sūnų K. M.. (1 t., 13 b. l.).

Teismo medicinos specialisto 2011-07-28 išvadoje Nr. G 949/11(04) nurodyta, kad K. M. nustatyta kraujosruva juosmens dešinėje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., 65 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. S. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis R. S. neigia padaręs sužalojimą K. M., jo parodymai paneigiami nuosekliais liudytojos S. M. parodymais, patvirtintais kitais byloje surinktais įrodymais – policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, teismo medicinos specialisto išvada.

Kaltinamasis R. S. tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajam mažamečiui K. M. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Baudžiamojoje byloje Šiaulių apylinkės prokuratūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsniu, gindama nepilnamečio K. M. interesus pareiškė 2000 litų dydžio civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teismas laiko, jog nukentėjusysis K. M. patyrė skausmą, išgąstį, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau ieškinio dydis yra aiškiai per didelis, priteistinos žalos suma mažintina iki 500 litų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė tris nusikalstamas veikas, kurių viena – savavaldžiavimas priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, kadangi kaltinamasis nurodė, jog girtumas įtakos nei vienos nusikalstamos veikos padarymui įtakos neturėjo. Nors anksčiau kaltinamasis buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs ir teisinių pasekmių nesukelia. Dėl šių aplinkybių už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta arešto bausmė, o už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis R. S. dirba, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, turi išlaikytinių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra, nes apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo nustatytas jokiais objektyviais įrodymais ir nėra duomenų, kad tai būtų turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis A. V. teistas, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo red.) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę R. S. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą R. S. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią R. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką R. S. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-07-25 iki 2011-07-27, nuo 2012-11-06 iki 2013-03-29, nuo 2013-12-11 iki 2013-12-12.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę A. V. dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2013 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-06-27 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir galutinę bausmę A. V. skirti laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams.

Bausmę A. V. skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. V. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2014 m. sausio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą bausmę A. V. įskaityti visą pagal 2013-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2013-06-27 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, atliktą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Patenkinti Valstybinės ligonių kasos ieškinį ir Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti iš R. S. 277,40 Lt D. M. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiųjų D. M. ir J. M. civilinį ieškinį patenkint iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam D. M. iš R. S. 38,26 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinį ieškinį atmesti.

Patenkinti Šiaulių apylinkės prokuratūros ieškinį iš dalies ir nukentėjusiajam K. M. iš R. S. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinį įrodymą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2330“ – palikti naudotis nukentėjusiajai J. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.