Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei S. B., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

4. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 3138). Bylos duomenimis, šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutinka su ieškiniu, sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

6. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Ieškovas teigia, kad tarp šalių faktiškai nėra ginčo, santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės, nenustatant konkrečių kaltės priežasčių. Sutuoktiniai santuoką sudarė spontaniškai ir neapgalvotai. Po jos sudarymo išryškėjo sutuoktinių didelis charakterių nesuderinamumas. Bendras gyvenimas tarp sutuoktinių tapo neįmanomas, sutuoktiniai neketina atkurti šeiminių ryšių. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, pripažino. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės, nenurodant konkrečių santuokos iširimo priežasčių (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.63 straipsnis).

8. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, M. B. ir S. B. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 3138), nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

9. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovo prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui M. B. paliktina jo pavardė „B.“, o atsakovės neprieštaravimu, jai paliktina ikisantuokinė pavardė – „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

10. Šalys išlaikymo buvusiems sutuoktiniams priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo

11. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).

12. Antstolių informacinės sistemos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjai neturi vykdomų vykdomųjų bylų ar kitų kreditorinių įsipareigojimų. Byloje nėra pateikta kitų duomenų apie sutuoktinių įsipareigojimus kreditoriams, todėl konkrečių kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

13. Ieškovas nurodė, kad kilnojamus namų apyvokos daiktus šalys pasidalijo tarpusavyje. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys neįgijo nekilnojamojo turto ar juridinių asmenų bei jų akcijų, transporto priemonių, todėl turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų

14. Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad bendrų vaikų šalys nesusilaukė, todėl nespręstini klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu bei išlaikymo priteisimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškiniu neprašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, iš atsakovės ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

16. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 1,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteistinos vadovaujantis 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014-09-24, Nr. 2014-12793; 2020-01-22, Nr. 2020-00970) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 3138), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui M. B. palikti pavardę – „B.“, atsakovei S. B. palikti ikisantuokinę pavardę – „P.“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.