Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) 7 klasėje, gyv(duomenys neskelbtini), neteistas, 2012-11-26 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2012-12-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, padarymą BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą: tai yra jis 2012-11-18, apie 2.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koja spyrė motinai O. B. į dešinės kojos kelį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sugriebdamas motinai O. B. už kaklo smaugė, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. G. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad apie 2 val. nakties jis su draugu T. J. nuvyko pas savo mamą, atsirakinęs duris įėjo į namus ir pažadino mamą, kad kartu išgertų. Begeriant alų, jis pradėjo pykti, plūstis ir grasinti mamai, kad primuš. Mama iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, jis mamą pastūmė, bet nespyrė ir jos nesmaugė. Pareigūnai jį nuo mamos atitraukė. Taip elgėsi dėl girtumo, mamos atsiprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-11-17, po 22 val., jis, būdamas neblaivus, su draugu T. J. į namus parsinešė degtinės ir bambalį alaus, nuėjęs į kambarį pažadino miegančią mamą O. B., kvietė išgerti. Begeriant trise degtinę, jis susinervinęs burbėjo ir ant Tomo, ir ant mamos, ką sakė nebeprisimena. Mamai kažką atsakius, jis dar labiau susinervino ir puolė prie mamos - norėjo pagąsdinti, kad sumuš - sugriebė už kaklo, užsimojo suduoti smūgį, bet neleido T. J., kuris jį nustūmė į šalį ir, įlindęs į tarpą tarp jų, užstojo jo mamą. Neprisimena, kad būtų spyręs mamai. Atvykus policijos pareigūnams, jis dėl to dar labiau susinervino ir pareigūnų akivaizdoje puolė ant mamos - norėjo ją sumušti - sugriebęs už kaklo parvertė ant lovos, bet suduoti smūgių mamai nespėjo, nes policininkai jį sulaikė ir išvežė. Gailisi, kad sumušė mamą (46-47 b. 1.).

Nukentėjusioji O. B. parodė, kad 2012-11-18, apie 2 val. nakties, atėjęs sūnus D. G. su draugu pakvietė ją kartu išgerti. Begeriant D. G. reikalavo jos parduoti butą ir nupirkti jam motorolerį, reikalavo pinigų, išvadino visokiais žodžiais ir spyrė jai į koją. Atvykus policijos pareigūnams, D. G. nenusiramino - puolė rankomis ją smaugti. Dėl šių D. G. veiksmų ji juto fizinį skausmą. Sūnus jos atsiprašė.

Liudytojas A. J. parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti 2012-11-18, patruliuojant tamsiu paros metu, nuvyko pagal gautą pranešimą apie šeimyninį konfliktą. Juos pasitiko nukentėjusioji O. B., kuri pasakė, kad konfliktuoja su sūnumi. Įėjus į vidų, D. G. keikėsi, buvo agresyvus - puolė ant mamos, griebė abiejų rankų pirštais jai už kaklo. Jie D. G. nuo nukentėjusiosios atitraukė.

Liudytojas T. J. parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti 2012-11-18, vakare, jis su D. G. nuėjo pas pastarojo mamą O. B. į namus. D. G. mamą prižadino, kvietė išgerti kartu. Begeriant D. G. pradėjo ginčytis su mama, plūstis ir keiktis. Jis liepė D. G. ramintis ir nuėjo į balkoną parūkyti. Kaip D. G. puolė ant mamos, nematė. Iš balkono jis išėjo jau atvykus policijos pareigūnams. Tada D. G. gulėjo ant žemės.

2012-11-18 apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra butas, esantis Žemaitės g. 56-14, Šiauliuose (6-9 b. l.).

2013-01-18 apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo peržiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota kaip D. G. policijos pareigūnų atitraukiamas nuo nukentėjusiosios O. B. (25 b. l.).

2012-11-18 alkoholio matuoklio kvite užfiksuota, jog 2012-11-18 03.25 val. D. G. buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas (39 b. l.).

D. G. teisme neigė koja spyręs ir smaugęs savo motiną O. B., teigė, jog ją tik pastūmė. Šiuos kaltinamojo parodymus posėdžio metu teismas laiko paneigtais išsamiais jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliais nukentėjusiosios O. B. ir liudytojo A. J. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bei kitais įrodymais. Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, detaliai sutapo su kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, atitinka to įvykio chronologinę seką, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, jog visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. G. spyrė koja motinai O. B. į dešinės kojos kelį. Visgi, kaltinamasis nenusiramino ir iškvietus policijos pareigūnus. Jų akivaizdoje sugriebė savo motinai už kaklo. Tokie kaltinamojo panaudoti veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais – fiziniu smurtu sukelia skausmą savo motinai ir taip norėjo elgtis, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų duomenų bei įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Teismai turi įvertinti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras, ar neapsimestinis. Nustatydami kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo teismai paprastai įvertina kaltininko elgesį tuoj po šio nusikaltimo padarymo ir vėliau. Nors D. G. teisme teigė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažįstantis visiškai, tačiau duodamas parodymus neigė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas tai vertina kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę, todėl darytina išvada, jog jis savo elgesio nevertina kritiškai. Įrodymų, iš kurių būtų galima daryti priešingą išvadą, kad kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, byloje nėra. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat bausmės tikslus. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Kaltinamasis D. G., būdamas nepilnametis, padarė tyčinį nusikaltimą prieš savo motiną, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. G. neteistas, teisiamas pirmą kartą, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą (66-69 b. l.), baustas administracine tvarka (75 b. l.), charakterizuojamas patenkinamai (74 b. l.), mokosi. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo auklėjimo ir gyvenimo sąlygas, kad augo su tėvu, neturėjo stipraus ir artimo ryšio su motina. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. G. už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama sankcijoje numatyta švelniausia alternatyvi viešųjų darbų bausmė, kuri teismo nuomone padės pasiekti bausmės tikslus.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-11-18 iki 2012-11-19 (40-41 b. l.) (dvi paros) (BK 65 str. 1 d. 2 p. „b“ pap., 66 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtos kardomosios priemonės kaltinamajam panaikintinos.

Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti viešųjų darbų bausme penkiems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-11-18 iki 2012-11-19 (2 paras).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.