Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-01-07 · Civilinė byla Nr. 2S-40-372/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-07
Bylos Nr.
2S-40-372/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
  • 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A. Martinavičius Civilinė byla Nr. 2S-40-372/2013
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03550-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 118.5, 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, nutraukta civilinė byla ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, dalies panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. B. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, pateikdama ieškinį atsakovui A. M., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui.

Šiaulių miesto apylinkės teisme 2012 m. spalio 29 d. gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi patvirtino ieškovės E. B. ir atsakovo A. M. 2012 m. spalio 29 d. pasirašytą taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą ir priteisė iš atsakovo A. M. valstybei 35,00 Lt žyminio mokesčio dalį ir 1719,00 Lt išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teismas sprendė, kad taikos sutartis neprieštarauja šalių interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) A. M. prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria teismas iš jo priteisė valstybei bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde teigiama, kad šalys taikos sutartyje atsisakė reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vieni kitų atžvilgiu. Tvirtinama, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepagrįstai priteistos visa apimtimi.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą, ieškovė E. B. prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) A. M. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama: paskirti DNR ekspertizę vaiko tėvystei nustatyti; nustatyti, jog atsakovas yra ieškovės sūnaus biologinis tėvas; nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo 500 Lt kasmėnesinį išlaikymą; priteisti iš atsakovo laikotarpio nuo 2009-06-11 iki 2012-06-10 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą (1–6 b. l.).

Vadovaudamasi LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau tarnyba) 2012-05-30 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-2121-(7.1766) nusprendė nagrinėjamoje byloje ieškovei teikti antrinę teisinę pagalbą, nustatant 100 proc. valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dydį (7 b. l.).

Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto skundo teiginiais, kad šalims teismo patvirtintoje taikos sutartyje nusprendus atsisakyti bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių išlaidų priteisti iš apelianto.

Pagal pirmosios instancijos teismo patvirtintos šalių (ieškovės ir apelianto) taikos sutarties 8 punktą ieškovė ir atsakovas atsisakė reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vieni kitų atžvilgiu (126, 130 b. l.).

CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi.

Teismas pažymi, kad savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Taigi šalys taikos sutartimi gali išspręsti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų teisių.

Minėta, kad ieškovei byloje buvo teikiama 100 proc. valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne ieškovė patyrė išlaidų, todėl ieškovė negali nuspręsti klausimo dėl išlaidų (valstybės išlaidų), kurių ji nepatyrė. Kita vertus, iš šalių taikos sutarties turinio matyti, kad taikos sutartyje nedetalizuota, kokių bylinėjimosi išlaidų ieškovė atsisakė, todėl teismas sprendžia, jog šalys nustatė subjektines pareigas dėl jų turėtų, o ne valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir tai neprieštarauja CPK nustatytam teisiniam reglamentavimui.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog šalių ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, ir ją patvirtino teismas, nėra kliūtis, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti (123 b. l.), kad antrinės teisines pagalbos išlaidos šioje byloje siekė 1719,00 Lt, iš jų: 480 Lt sudarė advokato užmokestis, 1239,00 Lt kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos (DNR ekspertizės atlikimo išlaidos, antstolio paslaugos, kitos išlaidos).

Ieškiniu ieškovė reiškė keturis pagrindinius reikalavimus: du neturtinius (dėl tėvystės ir nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo) ir du turtinius (dėl kasmėnesinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo).

Neturtiniai reikalavimai apmokestinami žyminiu mokesčiu, nustatytu CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Nagrinėjamu atveju – 141,80 Lt (CPK 82 str.)

Už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo žyminis mokestis skaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir šiuo atveju jis sudarė 180,00 Lt.

Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles, ir jo dydis šiuo atveju – 540,00 Lt.

Atsižvelgdamas į šios bylos išsprendimo procesinį rezultatą dėl pareikštų neturtinio ir turtinio pobūdžio reikalavimų: reikalavimą dėl tėvystės pripažinimo apeliantas patenkino iki taikos sutarties patvirtinimo (priteisina 25 proc. nuo 141,80 Lt (35,45 Lt)), pagal taikos sutarties sąlygas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai (priteistina 141,80 Lt), reikalavimas dėl kasmėnesinio išlaikymo patenkintas 70 proc. (priteistina 126,00 Lt), reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ieškovė atsisakė, teismas sprendžia, kad iš atsakovo valstybei priteistina 303,25 Lt dalis žyminio mokesčio, ir 67,5 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 1160,36 Lt (1719,00 Lt X 67,5% / 100%).

Teismas, remdamasis skundžiama nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 8 punktu, pagal kurį šalys atsisakė reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, šių išlaidų tarp šalių nepaskirsto.

Teismas plačiau neanalizuoja apelianto skundo teiginių dėl DNR ekspertizės išlaidų pagrįstumo, kadangi, bylos duomenimis, 2012-08-24 parengiamojo teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu (96 b. l.), o pagal 3.148 straipsnio 1 dalį pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados). Be to, pats apeliantas sutiko su ekspertizės skyrimu (96 b. l.)

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – sumažinti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei priteistas 1754,00 Lt bylinėjimosi išlaidas iki 1463,61 Lt.

Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė