- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- e2YT-37140-1077/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31527-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- I. J., U. J., E. J.-K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą) nustatymo, suinteresuoti asmenys I. J., U. J., E. J.-K., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po sutuoktinės Ž. J. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė bei suinteresuotų asmenų I. J., U. J. ir E. J.-K. mama Ž. J.. Pareiškėjas 2021 m. sausio mėnesį gavo VĮ „Turto bankas“ 2020 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. (16.6-43)SK4-13818 „Dėl turto dalies nustatymo ir paveldėjimo“ (toliau – Raštas), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad mirusioji Ž. J. turėjo turto (palikimo), kurį buvo būtina priimti įstatymų nustatyta tvarka, t. y.: 1) bendrosios jungtinės nuosavybės teise su pareiškėju valdytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas); 2) bendrosios jungtinės nuosavybės teise su pareiškėju valdytą ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Pasak pareiškėjo, tik gavęs minėtą raštą, jis sužinojo, kad minėtas palikėjos turtas (palikimas) turėjo būti priimtas įstatymų nustatyta tvarka bei terminais. Pareiškėjo teigimu, susisiekus su Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notare A. P., pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą) nustatymo.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis ir kiti įpėdiniai dėl mirusios Ž. J. palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą turėjo kreiptis iki 2019 m. spalio 29 d., tačiau to nepadarė dėl šių objektyvių bei svarbių priežasčių: 1) nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys (įpėdiniai) neturėjo duomenų, kad palikėja apskritai turėjo turto, kuris gali būti paveldimas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ji asmeninės nuosavybės teise valdomo turto neturėjo ir turėjo tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su pareiškėju valdytą turtą. Šis turtas buvo įgytas seniai – ½ dalis Žemės sklypo įgyta 2002 metais, o Butas įgytas 2003 metais, o nurodyto turto pirkimo pardavimo sutartis sudarė pareiškėjas. Paaiškino, kad statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įsigijo dar 1989 metais, tačiau po statiniais esantis valstybinės žemės sklypas buvo įgytas 2002 metais ir buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl šių priežasčių pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys (įpėdiniai) manė, kad minėtas turtas palikėjai nepriklausė ir nėra pagrindo jį priimti kaip palikimą.
4. Pareiškėjo teigimu, Butas buvo įgytas 2003 metais už pareiškėjo asmenines lėšas, kurias jam buvo padovanoję tėvai, tačiau buvo įregistruotas kaip pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad komunalinių paslaugų teikimo sutartys minimam butui taip pat buvo sudarytos pareiškėjo vardu. Pažymėjo, kad pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (įpėdiniams), neturint specialių teisinių žinių, nebuvo suprantama kuo bendroji jungtinės nuosavybės teisė skiriasi nuo asmeninės nuosavybės teisės ir kad palikėjos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje galima priimti (paveldėti). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir įpėdiniai manė, kad net ir tuo atveju, jei mirusioji turėjo dalį turto (Buto ir Žemės sklypo dalį), tai šis turtas automatiškai pereina palikėjos sutuoktiniui (pareiškėjui). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas laiku nesikreipė į palikimo atsiradimo teritoriją aptarnaujantį notarą dėl mirusiosios palikimo priėmimo. Pasak pareiškėjo, apie tai, kad palikėja turėjo turto (dalį turto), kurį būtina priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka bei terminais, pareiškėjas sužinojo tik tuomet, kai 2021 m. sausio mėnesį gavo VĮ „Turto bankas“ Raštą, t. y. jau pasibaigus terminui, per kurį turėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą.
5. Pasak pareiškėjo, faktą, kad palikimas buvo pradėtas faktiškai valdyti, patvirtina tai, kad mirus sutuoktinei, pareiškėjas liko gyventi bendruose jų namuose (Bute), faktiškai bei nepertraukiamai valdo ir naudojasi tuo turtu, kurio dalis priklausė palikėjai, jame gyvena, pareiškėjas šį turtą prižiūri (remontuoja, tvarko), moka visus su šiuo turtu (Butu ir Žemės sklypu) susijusius komunalinius bei kitus mokesčius, naudojasi kaip savais Bute esančiais baldais, elektronikos ir buities prietaisais, kitu turtu. Pareiškėjas Bute nuolat gyvena, jame yra deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjo teigimu, aktyvūs jo veiksmai (faktinis turto valdymas bei naudojimas, turto išlaikymas, priežiūra ir kt.) aiškiai parodo, kad jis niekada neturėjo valios atsisakyti priimti palikėjos palikimą ir, atvirkščiai, siekia įgyti jos turtą nuosavybės teise.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Pažymėjo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos Ž. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Dėl nurodytų priežasčių teismui nustačius, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo pareiškimo patenkinimui neprieštarautų. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
7. Suinteresuoti asmenys I. J., U. J. ir E. J.-K. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškimą, kuriais su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė suinteresuotų asmenų motina Ž. J., kuri buvo ir pareiškėjo sutuoktinė. Pažymėjo, kad mamos mirtis buvo netikėta ir itin skaudi visai šeimai, niekas iš šeimos narių (nei pareiškėjas, nei mirusiosios dukros) nežinojo ir nesuprato, kad palikėja turi paveldimo turto. Pasak suinteresuotų asmenų, jos buvo įsitikinusios, kad Ž. J. neturėjo paveldimo registruotino turto (nei asmeniškai, nei valdomo bendrąja jungtine nuosavybės teise), kadangi visą registruotiną turtą prieš daugelį metų pirko pareiškėjas savo vardu, todėl laiku nebuvo kreiptasi į notarą dėl palikėjos palikimo priėmimo. Paaiškino, kad iki Ž. J. mirties pareiškėjas kartu su sutuoktine gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris valdytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Suinteresuotų asmenų teigimu, po sutuoktinės mirties pareiškėjas priėmė tiek nurodytą butą, tiek kitą paveldimą Ž. J. turtą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki šios dienos gyvena minėtame Bute, faktiškai ir nepertraukiamai valdo bei naudojasi tiek juo, tiek kitu paveldimu turtu, šį turtą išlaiko, tvarko ir administruoja, moka su paveldimu turtu susijusius komunalinių paslaugų mokesčius.
8. Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus pranešimus. Dalyvaujantys byloje asmenys iki paskirto teismo posėdžio laiko prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Pareiškimas tenkintinas.
10. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. J. nuo 1984 d. spalio 19 d. buvo sudaręs santuoką su Ž. J. ir gyvendami santuokoje jie susilaukė trijų vaikų – I. J., U. J., E. J.-K. (e. b. l. 11). Ž. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su pareiškėju (tai patvirtina teismui pateiktas medicininis mirties liudijimas Nr. 19-22836153, e. b. l. 12). Iš Gyventojų registro 2021 m. sausio 19 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad be suinteresuotų asmenų, nėra kitų pirmos eilės Ž. J. įpėdinių (e. b. l. 11). Iš Testamentų registro 2021 m. lapkričio 24 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjos Ž. J. palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 54).
11. Iš Nekilnojamojo turto registro 2021 m. birželio 14 d. išrašų (e. b. l. 13-17) matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas 2003 m. rugpjūčio 28 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 6401 ir registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių (pareiškėjo ir Ž. J.) nuosavybė. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat matyti, kad ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigyta 2002 m. gruodžio 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. 6703 pagrindu ir registruota kaip pareiškėjo A. J. ir Ž. J. nuosavybė. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, namas kartu su ūkiniu pastatu ir inžineriniais statiniais (šuliniu ir tualetu), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas ir kiti statiniai), įsigyti 1989 m. gegužės 16 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 31 ir registruoti pareiškėjo vardu.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Taigi kadangi minėtas turtas, t. y. Butas, Žemės sklypas ir Namas ir kiti statiniai, buvo įgytas po santuokos sudarymo, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad dalis minėto turto yra registruota vieno iš sutuoktinių vardu.
13. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
14. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mirusios Ž. J. dukros (suinteresuoti asmenys) yra laikomos pirmos eilės įpėdiniais. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Taigi (duomenys neskelbtini) mirus Ž. J., kuri buvo pareiškėjo sutuoktinė bei suinteresuotų asmenų I. J., U. J. ir E. J.-K. mama, pareiškėjas įgijo teisę į palikėjos palikimą (jo dalį). Nagrinėjamu atveju palikėjos pirmos eilės įpėdinės (dukros I. J., U. J., E. J.-K.) pateikė teismui atsiliepimus į pareiškimą, kuriais su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti visa apimtimi.
15. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
17. Po Ž. J. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas nurodo, kad sutuoktinės palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą – aplinkybes apie vykdytą pareigą išlaikyti turtą patvirtina mokėjimai už Butui tiektą šilumos energiją, vandenį ir nuotekų tvarkymą, už suvartotas dujas, kitas paslaugas (bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą) (e. b. l. 18-33, 40-48), taip pat atlikti mokėjimai už Žemės sklypą (e. b. l. 34-38). Po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau gyvena Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame remiantis Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Jokie kiti asmenys nėra priėmę Ž. J. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų.
18. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės Ž. J. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po Ž. J. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės Ž. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po Ž. J. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.