- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2YT-25465-727/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16960-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Pareiškėjas
- A. I. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., I. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. I. Ž. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. S., I. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. I. Ž. (toliau - ir pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio (toliau - ir antstolis) veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio 2024 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą Nr. S-24-157-29728; 2) įpareigoti antstolį pakeisti 2024 m. birželio 6 d. skolininko A. S. turto aprašą: panaikinti jame esančius įrašus apie 5000/25397 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrašus, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kad yra areštuojama skolininko A. S. dalis šioje nuosavybėje.
Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1761-430/2024 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjos sutuoktinio A. S. turtui, kurią vykdydamas antstolis surado ir aprašė skolininko turtą ir uždėjo areštą. Antstolio 2024 m. birželio 6 d. surašytame apraše nurodoma, kad yra areštuojama skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje 5000/25397 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad yra areštuojama skolininkui A. S. priklausanti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal 2020 m. vasario 18 d. vedybų sutarties 3.2 punktą. Pareiškėja nurodo, kad minėtą žemės sklypo dalį ji įsigijo 2020 m. sausio 24 d. už savo asmenines lėšas, o jos sutuoktinis notarui raštu patvirtino, kad sutinka dėl sklypo priklausymo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Aplinkybė, kad minimas turtas yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė patvirtina ir pirkimo-pardavimo sutartis bei išviešinimas viešajame registre. Pareiškėjos teigimu, jeigu civilinės bylos Nr. e2-1761-430/2024 ieškovas, suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje esantis I. K., kurio prašymu priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, siekia nuginčyti civilinės bylos Nr. e2-1761-430/2024 atsakovo, skolininko pagal vykdomąją bylą A. S. sutuoktinės asmeninę nuosavybę, jis turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka su savarankišku ieškiniu. Teisės aktai nesuteikia teisės ir įgaliojimų antstoliui vertinti registro įrašą apie nuosavybės pobūdį kitaip nei jame nurodyta. Pareiškėjos teigimu, antstolis galimai buvo suklaidintas painaus vedybinės sutarties teksto: šios sutarties 3.2. p. nurodyta, kad turtas, įgytas nuo santuokos sudarymo iki vedybų sutarties sudarymo, lieka sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Turto apraše dėl to yra įvertinta, kad sklypas, kurį pirko pareiškėja laikotarpyje nuo santuokos sudarymo (2002 m. gruodžio 21 d.) iki povedybinės sutarties sudarymo (2020 m. vasario 18 d.) neva liko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymi, kad povedybinė sutartis buvo sudaryta notarų biure, kuri buvo paruošta notarės, ir notarė neįvertino, kad pareiškėja santuokos metu įsigijo minėtą žemės sklypo dalį asmeninės nuosavybės teise, dėl šio vedybų sutartyje atsirado dviprasmiškas tekstas, pagal kurį antstolis vertino, kad žemės sklypas yra ir pareiškėjos sutuoktinio dalis. Pareiškėja teigia, kad vertinant tikrąją šalių valią dėl vedybų sutarties sudarymo, būtina įvertinti visus dokumentus, įskaitant pirkimo-pardavimo sutarties tekstą, sutuoktinio sutikimą bei visą vedybų sutarties tekstą, o ne atskirus sakinius. Dėl virš nurodytų aplinkybių susidarė tokia situacija, kad pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise įregistruota žemės sklypo dalis viešajame registre, šis įrašas nenuginčytas, tačiau antstolis, faktiškai viršydamas savo įgaliojimus, nusprendė, kad registro įrašas neteisingas ir kad minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Antstolis Arminas Naujokaitis 2024 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. S-24-157-32307 pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąją byla persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Patvarkyme nurodoma, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį Nr. e2-1761-430/2024, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė – areštuoti atsakovo A. S. nekilnojamuosius daiktus, jų nesant - kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, o jų nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 370 000 Eur sumai. Antstolis 2024 m. birželio 6 d. turto aprašu areštavo skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - 5000/25397 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad yra areštuojama skolininkui A. S. priklausanti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal 2020 m. vasario 18 d. vedybų sutarties 3.2 punktą. 2024 m. rugsėjo 6 d. antstolio kontoroje gautas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo skolininko sutuoktinė prašo panaikinti antstolio 2024 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą Nr. S-24-157-29728 bei įpareigoti antstolį pakeisti 2024 m. birželio 6 d. skolininko A. S. turto aprašą: panaikinti jame įrašus apie 5000/25397 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); panaikinti įrašus, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir kad yra areštuojama skolininko A. S. dalis šioje nuosavybėje. Antstolis nurodė, kad pareiškėjos santuoka įregistruota 2002 m. gruodžio 21 d., o ginčo žemės sklypas įsigytas 2020 m. sausio 24 d. 2020 m. vasario 18 d. tarp pareiškėjos ir skolininko buvo sudaryta vedybų sutartis, kuria šalys susitarė, kad turtas ir turtinės teisės įgytos iki santuokos įregistravimo lieka kiekvieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe; turtas ir turtinės teisės įgytos po santuokos sudarymo iki vedybų sutarties sudarymo lieka bendrąją jungtinę nuosavybę; turtas ir turtinės teisės, įgytos po vedybų sutarties sudarymo yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Dėl šio antstolis remdamasis vedybų sutarties 3.2 punktu, kuriame šalys susitarė dėl turto teisinio režimo, jog turtas įgytas asmeninės nuosavybės teise, įgytas santuokos metu iki vedybų sutarties sudarymo, ir tokiam turtui nustatomas toks teisinis režimas, jog tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl šio antstolis laiko, jog teisėtai ir pagrįstai pripažino minėtą žemės sklypą bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir pagrįstai areštavo skolininko dalį žemės sklype. Prašo skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. K. (kreditorius, išieškotojas) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pareiškėja neteisingai interpretuota teisinės registracijos reikšmę ir klaidina dėl viešo įrašo ginčijimo. Nagrinėjamu atveju nei kreditorius, nei antstolis neprivalo ginčyti nekilnojamojo turto registre esančio viešojo įrašo, nes iš 2020 m. vasario 18 d. vedybų sutarties yra akivaizdu, kad žemės sklypas skolininkui ir pareiškėjai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Pirkimo pardavimo sutartis dėl žemės sklypo įsigijimo buvo sudaryta 2020 m. sausio 24 d., o povedybinė sutartis 2020 m. vasario 18 d., t. y. praėjus porai savaičių nuo žemės sklypo įsigijimo. Povedybinėje sutartyje yra nustatyti trys skirtingi turto režimai: 1) iki santuokos sudarymo – asmeninė nuosavybė; 2) po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo – bendra jungtinė nuosavybė; 3) po povedybinės sutarties sudarymo – asmeninė nuosavybė. Priešingai nei nurodo pareiškėja, povedybinės sutarties 3 skyriaus nuostatos yra aiškios. Povedybinėje sutartyje nėra nurodytas ir aptartas turto, kuris santuokos metu galėjo būti įgytas kaip asmeninė nuosavybė, režimas. Pažymėjo, kad jeigu šalys būtų turėjusios tikslą kitaip aptarti santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgyto turto režimą, nei tai yra numatyta povedybinės sutarties 3.2 p., tai jos būtų tokią sąlygą ir įtraukusios į povedybinę sutartį. Dabar povedybinės sutarties 3.2 p. buvo aprašytas visas turtas ir visos turtinės teisės, kurios buvo įgytos iki povedybinės sutarties sudarymo, t. y. įskaitant ir tas turtas, kuris buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise. Dėl šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta prieš sudarant povedybinę sutartį, vadinasi povedybinės sutarties 3.2 punktu pareiškėja nusprendė pripažinti, kad žemės sklypą šalys valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad šalys povedybinę sutartį sudarė notarine tvarka ir notarė turėjo išaiškinti šios sutarties sąlygų reikšmę. Šio suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja bando nesąžiningai paneigti povedybinės sutarties nuostatas ir iškreipti šioje sutartyje nustatytą turto režimą.
Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo nepateikė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta paskelbus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/24/00651 nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį Nr. e2-1761-430/2024, kurią teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė areštuoti atsakovo A. S. nekilnojamuosius daiktus, jų nesant - kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, o jų nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 370 000 Eur sumai. Antstolis 2024 m. birželio 6 d. turto aprašu areštavo skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - 5000/25397 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad yra areštuojama skolininkui A. S. priklausanti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal 2020 m. vasario 18 d. vedybų sutarties 3.2 punktą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pagal 2020 m. sausio 24 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NŠ-241 įsigijo nekilnojamąjį turtą - 5000/25397 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo, kad turtas įsigytas pareiškėjai ir skolininkui A. S. esant santuokoje. Tvirtinant sandorį notarei buvo pateiktas pareiškėjos sutuoktinio ir vykdomosios bylos skolininko A. S. 2020 m. sausio 24 d. surašytas ir to paties notaro (tikėtina, prieš sandorio tvirtinimą surašytas ir patvirtintas) pareiškimas, kuriame A. S. nurodė sutinkantis, kad sutuoktinė turtą pirktų asmeninėn nuosavybėn, kad jokių savo asmeninių lėšų į turto įsigijimą jis neįdėjo ir neįdės, kad jokių pretenzijų sutuoktinei neturi ir nereikš. Nekilnojamojo turto registre šis įsigytas turtas registruotas kaip asmeninė pareiškėjos nuosavybė.
Byloje pateikta tarp pareiškėjos ir skolininko A. S. 2020 m. vasario 18 d. sudaryta vedybų sutartis, kurios 3.2 punkte numatyta, kad turtas ir turtinės teisės, įgytos po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir skolininkas santuoką sudarė 2002 m. gruodžio 21 d. Taip pat nustatyta, kad 5000/25397 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotos pareiškėjos A. I. Ž. vardu.
Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Turto areštas yra priverstinio vykdymo procese atliekamas veiksmas, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą vykdomojo dokumento vykdymą. Skolininko turto arešto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
Pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2024 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą Nr. S-24-157-29728, ir įpareigoti antstolį pakeisti 2024 m. birželio 6 d. skolininko A. S. turto aprašą: panaikinti jame įrašus apie 5000/25397 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); panaikinti įrašus, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir kad yra areštuojama skolininko A. S. dalis šioje nuosavybėje. Pareiškėjos pagrindiniai motyvai, jog turi būti vertinama tikroji šalių valia dėl vedybų sutarties sudarymo, taip pat būtina įvertinti visus dokumentus, įskaitant pirkimo-pardavimo sutarties tekstą, sutuoktinio sutikimą, bei visą vedybų sutarties tekstą, o ne atskirus sakinius. Pareiškėjos teigimu, jai priklauso minėto žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise ir jam negali būti taikomas areštas.
Teismas nesutinka su šiais teiginiais.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. pareiškėja ir skolininkas sudarė Vedybų sutartį, kuri savo prigimtimi labiau atitinka Povedybinės sutarties turtinį. Jos 3 skirsnis nustatė teisinį režimą jų turimam turtui, nurodant: 3.1 punkte, kad turtas ir turtinės teisės, įgytos iki santuokos įregistravimo (2002 m. gruodžio 21 d.), lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe; 3.2 punkte, kad turtas ir turtinės teisės, įgytos po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, lieka bendrąją sutuoktinių nuosavybe; 3.3 punkte, kad turtas ir turtinės teisės, įgytos po šios sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, taip pat kiekvieno iš sutuoktinių įgytos prievolės yra laikomos asmeninėmis prievolėmis. Vedybų (Povedybinės) sutarties 3.2 punktas aiškus ir suprantamas. Ji sudaryta po 2020 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, todėl vertinant antstolio veiksmus, laikytina, kad jis teisėtai ir pagrįstai, veikdamas savo veiklos kompetencijoje, remdamasis šios sutarties 3.2 punktu, kuriame aiškiai aptartas ją pasirašiusių sutuoktinių turto teisinis režimas, o būtent tai, kad turtas ir turtinės teisės, įgytos po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, lieka bendrąja sutuoktinių nuosavybe, teisingai sprendė dėl tokiam turtui taikomo teisinio režimo, t. y. jog jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagrįstai 2024 m. birželio 6 d. turto aprašu, areštavo skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje 5000/25397 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad yra areštuojama skolininkui A. S. priklausanti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal 2020 m. vasario 18 d. vedybų sutarties 3.2 punktą.
Pareiškėjos sutuoktinio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo momentu notarui raštu duotas patvirtinimas apie tai, kad jis sutinka, jog perkamas sklypas priklausytų sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, nagrinėjamo klausimo kontekste negali ir neturi būti laikomas prioritetiniu ir turinčiu viršenybę prieš notaro patvirtintą Vedybų sutartį. Pareiškėjos teiginiai dėl neaiškaus ir klaidinančio Vedybų sutarties teksto nepriimtini domėn, nes, minėta, Vedybų sutarties 3.2 punktas aiškus ir suprantamas, šiuo išreikšta tik jos, kaip vienos Vedybų sutarties šalies pozicija tam nėra pakankama, nepateikta duomenų, kad galimą suklydimą Vedybų sutarties šalys mėgintų pašalinti bendrai išreikštu siekiu daryti Vedybų sutarties korektūras ir pan.
Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad esamoje situacijoje būtent civilinės bylos Nr. e2-1761-430/2024 ieškovas, suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje esantis I. K., kurio prašymu priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi siekti nuginčyti civilinės bylos Nr. e2-1761-430/2024 atsakovo, skolininko pagal vykdomąją bylą A. S. sutuoktinės asmeninę nuosavybę. Teismas mano, jog šiuo atveju pareiga įrodyti savo asmeninio turto režimą, paneigti Vedybų sutarties 3.2 punkto dalyje įvardintą turto ir turtinių teisių režimą, kyla nagrinėjamos bylos pareiškėjai.
Dėl išdėstyto skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai skirtingas – antstolis Arminas Naujokaitis nesutiko su pareiškėjos skundu ir jį atmetė, o suinteresuotas asmuo I. K. byloje siekė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų būtų atmestas, tuo tarpu pareiškėja siekė, kad ginčijamas antstolio patvarkymas būtų panaikintas. Vadinasi, skundo atmetimo atveju, suinteresuotas asmuo I. K. turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Suinteresuotas asmuo I. K. šioje byloje patyrė 471,90 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą. Suinteresuotas asmuo pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2024 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą ir išrašą apie atliktą mokėjimą). Teismui atmetus pareiškėjos skundą, suinteresuotam asmeniui I. K. iš pareiškėjos, kurios interesai buvo priešingi suinteresuoto asmens interesams, priteistinas 471,90 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 443, 510, 512–513 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pareiškėjos A. I. Ž. skundo dėl antstolio veiksmų.
Priteisti iš pareiškėjos A. I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 471,90 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt vienas euras ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą suinteresuoto asmens I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.