Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. (dėl padėjimo suklastoti PVM sąskaitą faktūrą 2006-02-22 NOV Nr. (duomenys neskelbtini)) - 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. (dėl padėjimo apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio 6031,97 Lt) - 24 MGL (3000 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. (dėl padėjimo suklastoti PVM sąskaitą faktūrą 2006-03-17 NOV Nr. (duomenys neskelbtini)) - 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. (dėl padėjimo apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio 2472,60 Lt) - 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. (dėl padėjimo suklastoti PVM sąskaitą faktūrą 2006-03-20 NOV Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-23 NOV Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-24 NOV Nr. (duomenys neskelbtini)) - 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. (dėl padėjimo apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio 1755,38 Lt) - 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. (dėl padėjimo suklastoti PVM sąskaitą faktūrą 2006-03-27 NOV Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-29 NOV Nr. (duomenys neskelbtini)) - 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. (dėl padėjimo apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio 3114,68 Lt) - 13 MGL (1625 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. (dėl padėjimo apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio 3534,48 Lt) - 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinė bausmė paskirta 64 MGL (8000 Lt) dydžio bauda. Paskirtą baudą E. K. įpareigotas sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš E. K. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 24808,56 Lt žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. P. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) banke“, AB 39542,94 Lt sumą, tame tarpe 6031,97 Lt PVM, suklastotos 2006-02-22 PVM sąskaitos faktūros NOV Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už tariamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktas 22,46 tonas miežių ir 77,60 tonas kviečių, 2006-03-02, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, R. P. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore G. Ž. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmus 39300,00 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios „(duomenys neskelbtini) banke“ AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), R. P. perdavus 39300,00 Lt E. K. , o pastarajam, nuo 2006-03-02 iki ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytų laiko ir vietos, perdavus 39300,00 Lt ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, taip padėjo apgaule ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas nesumokėtą 6031,97 Lt pridėtinės vertės mokestį.

2006-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) banke“, AB 6601,11 Lt, tame tarpe 1006,95 Lt PVM, už suklastotos 2006-03-17 PVM sąskaitos faktūros NOV Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tariamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktas 17,016 tonų kviečių, 2006-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) banką“, AB 9608,18 Lt, tame tarpe 1465,65 Lt PVM, už suklastotos 2006-03-23 PVM sąskaitos faktūros NOV Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tariamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktas 25,137 tonas kviečių, 2006-03-29, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, R. P. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore G. Ž. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) , esančios AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), 16100,00 Lt sumą ir tą pačią dieną, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), R. P. perdavus 16100,00 Lt E. K. , o pastarajam, nuo 2006-03-29 iki ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytų laiko ir vietos, perdavus 16100,00 Lt ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, taip padėjo apgaule ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas nesumokėtą 2472,60 Lt pridėtinės vertės mokestį.

2006-04-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) banke“, AB 11507,48 Lt, tame tarpe 1755,38 Lt PVM, už suklastotos PVM sąskaitos-faktūros NOV Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tariamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktas 28,799 tonas miežių, 2006-04-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, R. P. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore G. Ž. , pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), 11450,00 Lt sumą ir tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), R. P. perdavus 11450,00 Lt E. K. , o pastarajam, nuo 2006-04-05 iki ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytų laiko ir vietos, perdavus 11450,00 Lt ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, taip padėjo apgaule ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas nesumokėtą 1755,38 Lt pridėtinės vertės mokestį.

2006-04-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) banke“, AB 20418,48 Lt, tame tarpe 3114,68 Lt PVM, už suklastotos PVM sąskaitos-faktūros NOV Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tariamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktas 51,947 tonas miežių, 2006-04-21, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, R. P. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore G. Ž. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios banko „(duomenys neskelbtini) banko“ AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, (duomenys neskelbtini), 20300,00 Lt sumą ir tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), R. P. perdavus 20300,00Lt E. K. , o pastarajam, nuo 2006-04-21 iki ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytų laiko ir vietos, perdavus 20300,00 Lt ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, taip padėjo apgaule ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas nesumokėtą 3114,68 Lt pridėtinės vertės mokestį.

2006-04-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) banke“, AB 23170,46 Lt, tame tarpe 3534,48 Lt PVM, už suklastotos PVM sąskaitos-faktūros 2006-03-29 NOV Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tariamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktas 58,205 tonas miežių, 2006-04-29, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, R. P. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore G. Ž. , pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), 23000,00 Lt sumą, tame skaičiuje 3534,48 Lt PVM, ir tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), R. P. perdavus 23000,00 Lt E. K. , o pastarajam, nuo 2006-04-29 iki ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytų laiko ir vietos, perdavus 23000,00 Lt ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, taip padėjo apgaule ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas nesumokėtą 3534,48 Lt pridėtinės vertės mokestį.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi operatyvinėmis priemonėmis padarytomis telefoninių žinučių išklotinėmis, tačiau jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepamena, kokias žinutes rašinėjo prieš tris metus. Kartais jo mobiliuoju telefonu pasinaudodavo V. Š. (nors nuosprendyje nurodoma, kad tai A. Š. ). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir V. Š. , kai buvo apklaustas liudytoju. Anksčiau V. Š. jo žiniomis buvo nuteistas už prekybą tais pačiais grūdais, kurie nurodyti kaltinime. Esant byloje duomenų, kad A. Š. ir V. Š. galėjo veikti kartu, teismas turėjo bent įvertinti tą galimybę, kad V. Š. galėjo pasinaudoti jo telefonu savo nusikalstamais tikslais. Be to, atkreipia dėmesį, kad užfiksuotoje informacijoje nėra nieko konkretaus, kas patvirtintų jam pareikštą kaltinimą. Mano, kad teismas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai vadovavosi žinučių prasmės aiškinimu, atsižvelgdami į nuteistojo R. P. interpretavimą, o pastarasis tai galėjo padaryti dėl apeliaciniame skunde nurodomų priežasčių. Taip pat teismas neįvertino tos aplinkybės, dėl kokių priežasčių R. P. pirminiuose parodymuose nenorėjo kalbėti apie E. K. . Neaišku, iš kur tas noras atsirado po trejų metų, kas R. P. sužadino tokį norą. Atkreipia dėmesį, kad žinučių išklotines ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo jau nusikaltimo darymo metu, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių tris metus jų nerodė R. P. .

Be to, skunde teigia, kad teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. nustatyta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (bendravykdytojai) (LAT 2006 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-504/2006). R. P. yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., jis (apeliantas) yra nuteistas taip pat pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. Atsižvelgiant į materialinės teisės normas bei į teismų praktiką, šioje byloje negali būti jokio bendrininkavimo, nes nėra nustatytas nei vienas nusikalstamos veikos vykdytojas, o nenustačius vykdytojo, negali būti teisiami vien tik padėjėjai, nes bendrininkavimo atveju vykdytojo buvimas yra neišvengiamas, kaip neišvengiamas ir nesant bendrininkavimo. Pagal man pareikštą kaltinimą vykdytojas yra įvardinamas kaip nenustatytas asmuo. Šiuo atveju daro išvadą, kad nėra nustatyti visi nusikaltimo sudėties būtinieji požymiai, o konkrečiai nenustatytas vykdytojas (subjektas). Nesant visų nusikaltimo sudėties požymių baudžiamoji atsakomybė yra negalima ir tokiu atveju asmuo turi būti išteisinamas. Taip pat neaiškūs subjektyvinės pusės požymiai, nes visiškai neaišku, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad jis turėjo žinoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo prekybos grūdais (nors jis iš viso apie šios bendrovės veiklą nieko nežinojo). Taip pat neaišku, kada buvo baigtas nusikaltimas, nes yra nuteistas už tai, kad padėjo nenustatytam asmeniui baigti klastoti tikrą 2006-02-22 PVM sąskaitą-faktūrą NOV Nr. (duomenys neskelbtini). Kada buvo pradėtas dokumento klastojimas ir kada jis buvo baigtas galima tik spėlioti. Teoriškai gali būti, kad jis padėjo padaryti nusikaltimą tik pasikėsinimo stadijoje, nes, neva, kol atliko tam tikrus veiksmus, dokumentas dar nebuvo baigtas klastoti. Į visus šiuos klausimus nėra atsakymo, teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas vadovaujantis tik įvairiomis spėlionėmis ir prielaidomis, net netyrus pačios patikimiausios versijos šioje byloje, jog R. P. būtent ir galėjo būti nusikaltimų (dokumentų klastojimas, sukčiavimas) vykdytoju, o melagingus parodymus duoda siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės arba norėdamas padėti jos išvengti tikriesiems savo bendrininkams. Esant šioms aplinkybėms, teigia, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas ir pagrįstai pripažino E. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. bei pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d..

Dėl įrodymų vertinimo

Atsižvelgiant į apelianto motyvą apie teismo atliktą įrodymų vertinimą kolegija primena, kad pagal BPK 20 str. nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, padarytų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.

Apelianto skundo teiginius, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų analizės, kaltinamojo R. P. parodymai pakankamai neišanalizuoti, nelyginti su ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kaltinamųjų ir liudytojų parodymai nelyginti su kitais bylos duomenimis teisėjų kolegija vertina kritiškai atsižvelgdama į BPK 369 str. 3 d. nuostatą apie tai, kad esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. gynė jo paties pasirinktas gynėjas, be to, nuteistasis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise skųsti nuosprendį ir jį apskundė apeliacinės instancijos teismui. Todėl daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar, kad buvo padaryti įstatymo pažeidimai ir jie sukliudę teismui priimti teisingą nuosprendį.

Nepagrįstas nuteistojo E. K. teiginys, kad teismas turėjo remtis R. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kadangi susiformavusioje teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad pirminiai parodymai yra teisingesni nei parodymai, kurie yra duodami vėlesnėse tyrimo stadijose, kad R. P. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, nenustatyta, kodėl pirmose ikiteisminio tyrimo metu atliktose jo apklausose R. P. nenurodė E. K. pavardės, o šią pavardę nurodė daug vėliau.

BPK 276 str. 1 d. nuostatos šioje normoje numatytais atvejais leidžia perskaityti, kartu ir įvertinti atskirai ir visų bylos aplinkybių kontekste kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Tačiau to paties straipsnio ketvirtoji dalis byloje esantiems įrodymams patikrinti leidžia perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo parodymus. Nuteistasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletą kartų, tarp jų ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme įtariamasis (kaltinamasis) nėra saistomas priesaika teismui bei nėra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl šiuo atveju įtariamojo (kaltinamojo) parodymai savarankiškos įrodomosios vertės neturi, jais gali būti tik tikrinami kiti bylos įrodymai.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas 2006-10-26, o 2007-03-01 protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo liudija, kad atliekant operatyvius veiksmus buvo naudojamos specialia tvarka sankcionuotos techninės priemonės. 2007-02-26 pranešime nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialioji ekspertų komisija 2007-02-20 išslaptinimo aktu Nr. 08-18/441 išslaptino FNTT Šiaulių apskrities skyriaus pateiktą įslaptintą kompaktinę plokštelę, kurioje užfiksuota telefoninių pokalbių informacija panaudojimui ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-03023-04 (3 t. 3 b. l.). Taigi, tik iššifravus šiomis techninėmis priemonėmis gautą informaciją, t. y. pateikus įrašų išklotines (suvestines), buvo tikrinami ne tik R. P., bet ir G. Ž. , V. Š., A. Š. bet ir kitų asmenų iki tol duoti parodymai. Padaryti įrašai buvo pateikti ne po trijų metų kaip teigiama apeliaciniame skunde, o nepraėjus metams po 2006-05-25 pradėto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje. Be to, dar iki surašant 2007-03-01 protokolą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, R. P. buvo apklaustas 2007-02-14 ir šios apklausos metu nuteistasis R. P. nurodė E. K. pavardę ir paaiškino, jog ankstesnių apklausų metu E. K. neminėjo, nes jo apie E. K. niekas neklausė (1 t. 99-100 b. l.). Apklausos teisiamajame posėdyje metu R. P. parodė, kad E. K. pirminėse apklausose nenurodė, nes bijojo, nors jam niekas negrasino bei nenorėjo apie E. K. nieko sakyti (5 t. 68-69 b. l.). Taigi, šios aplinkybės rodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo aiškinamasi priežastis, kodėl pirminėse apklausose R. P. nenurodė E. K. kaip nusikalstamuose veikose dalyvavusio asmens.

Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad tokiais parodymų keitimu R. P. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ar padėti jos išvengti V. Š. , nes iš ylos medžiagos matyti, kad pats R. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, o šioje byloje liudytoju apklausto V. Š. atžvilgiu taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-09 nutartimi patvirtintu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu V. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu (4 t. 188-189 b. l.). Taigi, nei pats R. P., nei V. Š. neišvengė atsakomybės už savo atliktus neteisėtus veiksmus.

Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad vertindamas R. P. parodymus teismas turėjo atsižvelgti ir į jo asmenybę – R. P. 8 kartus teistas, ne vieną kartą už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą, tačiau šios nurodytos aplinkybės turi reikšmės skiriant kaltam asmeniui individualizuotą bausmę, o tai, kad asmuo yra teistas už dokumentų klastojimą ar sukčiavimą nusikalstamos veikos įrodytumui ir veikos kvalifikacijai ar parodymų patikimumui įtakos neturi.

Byloje surinkta medžiaga patvirtina nuteistojo R. P. nurodytą nusikalstamų veikų mechanizmą – PVM sąskaitų-faktūrų išrašymas, pinigų paėmimas iš banko, dokumentų bei pinigų perdavimas. R. P. ir G. Ž. patvirtino, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pokalbiai, SMS žinutės buvo atliktos – rašytos, siųstos, skambinta iš tikrųjų. Taip pat liudytoju apklaustas V. Š. patvirtino, kad jis su E. K. dėl šios baudžiamosios bylos yra piktuoju, kad jis su R. P. susipažino per E. K. bendraujant dėl grūdų pardavimo, kad su G. Ž. iš banko paėmė ir jam perdavė pinigus. Liudytoju apklaustas G. G. parodė, jog buvo užfiksuota skambučių seka tarp E. K., R. P. ir G. Ž. dėl sąskaitų išrašymo, kad T. G. B. ir R. P. pokalbiuose minimas „vadas“ yra E. K. . Be to, pastebėtina, kad teismo pagarsintuose rašytiniuose dokumentuose esantys užfiksuoti duomenys patvirtina ne tik 2007-03-01 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos informacijos patikimumą, bet ir nuteistojo R. P. parodymus. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas iš dalies patvirtino 2007-03-01 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotą informaciją, t. y. patvirtino, kad bendravo su T. G. B. apie R. P. , apie V. Š. , kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgiant į tai, kad R. P. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, patvirtina liudytojais apklaustų asmenų parodymai, byloje surinkti rašytiniai duomenys – specialisto išvados ir paaiškinimai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visus nuteistojo R. P. parodymus vertino visų byloje surinktų įrodymų visumoje ir apelianto kaltės negrindė vien R. P. parodymais. Kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, juos vertindama visumoje, nustatė, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai turi įrodomosios reikšmės, jie nėra tiek prieštaringi ir nenuoseklūs, jog jais nebūtų galima remtis, todėl apelianto skundo argumentas, kad teismas nuosprendį priėmė nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, laikomas nepagrįstu.

Pastebėtina, kad paties apelianto parodymai yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. teigė nepažįstąs R. P., nors vėliau prisipažino, kad jį pažįsta. 2008-04-01 vykusios įtariamojo apklausos metu E. K. patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2006 metų vasario mėnesio iki 2006 m. birželio mėnesio mobilaus ryšio abonentas, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini) priklausė jam ir šiuo telefonu jis naudojasi šiuo metu, šio telefono nebuvo pametęs, nėra leidęs juo naudotis jokiam kitam asmeniui (t. 3 51 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu apeliantas jau nurodė, kad tuo telefono numeriu galėjo pasinaudoti A. Š., kadangi telefonas buvo „darbinis“, būdavo padėtas ant stalo darbe. Taip pat parodė, kad A. Š. nesivežiojo jo telefono be jo paties, A. Š. galėjo telefonu pasinaudoti būdamas pas jį (apeliantą) kabinete ar pas jį namuose (5 t. 69 b. l.). Tiek teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. Š. parodė, tiek ir perskaičius šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nustatyta, kad jis, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pažįsta R. P., kai pastarasis iš „(duomenys neskelbtini)“ pirko grūdus, kad E. K. neprašė surasti jokios įmonės grūdams parduoti, kadangi jis pats ir jo įmonė grūdus pardavinėdavo tiesiogiai supirkėjams (4 t. 51 b. l.). Liudytojas A. Š. nenurodė jokių aplinkybių, jog jis naudojosi E. K. mobiliojo ryšio telefonu skambindamas ar rašydamas SMS žinutes R. P. . Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-07-09 nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. Š. , R. P. ir B. G. kaltinami nusikalstamų veikų padarymu, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje matyti, kad tiek R. P. , tiek A. Š. kaltinami dėl sukčiavimų, padarytų nuo 2005 metų rugpjūčio 26 d. iki 2005 m. lapkričio 7 d., todėl daroma išvada, kad A. Š. ir R. P. neturėjo bendrų reikalų E. K. kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo laiku. Taigi, apelianto versija, kad jo mobiliojo ryšio telefonu naudojosi A. Š. atmetama kaip nepagrįsta, kadangi operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad T. G. B. per E. K. ieškojo R. P.. Be to, minėtame operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad E. K. su R. P. bendravo ne tik dienos metu, bet ir vėlai vakare, bendravimas buvo dažnas, kas rodo, jog ne A. Š., o būtent pats apeliantas, naudodamasis savo mobiliojo ryšio telefonu bendravo su R. P. dėl PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo patvirtinant neįvykusias ūkines operacijas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis dėl R. P. parodymų patikimumo, dėl operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautos informacijos patikimumo bei kita byloje surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta medžiaga, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamąjį nuosprendį E. K. atžvilgiu BPK nuostatų nepažeidė, apelianto kaltę grindė byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Dėl BK 24 straipsnio taikymo

Apeliantas taip pat skundu nesutinka su teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkių grupėje.

Pagrįstai skunde nurodoma, kad pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Iš bylos matyti, kad E. K. ir R. P. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažinti padėjėjais, nors šioje byloje nei nusikaltimo vykdytojai, nei organizatorius ar kt. nenustatyti, tačiau tai nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatinėjo tokių asmenų, kadangi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-1-03023-06 atskirtas ikiteisminis tyrimas suteikiant medžiagai Nr. 40-2-004-10 nenustatyto asmens atžvilgiu dėl dokumentų suklastojimo ir apgaule įgytų valstybės biudžeto lėšų pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (4 t. 46 b. l.). Taigi, nors ir nėra nustatyti nusikalstamos veikos vykdytojai – asmenys, kurie pabaigė klastoti R. P. perduotas PVM sąskaitas-faktūras ar kuriems buvo perduoti iš banko sąskaitos paimti pinigai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. ar BK 182 str. 1 d. sudėties.

Pagal BK 24 str. 6 d. padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones ar šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. O pagal BK 182 str. 1 d. atsako asmuo, kuris apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Byloje nustatyta, kad G. Ž. pasirašydavo jai R. P. pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose, kuriose R. P. prisipažino užpildęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir tokias pilnai neužpildytas sąskaitas-faktūras R. P. perduodavo E. K.. Specialistų išvadose patvirtinta, kad sąskaitas-faktūras pasirašė G. Ž., R. P. ir kitas asmuo. R. P. tvirtino G. Ž. pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras ir iš banko paimtus pinigus perdavęs E. K., o kam pastarasis perduodavęs dokumentus ir pinigus, teigė nežinąs. Kaip jau buvo minėta, teismas neturi pagrindo netikėti R. P. parodymais, konstatuojama, kad perduodamas PVM sąskaitas-faktūras, patvirtinančias neįvykusias ūkines operacijas, tokiu būdu R. P., kaip ir E. K. dokumentus bei pinigus perduodavęs dar kažkam – t.y. nenustatytam asmeniui, suteikė priemones tariamam UAB „(duomenys neskelbtini)“ grūdų pardavimo UAB “(duomenys neskelbtini)” įforminimui ir padėjo ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui baigti klastoti tikrą dokumentą bei apgaule ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Tokie veiksmai visiškai atitinka padėjėjo apibrėžimą, numatytą BK 24 str. 6 d. ir šią bendrininko rūšį apibūdinančių požymių apelianto veikoje pakanka. Taigi darytina išvada, kad E. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 24 str. 6 d. ir atitinkamus BK specialiosios dalies straipsnius (BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.). Be to, iš visos bylos medžiagos akivaizdu, kad be padėjėjų atliktų veiksmų – PVM sąskaitų-faktūrų užpildymo ir perdavimo, pinigų perdavimo, nebūtų įvykdyta nusikalstama veika – nebūtų užvaldytos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos - nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis. Nors apeliantas pripažintas nusikaltimų padėjėjų, tačiau jis kartu su R. P. įgyvendino objektyviąją nusikaltimų BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. pusę, todėl pagrįstai apylinkės teismas E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas apeliantas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl apelianto nusikalstamų veikų klasifikacijos ir veikos sudėties yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio atmesti.