- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-26
- Bylos Nr.
- T-XX-14-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Gintaras Kryževičius, Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- Šiaulių universiteto
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gintaro Kryževičiaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko,
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Šiaulių universiteto skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises į pastatą rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. sausio 22 d. sprendimą Nr.12; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2007 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr.1INF-121(6.5-2040/10); 3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą įregistruoti nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nuosavybės teises į administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.
Pareiškėjas nurodė, kad jis 1998 m. lapkričio 17 d. pirkimo - pardavimo sutartimi iš akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ įsigijo administracinį pastatą su kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Šios sutarties pagrindu pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į minėtą pastatą, tačiau ginčijamais sprendimais buvo pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenys ir nepagrįstai nuosavybės teisės į šį pastatą įregistruotos valstybei, o pareiškėjui įregistruota tik patikėjimo teisė. Pareiškėjas nurodė, kad jis, pagal Aukštojo mokslo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, turi ūkio ir finansų tvarkymo autonomiją bei gali turėti ne tik valstybės perduoto patikėjimo teise valdyti turto, bet ir savo nuosavybės teise valdomo turto. Ginčo pastatą pareiškėjas pirko iš nebiudžetinių lėšų, todėl, nepaisant to, kad pirkimo - pardavimo sutartyje tiesiogiai nenurodyta apie pastato perėjimą būtent pareiškėjo nuosavybėn, pastatas turi būti laikomas pareiškėjo, o ne valstybės nuosavybe. Atsakovo sprendimo argumentai, jog pareiškėjo, kaip valstybės biudžetinės įstaigos, visas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, prieštarauja Aukštojo mokslo įstatymui, todėl atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 3 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad keliamas ginčas yra susijęs ne tik su administraciniais, bet ir su civiliniais teisiniais santykiais. Ginčo išsprendimui yra reikšmingas pareiškėjo teisių į ginčo pastatą (nuosavybės ar patikėjimo teisės) klausimas. Todėl kyla abejonė, ar ši byla neturėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Keliamas ginčas yra susijęs ne tik su administraciniais, bet ir su civiliniais teisiniais santykiais. Nors byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, tačiau ginčo išsprendimas taip pat yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas siekia įrodyti, jog ginčo pastatas nėra valstybės nuosavybė, o pareiškėjas į šį pastatą yra įgijęs ne patikėjimo, bet nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, kad tik išsprendus civilinio teisinio pobūdžio klausimą dėl pareiškėjo valdomo turto teisinio pagrindo, t.y. ar jis valdomas nuosavybės, ar patikėjimo teise, bus galima spręsti dėl Registrų centro priimto sprendimo teisėtumo. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis bei į Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis, aptariamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Dėl to, jog tokio pobūdžio ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, buvo ne kartą pasisakyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta byloje V. D. v. valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta byloje D. V. v. valstybės įmonė Registrų centras; 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta byloje UAB „Leovira“ v. valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, valstybės įmonė Registrų centras; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta byloje M. F. v. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, valstybės įmonė Registrų centras).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo Šiaulių universiteto skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises į pastatą perduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo