- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 1-3507-1084/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04752-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. sausio 27 d., apie 20.17 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. J., t. y. nukentėjusiąją pastūmė ranka į nugarą, dėl ko ji nukrito ant grindų atsitrenkdama kairiąja veido puse į kambaryje stovėjusio staliuko kampą ir taip sukėlė nukentėjusiajai D. J. fizinį skausmą.
Taip pat A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. birželio 20 d., apie 3.50 val., kelyje „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 64-ajame kilometre, Kaišiadorių r., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo L. D. B. priklausantį automobilį Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos, kada padarė nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją D. J., neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2018 m. sausio 28 d., apie 18.00 val. arba laiku, nurodytu pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvykis įvyko namuose, (duomenys neskelbtini). D. J. yra kaltinamojo sugyventinė, su ja kartu gyvena trečius metus. Kaltinamasis ir nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo konfliktas. Kilusio konflikto metu kaltinamasis pastūmė D. J. ranka į nugarą ir ji nukrito ant grindų, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, nes griūdama ji užsigavo. Kur tiksliai nugriuvo nukentėjusioji, kaltinamasis parodė nematęs, nes pastūmęs nukentėjusiąją į nugarą išeidinėjo iš kambario, tačiau galėjo būti, kad nukentėjusioji griūdama atsitrenkė kairiąja veido puse į kambaryje stovėjusio staliuko kampą. Kilusiam konfliktui ir nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo alkoholis.
Paaiškindamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, kaltinamasis parodė, kad kartu su D. J. dukra jis atvyko pas D. J. seserį, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Čia jau buvo atvykusi D. J., buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Tarp D. J. ir jos sesers kilo konfliktas, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. D. J. ir kaltinamasis buvo išvežti į Kaišiadorių policijos komisariatą, tačiau naktį, neišsiblaivę, jie buvo paleisti iš areštinės ir grįžo pas D. J. seserį. Kaltinamasis, siekdamas išvengti tolimesnių konfliktų ir muštynių, nusprendė išvykti iš konflikto zonos ir pernakvoti kitoje vietoje, todėl, net ir žinodamas, kad yra neblaivus ir kad neturi teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę – automobilį Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą kaltinamojo mamos L. D. B. vardu. Policijos pareigūnai transporto priemonę sustabdė iš karto išvažiavus iš Antakalnio kaimo į autostradą, neprivažiavus degalinės. Galėjo būti, kad tai buvo 64-asis kelio „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ kilometras. Tikslaus laiko, kada buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kaltinamasis neprisimena, bet galėjo būti, jog tai buvo 2018 m. birželio 20 d., apie 3.50 val. Pas D. J. seserį atvyko su jos dukra, kuri vėliau išvyko į Jonavą. Transporto priemonė, kurią vairavo, priklauso jo mamai, o automobilis į Vilnių buvo atvarytas tam, kad kaltinamasis jį sutaisytų, apdraustų, atliktų techninę apžiūrą, nes to padaryti mamos gyvenamojoje vietoje ar kur nors arčiau mamos gyvenamosios vietos nebuvo galima. Atvykus D. J. dukrai, automobilis buvo sutvarkytas ir ryte buvo planuojama jį nuvaryti bei atiduoti. L. D. B. transporto priemonę įsigijo turėdama tikslą, kad ją vežiotų kiti, pati šiuo metu nevairuoja, nors anksčiau vairuotojo pažymėjimą turėjo. Šiuo metu mamai, pabuvus transporto priemonėje 20-30 min. pasidaro bloga, ji alpsta, pakyla kraujo spaudimas. Su minėta transporto priemone kaltinamojo mamą paveža kaimynas, anūkas, kiti asmenys. Kaltinamojo mama, atiduodama transporto priemonę, žinojo, kad ji bus pas kaltinamąjį, jai taip pat buvo žinoma, kad kaltinamasis neturi vairuotojo pažymėjimo, kad jam buvo atimta teisė vairuoti dėl to, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonę gali pasiimti bet kas iš artimųjų, kam jos tuo metu reikia. Automobilį Kia Carnival yra vairavęs ir kaltinamasis.
A. T. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami. Prokurorė taip pat sutiko, kad byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų turimas, todėl, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms nekeliant abejonių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas be jo paties parodymų patvirtina ir kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka, atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą pagal BPK 273 straipsnį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. J. parodė, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), su savo sugyventiniu A. T.. Kartu jie gyvena jau 2 metus, veda bendrą ūkį. 2018 m. sausio 27 d., apie 14.00 val., į svečius pas juos atvažiavo jos sesuo su šeima. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, maždaug iki kada – nepamena, galimai iki 19.00 val. Apie 19.00 val. išvykus svečiams, jie namuose su A. T. liko dviese. Likus dviese, tarp jų kilo konfliktas, dėl kokių priežasčių – neprisimena. Nukentėjusioji nurodė daug ko neatsimenanti, kadangi buvo nemažai išgėrusi, apsvaigusi nuo alkoholio. Prisimena, kad kilo konfliktas su Audriumi, kuris nukentėjusiajai kažką pasakė, o ši dėl to užsimojo, norėjo delnu suduoti sugyventiniui per veidą, tačiau ar pataikė, – neprisimena. Tuomet A. T. pastūmė nukentėjusiąją, ar pastūmė viena ranka, ar dviem, nukentėjusioji neužfiksavo, tačiau parodė, kad pastūmė į nugarą. Dėl paties stūmimo veiksmo nukentėjusioji nejuto fizinio skausmo, tačiau pastumta nugriuvo, atsitrenkė į staliuko kampą kairiąja veido puse. Atsitrenkus į staliuką nukentėjusioji juto fizinį skausmą, tačiau žaizdos jokios nebuvo, tik iš karto paraudonavo ir ištino aplink kairiąją akį, vėliau atsirado ir mėlynė. Atsikėlusi nukentėjusioji išbėgo į balkoną, šaukė, tačiau ką būtent, neprisimena. Kas vyko toliau, neprisimena, tačiau prisimena, kad atvykę pareigūnai iškvietė jai medikus. Atvykę medikai išvežė nukentėjusiąją į ligoninę, tačiau ji iš ten išvažiavo net nepasitikrinusi, vėliau į medikus taip pat nesikreipė. Teismo medicinos ekspertizės nesikreipė. Materialinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, tačiau buvo sukeltas fizinis skausmas. A. T. atsiprašė nukentėjusiosios dėl to, kad pastūmė, ji jam atleido (1 t., b. l. 29–30).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. D. parodė, kad 2018 m. sausio 27 d., šeštadienį, šiek tiek po 20.00 val., jis su savo žmona V. D. iš parduotuvės IKI, esančios Grigiškėse, ėjo namo. Išėję iš parduotuvės, artėjant prie Šviesos gatvės, išgirdo triukšmą. Priėjus šiek tiek arčiau Šviesos gatvės, girdėjo moters, kuri šaukėsi pagalbos, šauksmą. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, 4 aukšto balkone pamatė stovinčią moterį, kuri šaukė „Padėkite, mane muša, kvieskite policiją, gelbėkite“. Moteris šiuos žodžius šaukė ne vieną kartą. Šalia šio namo stovėjo dvi merginos, 15-16 metų amžiaus, kurių liudytojas nepažįsta ir kurios prašė iškviesti policiją, paaiškinusios, kad moteris pagalbos šaukiasi jau gana ilgai. Balkone be moters daugiau nieko nebuvo. Kadangi moteris garsiai šaukė, isteriškai verkė, liudytojas, paskambinęs numeriu 112, iškvietė policiją. Kol liudytojas kvietė policiją, žmona jam pasakė, kad moteris jau viduje. Liudytojo žmona girdėjo dūžtančio stiklo garsą, o tuomet viskas trumpam aprimo. Atvykus policijai ir bandant patekti į laiptinę, vėl pasigirdo šios moters riksmas, tačiau jau ne toks skardus, – moteris šaukė būdama bute. Pareigūnai pateko į laiptinę, o liudytojas su žmona bei tomis merginomis laukė prie laiptinės. Laukė, kol pareigūnai išsivedė vyriškį, pasodino jį į tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnams pasiteiravus, kas kvietė policiją, liudytojas nurodė, jog jis. Liudytojas parodė, jog jis nematė, kaip vyras mušė moterį, tik girdėjo jos šauksmą iš balkono, o vėliau ir iš buto. Moteris balkone prabuvo apie 5 minutes, čia tik tiek, kiek matė liudytojas su žmona, o merginos sakė, kad ji ten ilgokai stovėjo ir šaukė. Kaip moteris vėl pateko į butą, t. y. ar pati nuėjo, ar ją nusitempė, liudytojas nurodė negalinis pasakyti, kadangi tuo metu kvietė policiją. Ant balkone buvusios moters sužalojimų nematė, kadangi ji buvo 4 aukšto balkone, buvo tamsu (1 t., b. l. 36–37).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B. 2018 m. sausio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad 2018 m. sausio 27 d., apie 20.17 val., Vilniuje, Grigiškėse, (duomenys neskelbtini), atvykę patruliai rado neblaivią pranešėją D. J., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. T., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu pradėjo ją mušti į galvos sritį, nubrozdino rankas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. D. J. buvo šoko būsenoje, todėl tikslių įvykio aplinkybių nenurodė. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie nuvežė D. J. apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (1 t., b. l. 1).
2018 m. sausio 27 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimai smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad užfiksuota įvykio vieta yra adresu: Vilnius, Grigiškės, (duomenys neskelbtini), smurtą patyręs asmuo – D. J. su smurto požymiais veido, galvos, rankų srityse. Dėl šio įvykio į policijos komisariatą buvo pristatytas D. J. sugyventinis A. T., kuriam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 21–24, 68).
Įtariamojo laikino sulaikymo protokolu ir nutarimu paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį nustatyta, kad A. T. laikinai sulaikytas buvo 2018 m. sausio 27 d., 20.17 val., ir į laisvę paleistas 2018 m. sausio 28 d., 18.37 val. (1 t., b. l. 70, 82).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. L. parodė, kad 2018 m. birželio 20 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose kartu su vyriausiuoju patruliu J. O. Apie 3.50 val. patruliuojant kelyje „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ pastebėjo automobilį Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vairavimo stilius sukėlė įtarimą ir minėtas automobilis buvo sustabdytas. Paaiškėjo, kad jį vairavo A. T.. Bendraujant su vairuotoju pajuto alkoholio kvapą. Pasiteiravus, ar vairuotojas nevartojo alkoholio, šis atsakė, jog šiandien nevartojo. Taip pat vairuotojo buvo pasiteirauta, ar prieš 20 min. prieš sustabdant jo vairuojamą automobilį, jis nerūkė, negėrė, nevalgė. Vairuotojas paaiškino, kad to nedarė. Vairuotojui A. T. buvo pasiūlyta pasitikrinti alkoholio matuokliu blaivumą ir jis sutiko. Patikrinus minėto vairuotojo blaivumą, alkoholio matuoklis užfiksavo 1,56 promiles. Taip pat patikrinus duomenų bazėse policijos pareigūnai nustatė, kad A. T. neturi teisės vairuoti (1 t., b. l. 62).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. O. parodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas D. L. (1 t., b. l. 64).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. Č. 2018 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad minėtas pareigūnas pranešė apie tai, jog 2018 m. birželio 20 d., apie 3.50 val., kelyje A1K „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 64 km, Kaišiadorių r. sav., A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, vairavo automobilį Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. D. B., neturėdamas teisės vairuoti (1 t., b. l. 2).
2018 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra kelyje A1K „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“, 64 km 500 m Vilniaus miesto kryptimi. Važiuojamosios dalies krašte stovi automobilis Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Apžiūrėjus įvykio vietą, reikšmingų pėdsakų bylai tirti neaptikta ir nepaimta (1 t., b. l. 38–39).
2018 m. birželio 20 d. išrašu iš ieškomų kelių transportų priemonių paieškos sistemos nustatyta, kad duomenys apie transporto priemonę, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 20 d. rasti VĮ „Regitra“, Eucaris informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinėje sistemoje. Duomenų techninės apžiūros informacinėje sistemoje nerasta (1 t., b. l. 49).
VĮ „Regitra“ registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra L. D. B., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50). L. D. B. galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi (1 t., b. l. 51).
Kauno teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 3 d. raštu nustatyta, kad automobilio Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 2 000,00 Eur (1 t., b. l. 60).
Įtariamojo laikino sulaikymo protokolu ir nutarimu paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį nustatyta, kad A. T. laikinai sulaikytas buvo 2018 m. birželio 20 d., 3.55 val., o į laisvę paleistas 2018 m. birželio 20 d., 13.36 val. (1 t., b. l. 87–88).
Specialisto išvada Nr. T-A 6163/2018(01) nustatyta, kad A. T. kraujyje, paimtame 2018 m. birželio 20 d., 4.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 100).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo ir kaltės
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.
Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. J., t. y. tyčia ją pastūmė į nugarą, dėl ko ji nugriuvo ir atsitrenkė veidu į stalo kampą, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. J. fizinį skausmą. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis savo šeimos nariui fizinį skausmą sukėlė konflikto metu, būdamas neblaivus, smurtinis veiksmas pasireiškė stipriu pastūmimu į nugarą, dėl ko pargriuvus nukentėjusiajai ji susižalojo, patyrė fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai bei veikos padarymo aplinkybės rodo, jog veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neigiamai nusistatęs prieš savo šeimos narę, smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas ir šeimos nariui skausmingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimą patvirtina nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo, taip pat tarnybinis pranešimas dėl galimai smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, jog smurtą patyrė D. J. ir pas ją nustatyti smurto požymiai veido, galvos bei rankų srityse, paties kaltinamojo prisipažinimas, jog savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu laikomas asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės). Nors kaltinamasis yra vedęs, tačiau su D. J. jau trečius metus gyvena neįregistravę santuokos kaip sugyventiniai, todėl pripažintina, kad jie yra šeimos nariai. Nustačius, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai, spręstina, kad kaltinamojo A. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas konstatuoja, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas A. T. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, kvalifikavimo ir kaltės
BK 281 straipsnio 7 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau aprašytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio, 2018 m. birželio 20 d., apie 3.50 val., kelyje „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 64-ajame kilometre, Kaišiadorių r., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo L. D. B. priklausantį automobilį Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis nurodė žinojęs ir supratęs, kad transporto priemonę vairuoja neblaivus, tačiau nemanė, kad alkoholio koncentracija kraujyje gali būti tokia didelė, tačiau teismas sprendžia, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už automobilio vairo ir važiavo transporto priemone, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. A. T. tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo A. T. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Teismas konstatuoja, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas A. T. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl bausmės
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamojo A. T. atsakomybę dėl kiekvienos iš inkriminuotų nusikalstamų veikų lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Daugiau kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. T. padarė du nesunkius nusikaltimus. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, yra baigti. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, kas A. T. charakterizuoja neigiamai, kaip teisės pažeidimus linkusį daryti asmenį (1 t., b. l. 130–132). Duomenų, kad anksčiau paskirtas baudas už padarytus administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) kaltinamasis būtų sumokėjęs, nėra. A. T. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 134), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl ligos ar konsultacijos nėra kreipęsis (1 t., b. l. 135), į narkologo ar psichiatro įskaitą neįtrauktas (1 t., b. l. 138). Kaltinamasis yra vedęs, tačiau nesusituokęs gyvena su nukentėjusiąja, nurodė dirbantis pagal verslo liudijimą, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, bausmę parinkti ir paskirti teisingai, mano esant tikslinga A. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, nustatant šių bausmių dydžius artimus minimumui. Teismo manymu, šios bausmės rūšys atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei leis pasiekti bausmės tikslus. Teismo vertinimu, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kitos bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas kaltinamajam neskirtinos, nes pagal savo pobūdį, įvertinus visas bausmės skyrimui nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes, būtų per griežtos bausmės. Be to, pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyti viešieji darbai, teismo vertinimu, neleistų pasiekti bausmės tikslų. Remdamasis analogiškais argumentais teismas sprendžia, jog kaltinamajam nėra pagrindo už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti šios dalies sankcijoje numatytas arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmes.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, už kiekvieną nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
A. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl teismui, paskyrus bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintinos visiškai jas sudedant.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, A. T. išbūtas laikinajame sulaikyme.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme.
Dėl dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose
Kadangi A. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Įstatymų leidėjui kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti eismo saugumą keliuose bei užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis A. T. padarė tyčinį nusikaltimą, susijusį su eismo saugumu faktiškai naudodamasis specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 1,77 promilės alkoholio, kad nusikaltimas yra baigtas, tai, kad kaltinamasis, net ir baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, žinodamas, kad yra neblaivus, vairavo transporto priemonę, kas leidžia spręsti, jog anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui neturėjo, kaltinamojo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į šiuo straipsniu siekiamus tikslus, sprendžia, kad kaltinamajam turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant šio draudimo terminą 2 metams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti trumpesnį nei maksimalus draudimo naudotis specialia teise terminą.
Pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią tiek analogiškų nusikaltimų, tiek panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus specialios teisės ar tuomet, kai ji atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. Paaiškėjus nusikaltimo padarymo faktui, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti, kai ši teisė asmeniui jau yra atimta, yra priemonė užkirsti kelią anksčiau atgauti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju, faktiškai naudodamasis A. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Todėl, teismo nuomone, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir A. T. charakterizuojančias aplinkybes, yra būtinas. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę už šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią A. T. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir / ar daryti nusikaltimus.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą ar ne, jei yra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos. Vienas iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriam esant gali būti konfiskuotas ne kaltininkui priklausantis turtas, yra numatytas BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte, t. y. tais atvejais, kai perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai nusikalstamai veikai daryti.
Nustatyta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamajam A. T. vairuojant automobilį Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė ir valdytoja yra kaltinamojo motina L. D. B.. Minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio aspektu, kadangi minėto BK straipsnio dispozicijoje transporto priemonė įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad transporto priemonės savininkė L. D. B. neturi galiojančio vairuoto pažymėjimo, jos sveikatos būklė neleidžia vairuoti transporto priemonės, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ji transporto priemonę buvo perleidusi savo sūnui, kuris ne kartą yra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam ir jam dėl to atimta teisė vairuoti transporto priemones, kad kaltinamojo motinai šios aplinkybės, kaip paaiškino kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, buvo žinomos, kad kaltinamajam, net ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones bei esant baustam už vairavimą esant neblaiviam transporto priemonę jos savininkė perleido ne pirmą kartą, sprendžia, kad L. D. B., patikėdama transporto priemonę savo sūnui, žinojo arba bent jau turėjo ir galėjo žinoti, kad ji bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Šią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad kaltinamojo motina, net ir žinodama pirmiau nurodytas aplinkybes apie savo sūnaus teisei priešingą elgesį dalyvaujant eisme, nepaisant to, patikėjo transporto priemonę savo sūnui, nesiimdama jokių priemonių, kad užkirstų kelią kaltinamojo neteisėtam elgesiui ir daromam teisės pažeidimui, buvo abejinga galimiems kaltinamojo neteisėtiems veiksmams, tiek ir dėl tokių veiksmų galimoms kilti pasekmėms, nors galėjo ir turėjo tokių priemonių imtis. Toks L. D. B. elgesys leidžia spręsti, jog ji netiesiogiai pritarė tokiam kaltinamojo elgesiui, jį toleravo, todėl spręstina, kad kaltinamasis A. T. su L. D. B. leidimu, kai ši galėjo žinoti apie jo neblaivumą, teisės vairuoti transporto priemonę neturėjimą ir dėl to daromą teisės pažeidimą, įvykio metu vairavo automobilį Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustačius, jog egzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pagrindas konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą, nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotina.
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog jo motinai nebuvo žinoma, kad jis vairuos transporto priemonę įvykio metu, nes, neva, transporto priemonę ji patikėdavo kitiems asmenims, bet ne kaltinamajam. Kaltinamojo teigimu, transporto priemonė į Vilnių buvo atvaryta savaitė prieš šį įvykį, ją atvarė jo sesuo ir transporto priemonė buvo patikėta ne kaltinamajam, bet pristatyta į jos remonto vietą. Tačiau teismas šias bei kitas teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kurios prieštarauja vienos kitoms ir kuriomis buvo siekiama pagrįsti, kad kaltinamasis transporto priemone nesinaudojo, ji jam nebūdavo perduodama, vertina tik kaip kaltinamojo gynybinę versiją, siekiant išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai dėl transporto priemonės naudojimo prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, pagal kuriuos kaltinamasis jo motinai priklausančia transporto priemone naudojosi visuomet, kai motiną reikėdavo nuvežti į gydymo įstaigą, rūpindavosi šia transporto priemone, ją remontuodavo, prižiūrėdavo, apdrausdavo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad būtent jis atvairavo transporto priemonę į Vilnių, kad transporto priemonę jis yra vairavęs ir anksčiau, nors bylos duomenys patvirtina, jog jau transporto priemonės įsigijimo metu kaltinamasis neturėjo teisės vairuoti, kuri jam buvo atimta dėl vairavimo esant neblaiviam (1 t., b. l. 107). Taigi tiek iki įvykio, tiek ir įvykio metu kaltinamasis naudojosi jo motinai priklausančia transporto priemone, o ši, žinodama, kad kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė jam buvo atimta dėl vairavimo neblaiviam, toleravo tokį kaltinamojo elgesį, sutiko, kad kaltinamasis naudotųsi jai priklausančia transporto priemone, nors turėjo ir galėjo numatyti, kad kaltinamasis transporto priemonę gali panaudoti nusikalstamai veikai daryti. Kaltinamojo parodymų nenuoseklumą dėl transporto priemonės pristatymo į Vilnių tikslų patvirtina jo parodymų neatitikimas byloje esantiems duomenims. Nors kaltinamasis teigė, kad transporto priemonė, be kita ko, buvo atvaryta į Vilnių atlikti ir techninę transporto priemonės apžiūrą, taip pat tai, kad automobilį jau ketinta grąžinti jo savininkei, kas leidžia spręsti, jog techninė apžiūra turėjo būti atlikta, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio dieną, t. y. 2018 m. birželio 20 d. patikrinus duomenis apie transporto priemonę Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokių duomenų techninės apžiūros informacinėje sistemoje iš viso nebuvo rasta (1 t., b. l. 49), kas leidžia nepagrįstomis laikyti kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad į Vilnių transporto priemonė buvo atvaryta siekiant atlikti techninę jos apžiūrą.
Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju galėtų būti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone ar kad jo konfiskavimas neproporcingai apribotų transporto priemonės savininkės teisę į nuosavybę. Pažymėtina, kad nors L. D. B. apie bylos nagrinėjimą buvo informuota, tačiau į teismo posėdžius neatvyko, nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų bylos duomenis bei kaltinamojo parodymus dėl transporto priemonės perdavimo jam naudotis.
Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas atitiktų bausmės tikslus, sudarytų sąlygas užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamų veikų, susijusių su transporto eismo saugumu, darymui, nes, nekonfiskavus transporto priemonės, nebūtų pasiekti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės tikslai. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, nusprendžia konfiskuoti transporto priemonę Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininke nurodyta L. D. B., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę (BK 72 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. T. sumažintą bausmę – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir paskirti A. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti A. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 27 d., 20.17 val., iki 2018 m. sausio 28 d., 18.37 val., ir nuo 2018 m. birželio 20 d., 3.55 val., iki 2018 m. birželio 20 d., 13.36 val. (dvi paras), prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalies, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. T. įpareigoti bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalies, 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, apie tai pranešant VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininke – valdytoja nurodyta L. D. B., ikiteisminio tyrimo metu grąžintą saugojimui L. D. B. įgaliotam asmeniui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Išaiškinti A. T., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai. Sumokėjus baudą, A. T. privalo pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 219) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22, 23 straipsniai).
Išaiškinti A. T., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.