Utenos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas; (duomenys neskelbtini), dabartinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka nebaustas, teistas 2015-01-05 Visagino m. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d. ir 286 str.-4 mėn. viešųjų darbų, bausmę atliko, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2017 m. vasario 6 d., apie 17.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) smurtaudamas artimoje aplinkoje, panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sužalojo savo sugyventinės N. P. mažametį sūnų A. P., o būtent būdamas kartu su A. P. buto kambaryje, paėmė A. P. už ausies ir nuvedė iki lovos, po to vieną kartą kumščiu sudavė savo sugyventinės N. P. mažamečiui sūnui A. P. į veidą, dėl ko jis nugriuvo ir atsitrenkė skruostu į lovą, tokiu būdu padarė A. P. dešinės akies apatiniame voke poodinę kraujosruvą, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, linijinį odos nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymu ir taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. P..

Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2017-02-05 apie 11.00 val. jis buvo išėjęs iš namų pas savo tetą N., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ten buvo su savo pažįstamu M. J., nes reikėjo pabaigti tetos bute lango apdailą. Prieš išeinant iš namų buvo susitvarkęs savo bute. Tuo metu jo sugyventinė N. P. nuo pat ryto gėrė. Ji bute liko su savo broliu vardu D.. Pas tetą namuose jis su pažįstamu M. tvarkė langą ir buvo ten apie 1-1.30 val. Po to apie 15.00 val. jis kartu su M. J. atėjo pas jį į svečius (duomenys neskelbtini). Jis ir M. norėjo pažaisti žaidimų priedėliu. Kai atėjo namuose tuo metu buvo N. ir D., jie buvo virtuvėje, gėrė. Namuose buvo vienas ar tai du N. vaikai. Buvo A. ir M., bet tiksliai to neatsimena. Bute buvo betvarkė, betvarkė buvo ir vaikų kambaryje. Todėl jis pakvietė A. ir su juo kartu išėjo ir nuėjo į vaikų kambarį. N., D., M. buvo tuo metu kitame kambaryje. Kai nuėjo į vaikų kambarį durų neuždarinėjo. Kambaryje jis A. paklausė kodėl kambaryje betvarkė ir pasakė, kad jis sutvarkytų. Jis sakė, kad netvarkys, nes ne jis vienas čia prišiukšlino, tada jis paėmė A. už ausies ir pasakė, kad sutvarkytų. Tuo metu jis A. vieną kartą trenkė ranka, kur trenkė tuo metu jis nematė, galimai pataikė į galvą, nes A. - vaikas ir yra neaukšto ūgio, nuo smūgio A. nugriuvo šalia lovos arba ant lovos, tiksliai neatsimena. A. pradėjo verkti. Jis tuo metu pats išsigando, kad taip įvyko, todėl jis jo iškarto atsiprašė dėl to kas įvykusio ir A. nuvedė į vonią. Nuvedė, nes norėjo jį nuraminti ir pasikalbėti. Vonioje jis A. ramino ir pasiūlė jam kartu nueiti į parduotuvę. Pažadėjo jam ką nors nupirkti. A. lyg tai ir nusiramino ir jie išėjo iš vonios. A. nuėjo autis batus, tačiau tuo metu prišoko N. ir pradėjo jį vyti iš namų, kaltinti, o A. liepė likti namuose. Tada tarp jo ir N. įvyko žodinis konfliktas. Todėl jis buvo susirinkęs savo daiktus ir su M. išėjo pas jo tetą. Ten su M. buvo išgėrę alų ir ten jis pasiliko. Ar buvo jis grįžęs tą pačią dieną pas N. neatsimena. Ankščiau tokių konfliktų su vaikais niekada nebuvo, jis prieš vaikus ankščiau smurto nenaudojo, galėjo tik išbarti, bet fizinio smurto nenaudojo ir su vaikais sutardavo. Dėl to, kas įvyko 2017-02-05 nuoširdžiai gailisi.(b.l.65-98).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, be jos paties prisipažinimo, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Utenos AVPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. (A. V.) 2017-02-05 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, jog 2017-02-05 apie 20.43 val. N. P. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad su sugyventiniu J. M. bute adresu (duomenys neskelbtini), dienos metu, virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Po to apie 19.00 val. J. M. nuėjo į kambarį, paėmė jos sūnų A. P., gim. (duomenys neskelbtini) už ausies ir nuvedė į kitą kambarį. N. P. girdėjo kai pradėjo verkti jos sūnus A. P.. Tada ji išėjo iš virtuvės, bet J. M. su vaiku jau buvo užsirakinęs vonioje. Kai A. P. išėjo iš vonios tai papasakojo, kad dėl to, kad kambaryje betvarkė, jis (J. M.) būnant kambaryje kumščiu vieną kartą trenkė jam į veidą ir pargriovė ant grindų ko pasėkoje A. P. buvo nežymiai praskelta lūpa, sumuštas veidas. A. P. dėl J. M. veiksmų patyrė kūno sužalojimus ir fizinį skausmą. J. M. iki policijos atvykimo pasišalino. A. P. nuvežtas į Visagino ligoninės priėmimo skyrių, po apžiūros paguldytas stebėjimui į chirurginį skyrių, (b.1.5-7).

2017-02-05 Įvykio vietos apžiūros protokolu bei jo prieduose užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama prieš nukentėjusįjį A. P. (b.1.8-15).

2017-02-09 nukentėjusiojo A. P. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad jis teisme paaiškino, kad mama (N. P.) kambaryje sėdėjo ant lovos, su savo broliu D. ir dėde M., kurie žaidė „Playstation“. Tėtis (J. M.) jį pakvietė, jis priėjo, ir tėtis pradėjo sakyti, kad jų kambaryje netvarka. J. M. jį pakvietė į kambarį, paėmė už ausies, ir pasakė, kad jeigu jis pasiskųs motinai, jis jį primuš. Jis paėmė J. už rankos, o J. kita ranka sudavė jam į veidą ir jis nukrito. Tada J. jį nuvedė į vonią ir pradėjo prausti. Po to nuvedė į koridorių, ir pasakė autis, nes eis pasivaikščioti. Mama pasakė jam (A. P.) eiti į kambarį, ir jis nuėjo. Po to į kambarį atėjo mama su M. ir D.. J. M. atėjo į kambarį ir norėjo suduoti mamai, bet jos brolis D. ir jo draugas M. nuvedė jį į virtuvę. Po to jis pradėjo rinkti daiktus ir išėjo, bet po 5-15 min. sugrįžo ir mama iškvietė policiją. Tai yra, jis išėjo, o po to pradėjo stuksenti į duris. Kai mama paskambino policijai, jis išėjo, o jis su mama atsisėdo į policijos mašiną, ir nuvyko į policiją. Mama ten surašė protokolus, o jis laukė. Po to jie nuvažiavo į ligoninę. Jį paguldė į ligoninę, o mama išvažiavo. Jam skaudėjo galvą. J. jam sudavė vieną kartą, ir pataikė į lūpas, nosį, ir dar atsirado mėlynė po akim. Daugiau smūgių nebuvo. Jis jį mušė ranka, t. y. kumščiu. Po suduoto smūgio jam skaudėjo, iš nosies ir lūpos tekėjo kraujas. Dar buvo mėlynės, ir praskelta lūpa. Krauju jis ištepė grindis ir rankas. Ant grindų kraujas buvo prie jo brolio lovos. Jis valė kraują skuduru. Kai jis jį nuvedė į vonią ir uždarė, mama stukseno, kad jis atidarytų. Mama nematė, kai jį mušė tėtis, nes buvo tik tėtis ir jis. Jis mamai po to viską papasakojo. Kai tėvas jį paėmė už ausies, jam skaudėjo. Suėmęs už ausies, jis jį tempė iki jo lovos. Už ausies suėmė kambaryje, kai pasakė, kad kambaryje netvarka, ir tempė iki lovos. Už ausies jis jį suėmė kambaryje, prie kompiuterio. Už ausies tėtis jį tampo retai. Mama visai netampo. Po šio įvykio jis jautėsi blogai, jam skaudėjo ir šiek tiek svaigo galva. Galva svaigo gal 5 minutes, o skaudėjo visą naktį. Ligoninėje ji gulėjo vieną dieną. Paguldė vakare, o išleido kitos dienos ryte. Su tėčiu dabar nebendrauja, nes jis jį mušė. Jis nenori jo matyti, nes bijo. Kai tėtis jam sudavė, jis nieko nekvietė, (b.1.25-29).

2017-02-06 liudytojos N. P. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2017-02-05 vakare ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), su savo broliu D. I.. Kartu namuose buvo jos vaikas A. P., gim. 2005 m. Jis buvo sugrįžęs namo, nes buvo pas savo močiutę. Kiti trys jos vaikai buvo lauke, išėjo pasivaikščioti. Ji su broliu tą vakarą gėrė alų. Apie 17.00 val. namo grįžo jos sugyventinis J. M., su kurio ji gyvena apie 10 metų, turi bendrą vaiką. J. atėjo su savo pažįstamu M. J.. Jie užėjo į butą. Ji ir D. buvo kambaryje, su jais kartu buvo ir jos sūnus A.. J. ir M. užėjo į kambarį. J. buvo išgėręs, jis kiek žino gėrė (duomenys neskelbtini), ten gyveno jo teta ir jis tą dieną turėjo pabaigti montuoti langą. Kai J. užėjo į kambarį iškart pakvietė A. prieiti prie jo. J. tuo metu nerėkė ir nebarė A., tiesiog pakvietė, kad jis prieitų prie jo. A. iškarto atsistojo ir nuėjo prie J.. Jie kartu išėjo į kitą vaikų kambarį. O ji, D. bei M. liko kambaryje. Butas yra trijų kambarių. Po kiek laiko, beveik iškart, ji išgirdo, kad A. verkia. Iki to ji jokio verkimo, ar triukšmo negirdėjo, matyt buvo uždarytos į vaikų kambario duris. Ji atsistojo iškarto ir nuėjo pažiūrėti. Taip pat nuėjo D. ir M.. Kai išėjo iš kambario į prieškambarį pamatė, kad vonios duris buvo užrakintos. Girdėjo, kad vonioje verkia A. ir girdėjo vandens triukšmą. Po to iš vonios išėjo A. ir J.. Ji pamatė, kad A. lupos t.y. apatinė ir viršutinė yra praskeltos, kraujo jau kaip ir nebuvo, matyt jį vonioje nuprausė. Matė, kad A. buvo apsiverkęs. Kai A. ir J. buvo išėję iš vonios, ji paklausė J. kam jis muša vaiką. Jis tik pasakė, kad vaikas nesusitvarkė kambaryje, pasakė jai, kad kambaryje betvarkė. Jis jai pasakė, kad ji vaikus priešina prieš jį, kad jie jo neklauso. J. išėjęs iš vonios iškarto susirinko savo daiktus, t.y drabužius ir kartu M. išėjo iš buto. Po to A. jai papasakojo, kad J. jį į kambarį nuvedė paėmęs jam už ausies. Kaip jis buvo paėmęs ji nematė, nes ji tuo metu buvo su D. ir M. kambaryje. Kambaryje J. A. paklausė, kodėl ant grindų antklodė ir po to, kaip sakė jai A. dar jam sudavė kumščiu į veidą, o būtent į lūpas ir nosį. Ir nuo to smūgio, kaip paaiškino A., jis nugriuvo ir atsitrenkė skruostu į lovą, taip apdraskė sau skruostą. Po to sakė, kad J. jį iškarto nuvedė į vonią nuprausti, jam jis (J.) nieko nebuvo pasakęs. Ankščiau J. niekada nevartojo smurto prieš vaikus, nemušė, galėjo išbarti bet ne daugiau. J. buvo tą vakarą išgėręs. Visą tai įvyko apie 17.10 val. Policijos ji nekvietė, nes vaikas iš pradžių dėl sveikatos nesiskundė, J. buvo iškarto išėjo ir ji galvojo, kad jis nebegrįš ir vaikas nusiramins. A. greit nusiramino. Jis buvo be nuotaikos, bet daugiau neverkė. Apie tai kas įvyko jis papasakojo iškarto po įvykio, vėliau apie tai nesikalbėjo. Kažkiek pasikalbėjo apie tai kas įvyko, kai dar buvo ligoninėje. Kai J. išėjo iš buto, namo sugrįžo kiti jos vaikai. Tuo metu kai J. sudavė A. jų namuose nebuvo. Apie 20.00 val. J. grįžo namo ir pradėjo belstis į butą, tačiau ji (N. P.) neįleido. A. tuo metu paprašė, kad ji iškviestų policiją, matyti jis jo bijojo. Ji J. sakė, kad iškviečia policiją. A. jai pasiskundė, kad jam svaigsta galva, jis pasijautė blogiau. Tuo metu kai atvyko policija J. jau pasišalino. Ji paaiškino policijos pareigūnams kas įvyko. Pasakė, kad vaikas pasijautė blogiau. Todėl juos nuvežė į priėmimo skyrių ir A. paliko ligoninėje. Skyrybos proceso šiuo metu nevyksta. Santykiai tarp J. ir vaikų yra normalūs, smurto prieš vaikus J. nenaudojo, galėjo tik išbarti bet nedaugiau, (b.1.41-44).

2017-02-06 liudytojo D. I. (D. I.) protokolu iš kurio matyti, kad 2017- 02-05 jis buvo namuose (duomenys neskelbtini) pas savo seserį N. P., ten buvo beveik visą dieną. Tą vakarą jis buvo išgėręs. Gėrė jis su N. ir jos vyru J.. Vakare pas juos dar buvo atėjęs į svečius pažįstamas M.. Jie visi sėdėjo kambaryje. Su jais kambaryje buvo dar A. P.. Kiti vaikai buvo pas močiutę. Po to J. pakvietė A.. J. su A. tuo metu nesibarė, ramiai jį pakvietė ir jie išėjo į kitą kambarį. Kas įvyko kitam kambaryje jis nežino. Jis jokio triukšmo tuo metu negirdėjo, jis žaidė žaidimų priedėliu. Po kiek laiko, tai buvo beveik iškarto, išgirdo, kad vaikas verkia. Išgirdęs tai jis, N. ir M. nuėjo į tą pusę ir jau vonioje pamatė, kad J. prausė A. veidą. Jis matė, kad vaikas apsiverkęs. Ar buvo kažkas jam sumušta jis nematė. Po to tarp N. ir J. įvyko žodinis konfliktas. N. kaltino, kad jis nuskriaudė vaiką. O J. tik pasakė, kad A. kažką jam grubiai atsakė. Jis (D. I.) ir M. greit nuramino N. ir J.. Vėliau, J. kartu su M. kartu išėjo, o jis ir N. ramino A.. Matė, kad A. buvo apsiverkęs. Kai jie su juo kalbėjo A. jam nieko konkretaus nebuvo pasakojęs. Jie nuramino jį ir paguldė miegoti. Jis pats taip pat nuėjo miegoti ir užmigo. Ką veikė N. nežino. Po 3 valandų jis prabudo ir N. jam pasakė, kad buvo policija, kad A. išvežtas į ligoninę. Jis nematė, kad J. ankščiau naudotų smurto prieš vaikus. N. irgi niekada nesiskundė, kad J. muštų vaikus. Jis nematė kaip tą vakarą J. mušė A.. Apie tai kas įvyko tą vakarą jis žinojo tik iš N. žodžių (b.1.48-51).

2017-02-06 liudytojo M. J. (M. J.) apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2017-02-05 apie 13.00 val. jis susitiko su J. M. pas savo tetą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuriame jis ir J. išgėrė kiekvienas po vieną litrą talpos alaus. Per tą laiką J. bendravo su savo sugyventine N. telefonu, bendravo jie normaliai, jokių konfliktų nebuvo. J. ir N. gyvena kartu jau 10 metų. Po to kai jie pabaigė savo darbą, jis ir J. nuėjo pas J. į svečius (duomenys neskelbtini). Atėjo jie apie 18.00 val., kuriame jau buvo J. sugyventinė N., jos brolis D. ir N. sūnus A.. Kitų vaikų nebuvo. Bute jie buvo apie vieną valandą. Per tą laiką J. ir N. tarpusavyje kalbėjosi pakeltu tonu. Jis suprato, kad J. ir N. barėsi dėl betvarkės, kuri buvo namuose. Nes kaip jis suprato, kad J. buvo susitvarkęs prieš tai. Tuo metu jie visi buvo kambaryje. Jis ir D. žaidė su žaidimų priedėliu. N. irgi buvo kambaryje. Po to J. ir A. buvo išėję iš kambario. Jų nebuvo maždaug 5-10 minučių. Kur jie buvo nežino. Jis tuo metu negirdėjo jokio triukšmo, jokio rėksmo, ar barnių. Verkimo taip pat negirdėjo. Po to iš kambario išėjo N., iš paskos išėjo ir D., todėl ir jis paskui juos nuėjo. Koridoriuje visi susirinko prie vonios. Vonios duris buvo užrakintos. Vonioje buvo J.. Nes jie klausinėjo kas nutiko. J. iš vonios buvo pasakęs, kad viskas tvarkoje. Po to jis pamatė A., kuris buvo apsiverkęs, tačiau jokių nubrozdinimų, paraudimų ant jo veido ar kraujo jis nematė. Tik akys buvo kaip apsiverkusio. N. pradėjo kaltinti J., kad jis sumušė vaiką. Dėl to jie, tai yra N. ir J. pradėjo bartis, jie kalbėjosi pakeltu tonu. A. nieko nebuvo pasakęs ir jis jo asmeniškai nieko neklausinėjo kas nutiko. Vėliau J. sutiko ir pradėjo rinktis savo daiktus. J. pats susirinko daiktus. Kai J. susirinko daiktus, iškvietė taksį ir jie išvažiavo. Kad J. tą vakarą sudavė A. žino tik iš N. žodžių. Niekad negirdėjo ir nematė, kad J. vartotų kokį nors smurtą prieš vaikus. J. atvirkščiai visada rūpindavosi vaikais, ir visada sutardavo su vaikais, (b.1.55-58).

2017-03-07 specialisto išvada matyti, kad A. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, linijinis odos nubrozdinimas kairio smilkinio srityje. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Paties A. P. savęs susižalojimai galimybė neatmetama, (b.1.64-65).

Tokiu būdu, byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad J. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. P., o būtent: 2017 m. vasario 6 d., apie 17.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) smurtaudamas artimoje aplinkoje, panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sužalojo savo sugyventinės N. P. mažametį sūnų A. P., o būtent būdamas kartu su A. P. buto kambaryje, paėmė A. P. už ausies ir nuvedė iki lovos, po to vieną kartą kumščiu sudavė savo sugyventinės N. P. mažamečiui sūnui A. P. į veidą, dėl ko jis nugriuvo ir atsitrenkė skruostu į lovą, tokiu būdu padarė A. P. dešinės akies apatiniame voke poodinę kraujosruvą, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, linijinį odos nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymu ir taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. P..

Kaltinamojo J. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BPK 140 str. 3 d. požymius.

Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 115-117).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarė vieną nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, jog jis teistas (b. l. 73-77), praeityje nebaustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 70-71), į narkologo įskaitą neįrašytas, taip pat įvertina jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl kaltinamajam skirtina bausmė – bauda, žemiau vidurkio.

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-06 06,00 val. iki 2017-02-07 15.21 val., kurios vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a., prilyginamos 4 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, nesilankyti ir nesiartinti prie nukentėjusiojo panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b.1.112-113).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., ir paskirti jam bausmę - 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64-1 str. kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 16 MGL (602,56 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-06 iki 2017-02-07, kuris vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a., prilyginamas 4 MGL dydžio baudai ir skirti galutinę 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti nuteistajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepaduos Visagino miesto apylinkės teismui prašymo reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.