Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos laikinai einančio direktoriaus pareigas G. Š. teikimą dėl nuteistajam K. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. J. nuteistas 2003 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 118 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 327¹ straipsnį, 105 straipsnio 2, 7, 12 punktus galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. birželio 4 d. nuosprendžiu nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į 2000 m. BK 149 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus ir 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Veikos pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį neperkvalifikuotos. Galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal 1961 m. BK 327¹ straipsnį išteisintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 2 d. nutartimi pakeisti 2003 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo ir 2003 m. birželio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai – K. J. padarytos nusikalstamos veikos iš 1961 m. BK perkvalifikuotos į 2000 m. BK 149 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 150 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus ir 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Bausmės pradžia – 2001 m. birželio 13 d.

Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos l. e. p. direktoriaus teikimas dėl nuteistajam K. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teikime pataisos įstaigos direktorius nurodo, kad nuteistasis K. J., bendraudamas su administracijos darbuotojais, yra mandagus, taktiškas, jo tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais yra normalūs, tarp nuteistųjų autoriteto neturi. K. J. yra išsiskyręs, socialinių ryšių su artimaisiais nepalaiko, bausmės atlikimo metu nedirbo, šiuo metu yra pensinio amžiaus. Bausmės atlikimo metu penkiolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, vieną kartą skatintas. Nuteistasis yra padengęs priteistus civilinius ieškinius, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 82 balai. Nuo pirminio vertinimo ši rizika sumažėjo keturiais balais.

Nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo (prašė nagrinėti teikimą šalims nedalyvaujant), teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas A. Danielius prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimą atmesti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos l. e. p. direktoriaus teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Įstatymas įtvirtina galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka aukščiau nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija įvertina visą reikšmingą informaciją: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta minėta bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam keisti paskirtą bausmę. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia, be kita ko, atsižvelgti ir į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. K. J. asmens byloje esanti 2021 m. birželio 29 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 62-3823 patvirtina, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam yra nustatyta vidutinė – 82 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių 35 balus sudaro statiniai (nekintantys) svertiniai taškai ir 47 balus – dinaminiai (kintantys) svertiniai taškai, vadinasi, pavyzdingai elgdamasis ir aktyviai siekdamas resocializacijos, K. J. dar gali patekti į žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupę. Nors pripažintina, kad vien tik nustatytas rizikos nusikalsti balų skaičius nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau nuteistasis visais atvejais privalo daryti akivaizdžią bei įtikinančią pažangą, keisdamas savo netinkamą elgesį bei mąstyseną, tačiau šiuo atveju tai nėra nustatyta.

Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad K. J. padaryti nusikaltimai, dėl kurių įvykdymo jis šiuo metu atlieka pačią griežčiausią baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmę, nebuvo pirmieji, jam ir anksčiau ne kartą yra tekę atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau trumpalaikis laisvės suvaržymas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nes priešingų teisei veikų darymas buvo tęsiamas, kol galiausiai K. J. už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir nužudymą, buvo paskirta ilgalaikė 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Atlikus daugiau nei 10 metų minėtos bausmės, nuteistajam Lietuvos Respublikos prezidento dekretu buvo suteikta malonė ir jis atleistas nuo likusios bausmės. Vis dėlto, parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, nes po kelerių metų įvykdė naujus, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, susijusius su žmogaus gyvybe ir sveikata, taip pat žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu. Daromi nusikaltimai vis sunkėjo, be to, K. J. būdingas nusikaltimų modelis, jis pripažintas pavojingu recidyvistu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neigė, gynybiškas jis išliko ir bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog K. J. poziciją dėl savo kaltės nuolat keičia, savo veiksmus teisina arba pripažįsta juos vien dėl formalumo, siekiant palankesnio sprendimo. Psichologinės tarnybos specialistai yra pastebėję, kad nuteistasis dėl savo problemų kaltina kitus ir yra linkęs sumenkinti savo atsakomybę, ieškodamas save pateisinančių aplinkybių. Jis nesistengia suprasti ir priimti kitų požiūrį, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu.

Apygardos teisme yra gautas K. J. prašymas tenkinti pataisos įstaigos direktoriaus teikimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad jis pripažįsta savo praeities klaidas, dėl jų nuoširdžiai gailisi, suvokia, jog sukėlė nukentėjusiesiems daug skausmo, jų iš visos širdies atsiprašo ir tikisi gailestingumo. Vertinant šiuos nuteistojo teiginius pažymėtina, kad pataisos įstaigoje dirbantys asmenys geriau pažįsta nuteistuosius, nes su jais dirba ir bendrauja kiekvieną dieną, todėl kasdienėse situacijose neabejotinai visapusiškiau atsiskleidžia nuteistojo asmenybė, jo elgesys bei mąstysena. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistų įžvalgomis, tuo tarpu K. J. kaltės pripažinimas bei gailėjimasis vertinamas kaip deklaratyvus. Teikimą nagrinėjanti kolegija daro išvadą, kad nuteistasis nusikaltimus sąlygojusių aplinkybių atvirai neanalizuoja, atliktų nusikalstamų veiksmų priežasčių bei pasekmių giliau nevertina.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija, taip pat ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija K. J. elgesio palankiai nevertino, todėl ne kartą buvo atsisakyta perkelti jį iš kalėjimo režimo į bausmės atlikimą pataisos namų režimo sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis net penkiolika kartų pažeidė nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimus, dėl ko buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis. Paskutinė drausminė nuobauda gauta 2013 m. gruodžio 4 d., taigi, galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi jau daugiau nei septynerius metus. Vis dėlto, socialinės reabilitacijos bei pozityvaus užimtumo programose, individualiuose bei teminiuose pokalbiuose jis dalyvauja vangiai, didesnio susidomėjimo nerodo. Už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje 2021 m. sausio 12 d. K. J. buvo pareikšta padėta. Atkreiptinas dėmesys, kad tai pirmasis nuteistojo gautas paskatinimas per dvidešimt bausmės atlikimo metų, kas patvirtina, kad didelių pastangų pavyzdingai elgtis K. J. nededa. Tai, jog, kaip nurodė pataisos įstaigos atstovė teikimo nagrinėjimo metu, K. J. jau po teikimo pateikimo teismui skirtas dar vienas paskatinimas rodo, kad nuteistasis pradėjo keisti elgesį teigiama linkme, tačiau akivaizdu, jog tokia jo elgesio korekcija trunka labai trumpą laiką.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ne kartą yra baustas dėl pareigūnų užpuolimo, grasinimų, žargono vartojimo. Jis lengvai pasiduoda nuotaikos svyravimams, asmens bylos duomenimis K. J. ilgą laiką buvo įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Nuteistojo domėjimosi ratas siauras, jis dažnai priekabus, nepatenkintas aplinka ir apskritai gyvenimu. Nors K. J., pakeitus jam laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, dėl gyvenamosios vietos galimai problemų neturėtų (turi dalines nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)), vis dėlto, gyvenimą laisvėje neabejotinai apsunkintų itin silpni jo socialiniai ryšiai, t. y. praktiškai šių ryšių nebuvimas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis K. J. yra išsiskyręs, su buvusia žmona nebendrauja. Nuteistojo tėvai yra mirę, su broliu ir seserimi jokie ryšiai nepalaikomi. Bausmės atlikimo metu K. J. bendrauja su ribotu nuteistųjų ratu, t. y. jis yra socialiai atsiskyręs, nebendrauja ir nesiekia užmegzti bent kokius ryšius su artimaisiais. Taigi, socialinių ryšių nebuvimas didina atskirtį nuo visuomenės ir neleidžia tikėtis sėkmingos reintegracijos į jos gretas.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, jog nuteistasis yra padengęs priteistus civilinius ieškinius, vis dėlto, šią aplinkybę nusveria K. J. elgesio bei mąstysenos problemos, kurios nėra efektyviai sprendžiamos. Šiuo metu nuteistasis nėra orientuotas į socialinę reabilitaciją bei siekį integruotis į visuomenę. Bausmės atlikimo metu jis nedirbo ir neišreiškė noro mokytis naujų dalykų, tokiu būdu plečiant savo akiratį, įgūdžius bei pasaulėžiūrą. Pažymėtina, kad darbinė veikla yra ne vien pajamų šaltinis, bet ir viena iš socialinės reabilitacijos formų, todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti į visuomenę. Nors šiuo metu K. J. yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau ir bausmės atlikimo pradžioje motyvacijos darbinei veiklai jis nerodė, nors ankstesni jo teistumai buvo susiję, be kita ko, ir su turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymu. Būnant laisvėje, K. J. gyvenimo būdas siejosi su nuolatiniu įstatymų imperatyvų pažeidinėjimu, reikšmingų duomenų, kad struktūrizuotoje aplinkoje jis sugebėjo permąstyti gyvenimo vertybes ir rinktis socialiai priimtinus veikimo būdus, negauta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam K. J. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Šios išvados neleidžia daryti ir netolygi nuteistojo emocinė būsena, realaus pagrindo neturinti aukšta savivertė bei savikritiškumo stoka. K. J. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti. Nuteistasis vis dar yra pavojingas visuomenei, todėl turi tęsti bausmės atlikimą nuo jos izoliuotas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos l. e. p. direktoriaus teikimo dėl nuteistajam K. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos laikinai einančio pareigas direktoriaus G. Š. teikimo dėl nuteistajam K. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.