Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-758/2009 m.

2009 m. rugsėjo 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktąja Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelimo dienos. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 16 d., apie 23.30 val., Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, esančio Vilniuje, Lukiškių skg.6, kameroje Nr. 379, asmeninio konflikto metu tyčia dūrė universaliu peiliukui ne mažiau kaip 5 kartus A. K. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam daugybines durtines-pjautines žaizdas galvos kairėje pusėje, krūtinės ląstos nugariniame ir priekiniame paviršiuose, iš kurių mažiausiai viena, esanti krūtinės ląstos kairėje pusėje, yra kiauryminė, pilvo sienos priekiniame paviršiuje, pjautinę žaizdą kariame dilbyje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Prokuroras tvirtina, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. L. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, padarė peržengdamas būtinosios ginties ribas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. paaiškino, jog 2008 m. liepos 16 d. apie 23.00 val. tarp jo ir A. L. kilo žodinis konfliktas dėl ankstesnių asmeninių nesutarimų ir šio konflikto metu A. L. pradėjo jį stumdyti, po to tarp jų kilo muštynės, kurių metu nuteistasis iš kelnių kišenės išsitraukė universalų peiliuką ir pradėjo jį badyti į įvairias kūno vietas. Šiuos savo parodymus nukentėjusysis iš esmės patvirtino 2009-01-30 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek kaltinamasis A. L., tiek nukentėjusysis A. K. aiškino, jog šio konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis A. K., o grumtynės truko apie 20-30 minučių. Šios aplinkybės bei nukentėjusiajam A. K. ir pačiam nuteistajam A. L. padaryti sužalojimai, jų pobūdis ir išsidėstymas (nukentėjusiajam padarytos daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos galvos karėje pusėje, krūtinės ląstos tiek nugariniame, tiek priekiniame paviršiuose, kiauryminė krūtinės ląstos žaizda – nugaros kairėje pusėje ties 9-10 šonkauliais, pilvo sienos priekiniame paviršiuje, pjautinė žaizda kairiame dilbyje (b. l. 55-56); A. L. konstatuota pjautinė žaizda dešinės rankos II piršte, kurią konflikto metu galėjo pasidaryti pats rankoje turimu peiliuku, ir poodinės kraujosruvos dešinio paties srityje (b.l. 138)), apelianto manymu, patvirtina, jog 2008 m. liepos 16 d. apie 23.00 val. tarp A. K. ir A. L. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, peraugęs į abipuses muštynes, kurių metu abi pusės smurtą naudojo ne gynybos, o puolimo interesais. Ta aplinkybė, jog nukentėjusysis A. K. buvo konflikto iniciatorius ir pirmas panaudojo fizinę jėgą, prokuroro teigimu, nepatvirtina, jog nuteistasis A. L. sužalojo nukentėjusįjį peržengęs būtinosios ginties ribas. Todėl nuteistajam paskirta bausmė yra per švelni, neatitinka padaryto nusikaltimo sunkumo ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo.

Nuteistasis A. L. tvirtina, jog bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. įtvirtiną teisingo bylos išnagrinėjimo arba sąžiningo proceso principą tuo aspektu, jog asmuo negali būti provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, o po to už jos padarymą baudžiamas, bei tuo, kad teisingas turi būti visas procesas, nuo pat jo pradžios, įskaitant ir reikšmingų bylai tirti bei nagrinėti duomenų rinkimo būdus.

Nuteistasis A. L. teigia, jog apylinkės teismas neteisingai nustatė jo tyčios turinį, nes jis siekė apsaugoti savo gyvybę ir sveikatą, bet ne sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Nukentėjusysis A. K. pirmas pradėjo grumtynes, jis buvo fiziškai stipresnis, grumtynės truko apie 20-30 min., taigi dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų suduodant kumščiais ir pargriaunant A. L. ant grindų buvo iškilęs realus pavojus nuteistojo sveikatai ir gyvybei, jis neturėjo galimybės kitaip atremti puolimą ir buvo priverstas panaudoti rankoje turėtas žirklutes. Tvirtina, jog dėl patirto susijaudinimo jis nežiūrėjo kur dūrė ir į krūtinės ląstą nesitaikė, tai įvyko netyčia. Todėl mano, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus pagal Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnį.

Nuteistasis pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeitė ir galutinę bausmę paskyrė 5 metus laisvės atėmimo.

Atsikirtime į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis A. L. prašo prokuroro skundą atmesti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis A. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusysis dėl apeliacinių skundų paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo A. L. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nes pastarasis tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tačiau, nustatęs šias aplinkybes, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. L. nusikalstamą veiką padarė peržengiant būtinosios ginties ribas, pripažindamas tai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 9 p.), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalį būtinosios ginties situacija yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, teisė į būtinąją gintį atsiranda tik susidūrus su pavojingu kėsinimusi. Tuo tarpu muštynėms, kitaip nei pavojingam kėsinimuisi, būdinga, kad abi šalys elgiasi agresyviai, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais ir čia nėra besiginančių, muštynių metu nei vienam jų dalyviui nekyla teisė į būtinąją gintį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-684/199, Nr. 2K-428/2008).

Kaip matyti iš A. L. ir A. K. parodymų, faktiškai A. K. buvo tarp jų įvykusio žodinio konflikto iniciatorius. Šis konfliktas įvyko dėl ankstesnių nuteistojo ir nukentėjusiojo įkalinimo vietose turėtų nesutarimų, t.y. dėl asmeninių paskatų. Tiek nuteistasis A. L., tiek nukentėjusysis A. K. patvirtino, jog šio konflikto metu stumdėsi jie abu, vienas kitam sudavė smūgius, o nuteistasis A. L. turėtu universaliu peiliuku smūgiavo nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog dėl asmeninių paskatų kilęs žodinis konfliktas peraugo į abipuses muštynes, kurių metu tiek nuteistojo A. L., tiek nukentėjusiojo A. K. veiksmai buvo agresyvaus, puolamojo pobūdžio.

A. L. aiškinimas, jog jį užpuolęs A. K. buvo žymiai už jį stipresnis, prieštarauja šio nuteistojo ir nukentėjusiojo fiziniams duomenims, iš kurių matyti, jog nuteistasis nėra nė kiek mažiau fiziškai išsivystęs ar pasirengęs, nei A. K.

Kaip matyti iš byloje esančių specialisto išvadų, A. K. buvo padarytas sužalojimų daugetas smūgiuojant universaliu peiliuku: daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos galvos kairėje pusėje, krūtinės ląstos nugariniame ir priekiniame paviršiuose (mažiausiai viena iš jų – krūtinės ląstos kairėje pusėje – kiauryminė), pilvo sienos priekiniame paviršiuje, pjautinė žaizda kariame dilbyje (t. 1, b.l. 55-56). Tuo tarpu A. L. konstatuota tik pjautinė žaizda dešinės rankos II piršte, paveikus pjaunančiu daiktu, ir poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais nedidele jėga. A. L. rankose savigynos žymių nekonstatuota, tikėtina, jog dešinės rankos pirštą galėjo įpjauti jis pats (t.1, b.l. 138).

Taigi šios aplinkybės paneigia nuteistojo A. L. aiškinimą, jog tarpusavio muštynių metu buvo iškilęs pavojus jo sveikatai ir gyvybei, t.y. susiklostė būtinosios ginties situacija.

Nesant būtinosios ginties situacijos, nėra jokio pagrindo kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą. Šių aplinkybių apylinkės teismas neįvertino ir nepagrįstai konstatavo, jog A. L. nusikalstamą veiką padarę peržengdamas būtinosios ginties ribas. Todėl apylinkės teismo nustatyta A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 9 p., naikintina.

Apylinkės teismas, neteisingai įvertindamas faktines bylos aplinkybes, padarė klaidingą išvadą, kad A. L. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą peržengęs būtinosios ginties ribas, todėl paskyrė nepagrįstai švelnią bausmę, kuri neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio ir atsiradusių sunkių pasekmių.

A. L. padarė sunkų smurtinį nusikaltimą. Jis praeityje jau tris kartus teistas, tame tarpe už smurtinius nusikaltimus (t. 1, b.l. 89-91). Tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Todėl jam už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., skirtina laisvės atėmimo bausmė šio baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose.

Įvertinus tai, kad nukentėjusysis A. K. buvo konflikto iniciatorius ir teismas pripažino, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl provokuojančio A. K. elgesio (šios aplinkybės niekas neginčija), atsižvelgiant į tai, kad A. L. su nukentėjusiuoju susitaikė ir pastarasis jam jokių pretenzijų dėl atsiradusių pasekmių nereiškia, nuteistajam skirtina bausmė žemesnė nei baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

A. L. apeliacinio skundo argumentas, kad jis šį nusikaltimą padarė staiga labai susijaudinęs, yra nepagrįstas, nes prieštarauja anksčiau paminėtoms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Veika gali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str. tik esant keletui sąlygų. Visų pirma, kaltininko veiksmų priežastis turi būti neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgis, dėl kurio jis staiga labai susijaudino, o kaltininko veiksmai turi būti greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį.

Šiuo konkrečiu atveju tarp dviejų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų – A. L. ir A. K. – kilo žodinis konfliktas dėl seniai tarp jų buvusių nesutarimų, kuris peraugo į abipuses muštynes ir tęsėsi 20-30 minučių, abu besimušantys buvo aktyvūs. Tai rodo, jog nukentėjusiojo A. K. veiksmai, pradedant žodinį konfliktą dėl ankstesnių nesutarimų, ar abipusių muštynių metu suduodant A. L. smūgius negalėjo sukelti ir nesukėlė nuteistojo staigaus didelio susijaudinimo, apribojančio pastarojo galimybę valdyti savo veiksmus. Todėl kvalifikuoti A. L. nusikalstamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str. apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d., 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytą A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė peržengiant būtinosios ginties ribas (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 9 p.).

A. L., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartimi A. L. paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos 2 metų 6 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę bausmę paskirti 4 (ketverius) metus 6 (šešis mėnesius) laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

A. L. apeliacinį skundą atmesti.