Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. (A. Ž.) ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 149 str. 1 d. laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. Ž. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. Ž. priteista 20 000,00 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) S. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė :

A. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 18 d., apie 04.00 val., miškelyje, esančiame Lazdynų mikrorajone, netoli (duomenys neskelbtini) 20-ojo namo, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su S. S., sugriebė jai už drabužių, pargriovė ant žemės, o nukentėjusiajai pradėjus priešintis ir su juo grumtis ir dėl to nusiridenus nuo šlaito, užgulė S. S. ir viena ranka ją smaugdamas, o kita ranka laikydamas už peties, liepė jai nusimauti kelnes, po to nusmaukęs savo kelnes ir apatines kelnaites, atsisėdo ant gulinčios S. S. ir sugriebęs jai už kaklo, palenkė galvą prie savo varpos bei liepė ją čiulpti ir taip, panaudodamas fizinį smurtą bei tyčia padaręs nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį intraodinėmis kraujosruvomis abipus kakle bei smakre, odos nubrozdinimais nugaros ir juosmens dešinėje, ir tokiu būdu palaužęs jos pasipriešinimą, tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją S. S. oraliniu būdu prieš jos valią.

Be to, A. Ž. nuteistas už tai, kad jis, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą tenkinti lytinę aistrą su S. S., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei pasinaudojęs tuo, jog nukentėjusiosios pasipriešinimas buvo palaužtas jo prieš tai atliktais S. S. atžvilgiu nusikalstamais veiksmais ir dėl to atimta galimybė priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja S. S. natūraliu būdu prieš jos valią ir tokiu būdu ją išžagino.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis pažįsta nukentėjusiąją tris metus, ji dažnai atvažiuodavo pas nuteistąjį į darbą ir teikdavo intymias paslaugas. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Apeliantas tvirtina, jog aplinkybę, kad nukentėjusioji teikė intymias paslaugas gali patvirtinti liudytojai, turėję su ja lytinių santykių.

A. Ž. teigia, kad aplinkybę, jog nukentėjusioji pati norėjo lytinių santykių patvirtina tai, kad, išsiskyrus su N. P. ir R. D., ji su nuteistuoju dar ėjo pirkti alkoholio, nors laisvai galėjo eiti namo, arba degalinėje paprašyti pagalbos.

Nuteistasis kategoriškai teigia, kad lytiniai santykiai su nukentėjusiąja nebuvo prievartiniai. Pažymi, jog nukentėjusiosios burnos srityje nieko nebuvo rasta.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi N. P., R. D. parodymais. Šie liudytojai patys įvykių nematė, o tik atkartojo nukentėjusiosios pateiktą informaciją. Taip pat skunde pažymima, kad N. P. i S. S. parodymais abejoti verčia tai, jog jos teikė intymias paslaugas, o R. D. parodymais abejoti verčia tai, kad jis buvo paieškomas už nusikalstamos veikos padarymą.

Nuteistas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad jis, būdamas laisvėje, stengėsi dirbti, užsiregistravo darbo biržoje. Ankstesnis apelianto teistumas negali būti pagrindu pripažinti jį kaltu ir šioje byloje.

A. Ž. teigia, kad nukentėjusioji, siekdama turtinės naudos, apkalba jį. Tokį teiginį nuteistasis grindžia tuo, jog nukentėjusioji atvykus į policijos komisariatą, iš karto pareiškė civilinį ieškinį.

Apeliantas prašo panaikinti nuosprendį ir civilinio ieškinio dalyje. Nurodo, jog jis padeda savo tėvui bei motinai, kurie yra neįgalūs, taip pat padeda neįgaliai sugyventinei.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (toliau - prokuroras) prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 3 p., A. Ž. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Prokuroras teigia, kad teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo A. Ž. veiksmus, tačiau, esant Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 3 p. numatytoms sąlygoms, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje po veikų kvalifikavimo motyvų nepasisakė dėl galimybės pripažinti nuteistąjį pavojingu recidyvistu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tyčinius sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., A. Ž. padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą. Iki nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., padarymo A. Ž. buvo teistas tris kartus. Pirmuoju nuosprendžiu A. Ž. bausmės vykdymas buvo atidėtas, naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, jo atžvilgiu du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas. Prokuroro įsitikinimu, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. Ž. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jie yra jo nenoro taisytis ir susiformavusio antivisuomeninio elgesio padariniu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro skundą tenkinti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., BK 150 str. 1 d. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Pirmosios instancijos teisme apklausiama nukentėjusioji S. S. paaiškino, jog ji pažinojo A. Ž.. Iš nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, jog jokių santykių su nuteistuoju ji nepalaikė, kadangi tik pokalbio metu išaiškėjo, kad jie yra pažįstami (t. 2, b. l. 179). Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 33-36, 37-38). Liudytoja N. P. iš esmės patvirtino tokius nukentėjusios parodymus. Liudytoja pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog po to, kai A. Ž. suprato, jog nukentėjusiąją pažįsta iš anksčiau, iš jo pusės prasidėjo „bučinukai, apkabinimai“ (t. 2, b. l. 181). Aptarti parodymai vieni kitus patvirtina, jais nėra jokio pagrindo netikėti, todėl darytina išvada, jog nukentėjusioji ir nuteistasis buvo tik pažįstami, iki tol jokie santykiai jų nesiejo. Kita vertus, net ir pasitvirtinus nuteistojo keliamai versijai, jog nukentėjusioji ir liudytoja teikdavo intymias paslaugas, paties nuteistojo nusikalstamos veikos vertinimas nekistų.

Niekuo nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad jo nekaltumą patvirtina tai, jog nukentėjusioji galėjo išeiti namo tuo metu, kai jie ėjo į degalinę, be to, ji degalinėje galėjo prašytis pagalbos. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog po išsiskyrimo su N. P., R. D., jai joks pavojus negrėsė, A. Ž. tuo metu jai nekėlė pavojaus. Taigi, ji neturėjo jokio pagrindo nei bėgti nuo jo, nei kreiptis į ką nors pagalbos. Nusikalstami nuteistojo veiksmai prasidėjo po to, kai nukentėjusioji priėjo savo namus, išsiskyrė su nuteistuoju ir vėliau pastarasis telefonu paprašė jam padėti.

Faktą, jog nuteistasis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą prieš jos valią, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji S. S. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog nuteistasis sugriebė jai už drabužių, pargriovė ant žemės, jie abu ridenosi nuo pakalnės, tada nuteistasis pradėjo ją smaugti ir prievarta tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, o vėliau lytiškai santykiavo.

Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1598/10 (01), kurioje nustatyta, kad S. S. padarytos intraodinės kraujosruvos abipus kakle, smakre, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, juosmens dešinėje. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, jie nėra būdingi savęs žalojimui (t. 1, b. l. 56-58). Specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, sužalojimų buvimo vietos atitinka nukentėjusiosios paaiškinimus, t. y. tai, kad ji su nuteistuoju ridenosi, vėliau buvo smaugiama.

Taip pat nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojų N. P., I. S. ir J. J. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. N. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog S. S. jai papasakojo, kad ji buvo išprievartauta (t. 2, b. l. 181). I. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog įvykio dieną nukentėjusioji grįžo namo išsigandusi, purvina ir pasakė, kad buvo išprievartauta (t. 2, b. l. 180). J. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog 2010 m. gegužės 18 d. nuvykus pas nukentėjusiąją, pastaroji paaiškino, jog ją išprievartavo namo lydėjęs vyriškis. Liudytojas nurodė, kad ant nukentėjusiosios buvo matyti smaugimo žymės, drabužiai buvo suplėšyti (t. 1, b. l. 180). Tiek liudytoja I. S., tiek liudytojas J. J. nurodė, jog nukentėjusioji buvo išsigandusi, iš karto aiškino, jog buvo išprievartauta.

Taigi, nekyla jokių abejonių, kad A. Ž. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.

Aplinkybė, kad ant tepinėliuose ir tamponuose su nukentėjusiosios makšties ir burnos turiniu spermijų nerasta, nepaneigia nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltus padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. motyvuodamas tuo, kad jis anksčiau buvo teistas.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis R. D. parodymais, kadangi pastarasis yra ieškomas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad R. D. parodymai įrodomosios reikšmės teismui priimant nuosprendį, negalėjo turėti, o buvo reikšmingi tik tikrinant ir vertinant kitus byloje esančius įrodymus, t. y. aukščiau aptartus nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. D. parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios bei liudytojos N. P. parodymais, t. y. juos patvirtina. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog aplinkybė, kad A. Ž. ir S. S. buvo pažįstami, paaiškėjo tik jiems bendraujant, iš jų bendravimo nebuvo galima susidaryti įspūdžio, jog jie anksčiau bendravo artimai, vėliau iš N. P. sužinojo, kad nukentėjusioji buvo išprievartauta (t. 1, b. l. 95-97).

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, civilinį ieškinį nukentėjusioji pateikė tik 2010 m. rugpjūčio 23 d. (t. 1, b. l. 40), t. y. nuo įvykio praėjus daugiau nei trims mėnesiams. Teigti, jog nukentėjusioji apkalba nuteistąjį, kadangi siekia turtinės naudos, nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad nekyla jokių abejonių, jog A. Ž. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o dėl šių veikų nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinės žalos, kurią nuteistasis privalo atlyginti.

Aplinkybė, kad nuteistasis padeda savo tėvui, motinai, sugyventinei negali būti pagrindas atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog nukentėjusioji dėl nuteistojo nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą. Ši žala turi būti atlyginta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką ir ją priteisdamas, nepažeidė nei Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, nei galiojančios teismų praktikos. Taigi, keisti nuosprendį civilinio ieškinio išsprendimo dalyje nėra jokio pagrindo.

A. Ž. tyčinius sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už trijų tyčinių nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, o labai sunkų nusikaltimą nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju, A. Ž. yra nuteistas už dviejų sunkių smurtinių nusikaltimų padarymą, anksčiau yra teistas už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. padarymą. Taigi, nuteistasis A. Ž. pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p. 328 str. 1 p., nusprendžia : nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti:Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 3 p., A. Ž. (A. Ž.) pripažinti pavojingu recidyvistu.Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai Artūras Pažarskis Regina Pocienė