Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-39829-1014/2024 pagal pareiškėjo J. I. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimo palikti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 2VI-66 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl papildomų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme

8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: 2005 m. liepos 22 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini). Šia pažyma apeliantas grindžia atskirojo skundo argumentus dėl teismingumo, nurodydamas, kad ši byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

9. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus, užtikrinamas teisinis tikrumas ir apibrėžtumas.

10. Pažymėtina ir tai, kad ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti.

11. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktą naują įrodymą – 2005 m. liepos 22 d. pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodė savo gyvenamąją vietą, kuria vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas ir priėmė procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui pateikiami tik tie papildomi įrodymai, kurie objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė nepateikimo priežasčių, todėl spręstina, kad turėjo visas galimybes pateikti šį įrodymą jau kreipdamasis teismą.

Dėl teismingumo taisyklių taikymo

12. Apeliantas iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo CPK 443 straipsnio 10 dalies aspektu. Apeliantas sutinka, kad pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Tačiau, apelianto teigimu, jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2005 m. liepos 22 d. yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl ši byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, o ne Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

13. Konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje, tačiau sisteminė CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų – antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą – skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką, pareiškimai (skundai) dėl prokuratūros (prokuroro) atsisakymo ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

14. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas skunde nurodo savo gyvenamąją vietą ir kitus kontaktinius duomenis adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovo skundo priėmimo konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 443 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose. CPK 111 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; dalyvaujančio byloje asmens nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip); priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui teikiant skundą (ieškinį) nurodyti teisingą gyvenamosios vietos adresą yra pareiškėjo pareiga. Konkrečiu atveju nėra aišku, ar apelianto nurodyta deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su faktine gyvenamąja vieta, nes skunde nurodytas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas yra būtent (duomenys neskelbtini). Be to, gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta gali skirtis – asmuo gali būti deklaruotas vienoje vietoje, tačiau iš tiesų gyventi kitoje, todėl teismui būtina pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (pvz., faktinį gyvenimą patvirtinančius dokumentus ir pan.). Tokių duomenų konkrečiu atveju byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog skundas yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjui nėra užkertamas kelias vėl kreiptis į teismą, tinkamai nurodžius gyvenamosios vietos duomenis ir pateikus tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Vadovaudamasis anksčiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir nurodytus argumentus, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti apelianto J. I. prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.